Padangų tvarkymas ir registravimas GPAIS Lietuvoje

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, padangų atliekų tvarkymas Lietuvoje nuolat kinta. Prieš dešimtmetį, 2013 metais, Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 22,6 tūkst. tonų padangų, o surinkta 19,3 tūkst. tonų padangų atliekų. 2023 metais šalyje patiektas padangų kiekis pasiekė 38,7 tūkst. tonų, o naudoti netinkamų padangų surinkta 35,3 tūkst. tonų. Svarbu paminėti, kad į šiuos duomenis neįtrauktos padangos, kurios į Lietuvą įvežamos su transporto priemonėmis ar patenka nelegaliai. Tai sudaro itin didelius nesutvarkytų padangų kiekius - skaičiuojama, kad kiekvienais metais gali susidaryti apie 9 tūkst. tonų padangų, įvežtų su transporto priemonėmis, ir dar apie 4 tūkst. tonų kitų nelegalių padangų atliekų.

Kodėl svarbu tinkamai tvarkyti padangas?

Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. „Jei padangos nelegaliai deginamos tam nepritaikytose krosnyse ar laužuose, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Galiausiai, už ne vietoje išmestų padangų surinkimą ir tvarkymą mokama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų“, - teigė GIA direktorė A. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.

Baudos už netinkamą padangų tvarkymą

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų. Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.

Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas?

Vairuotojams, keičiantiems padangas, vis dar kyla klausimas - kur dėti nebetinkamas naudoti? Lietuvoje registruota daugiau kaip 1,6 mln. lengvųjų (M1 klasės) automobilių ir beveik visi jie rieda šalies keliais. Įprastai padangos, priklausomai nuo jų kokybės, tarnauja keturis sezonus, o keičiamos dukart per metus. Štai kelios pagrindinės taisyklės, kaip tinkamai atsikratyti netinkamomis naudojimui padangomis:

1. Padangų keitimas autoservisuose ir prekybos vietose

• „Vairuotojai turėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: autoservisams draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai.“
• Autoservisai ir kitos nedidelės dirbtuvės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia.
• Padangų gamintojams ir importuotojams galioja tokios pareigos, kaip senų padangų surinkimo ir sutvarkymo finansavimas, visuomenės švietimas.
• Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
• „Pravartu žinoti, jog pirkdami naujas padangas iš karto pardavėjui sumokame už jų sutvarkymą, todėl pardavėjas privalo priimti jas nemokamai. Lygiai taip pat jos turėtų būti priimamos ir automobilių servisuose, kuriuose keičiamos padangos. Šias tvarkas reglamentuoja teisės aktai“, - akcentuoja D.
• Autoservisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad senos padangos būtų tinkamai utilizuotos ar perdirbtos.
• Tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

2. Padangų tvarkymas gyventojams

• Gyventojai, keičiantys padangas namuose, taip pat turi pasirūpinti, kad senos padangos patektų pas atliekų tvarkytojus.
• Naudotas padangas galima nuvežti tiesiogiai šių atliekų perdirbimo įmonėms arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
• Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste, kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
• Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.
• Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos.

3. Kitų automobilinių atliekų tvarkymas

• Tepalo pakuotės ir filtrai: „Pastebime, kad neretai filtrai ir pilnos pakuotės su tepalais pakliūva į pakuočių rūšiavimo ar komunalinių atliekų konteinerius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tepalų išpilti bet kur negalima. Naudotus tepalus bei filtrus reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.“
• Akumuliatoriai: atiduodant perdirbti senus akumuliatorius, jokiu būdu jų nereikėtų imtis ardyti. Šią automobilio detalę galima pristatyti į automobilių atliekas tvarkančias įmones, stambiagabaričių atliekų priėmimo aikšteles, naujų akumuliatorių prekybos vietas.
• Automobilių valymo priemonių pakuotės: po švaros akcijų visas susidariusias atliekas - langų skysčio, poliravimo priemonių, automobilio šampūno buteliukus, aerozolių flakonėlius reikėtų tinkamai išrūšiuoti. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios pakuotės turi būti tuščios ir metamos į rūšiavimo konteinerį, atsižvelgiant į tai, iš kurios medžiagos jos pagamintos, metalinės ir plastikinės - į plastiko, stiklinės - į stiklo“, - paaiškina D. Dragūnas.

GPAIS sistema ir padangų registravimas

Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) yra svarbi atliekų tvarkymo grandies dalis Lietuvoje. Nors konkrečiai apie padangų registravimą, įvežamų kartu su automobiliais, informacijos trūksta, tačiau GPAIS reglamentuoja gamintojų ir importuotojų apskaitą. „Pagal teisės aktus, Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc.“ visų patiektų padangų.

Gamintojų ir importuotojų pareigos GPAIS

Pakuočių ir (ar) gaminių apskaitą GPAIS privalo vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme apibrėžti gamintojai ir (ar) importuotojai. Visi pakuočių ir (ar) gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS.

Kviečiame į GPAIS funkcionalumų, skirtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų tvarkytojams, pristatymą. Pristatymo metu supažindinsime su GPAIS ir Regitros sistemų integracija, bei su tuo susijusiais sistemos pokyčiais. Tai apima naują elektroninę ENTP sunaikinimo pažymėjimo formą, transporto priemonės tikrinimą Regitros sistemoje pagal SDK numerį ir duomenų perkėlimą iš skilties „Priimtos ENTP“ į skiltį „Atliekos gautos iš gyventojų“.

Dažniausiai užduodami klausimai apie GPAIS apskaitą

Ar produktų platintojai, apskaitydami į produktų platinimo vietas suneštas produktų atliekas, turi naudotis GPAIS?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 27 punktu, produktų platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, gamintojas ir importuotojas, kuriam perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas). Produktų platintojai priimtas produktų atliekas apskaito savo vedamuose produktų atliekų apskaitos žurnaluose, todėl GPAIS šių atliekų apskaityti nereikia.

Kaip GPAIS skaičiuojamas terminas „ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo“?

GPAIS terminas „ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo“ skaičiuojamas ne vėliau kaip viena darbo diena prieš planuojamą atliekų vežimą (pvz., jei atliekas planuojama vežti antradienį, tai atliekų vežimo lydraštis turi būti suformuotas ne vėliau kaip pirmadienį iki vidurnakčio, t. y. iki 24:00 val.; jei atliekas planuojama vežti pirmadienį, tai atliekų vežimo lydraštis turi būti suformuotas ne vėliau kaip penktadienį iki vidurnakčio, t. y. iki 24:00 val.).

Kas turi sukelti į GPAIS informaciją apie sutartį, vykdant atliekų perdavimo procedūras per GPAIS?

Vykdant atliekų perdavimo procedūras per GPAIS, pildant lydraščius, pirmiausiai į GPAIS turi būti pateikta informacija apie sutartį tarp atliekų siuntėjo ir atliekų gavėjo. Visais atvejais informaciją apie sutartį į GPAIS turi įkelti atliekų gavėjas. Ši taisyklė galioja be išimčių, net tais atvejais, kai lydraštį formuoja siuntėjas. Tačiau pateikti informaciją apie sutarties galiojimo iki terminą gali abi sutarties šalys, t. y. tiek atliekų siuntėjas, tiek atliekų gavėjas.

Kaip tvarkyti nebegaliojančias atliekų perdavimo sutartis GPAIS?

Tais atvejais, kai atliekų gavėjas nepataiso sutarties galiojimo iki datos, tą atlikti gali ir pats atliekų siuntėjas skiltyje „Atliekų tvarkymo sutartys“ korekcijos mygtuku atsidaręs konkrečią sutartį ir joje nurodęs sutarties „Galioja iki“ datą. Svarbu! Norint uždėti sutarties galiojimo iki datą, visi lydraščiai tarp atliekų siuntėjo ir gavėjo privalo būti būsenų „Atšauktas vežimas“, „Užbaigtas vežimas“ arba „Užbaigtas po korekcijos“.

Daugiau informacijos apie transporto priemonių ir jų dalių tvarkymą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje atmintinėje „Transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas“. Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu. Apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu.

tags: #padangos #kartu #su #aoto #ar #reikia