Antradienio popietę Vilniaus rajone, Molėtų plente, ties Palaukinės kaimu, įvyko mirtina masinė avarija, kurios metu susidūrė trys lengvieji automobiliai, o vienas jų apvirto. Ši tragiška nelaimė pareikalavo dviejų žmonių gyvybių ir sukėlė plačias diskusijas visuomenėje bei tarp eismo saugumo ekspertų dėl vyresnio amžiaus vairuotojų ir medicininių pažymų išdavimo tvarkos.
Avarijos aplinkybės
Antradienio, rugsėjo 16 d., apie 14 val. Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Palaukinės kaime, Molėtų plente, įvyko tragiška avarija. Pirminiais duomenimis, automobilis „Ford Kuga“, kurį vairavo 93-ejų metų vyras (gim. 1932 m.), važiuodamas priešpriešine eismo juosta, susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 730LD SE“, vairuojamu 31-erių metų vyro (gim. 1993 m.). Po šio susidūrimo „BMW“ automobilis kliudė pirmąja eismo juosta važiavusį automobilį „Seat Ateca“, kurį vairavo moteris (gim. 1986 m.).
Nelaimės metu žuvo automobilių „Ford“ ir „BMW“ vairuotojai. Automobilio „BMW“ keleivė (gim. 1994 m.) buvo sužalota ir paguldyta į ligoninę dėl įvairių kūno sužalojimų. Ugniagesiai gelbėtojai iš vieno automobilio vadavo prispaustą moterį, kuri buvo skubiai perduota Greitosios medicinos pagalbos medikams. Įvykio vietoje du asmenys buvo rasti be gyvybės ženklų, medikai konstatavo jų mirtį.
Dėl šio eismo įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Savaitės kriminalai. Tragiška avarija Molėtų plente ir elektrinio žaislo sprogimas
Diskusijos dėl vyresnio amžiaus vairuotojų teisių
Po šios avarijos viešojoje erdvėje kilo nemažai diskusijų dėl to, ar vyresnio amžiaus žmonių teisė vairuoti turėtų būti apribota ir nustatyta tam tikra riba, iki kelių metų jie galėtų vairuoti transporto priemonę. Kai kurie gyventojai, pavyzdžiui, Aldona ir Regina, komentaruose išreiškė nuomonę, kad „turėtų būti nustatyta riba kiek metų žmogui galima vairuoti“ ir kad „tokiam amžiuje negalima vairuoti“.
Ekspertų nuomonės
Ekspertai su tokiu požiūriu nesutinka. Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas D. Kanapinskas pripažįsta, kad tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, reakcijos laikas, gali priklausyti nuo vairuotojo amžiaus, tačiau tai taip pat priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo. „Su amžiumi visų mūsų reakcijos laikas lėtėja, nebent mes labai gyvenam aktyvų gyvenimą, sportuojam, bėgiojam, daug laiko praleidžiame gamtoje ir panašiai, tada ta reakcija, aišku, visiškai kitokia yra“, - sako jis.
D. Kanapinskas skeptiškai vertina amžiaus apribojimą vairuotojams, teigdamas, kad tai suvaržytų žmonių teises ir judėjimo galimybes. Jis pabrėžia, kad gerai ar blogai vairuoti gali tiek jaunesnio, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus vairuotojai. „Ir vieni ir kiti gali vairuoti gerai, ir vieni ir kiti gali vairuoti blogai. Tai, kad būtų konkreti nustatyta riba aš labai skeptiškai žiūrėčiau į tą dalyką, nes vieni ir 80-ies ir vyresni dar sugeba ir bėgioti, ir labai aktyvų gyvenimą gyventi. Ir jie, neabejoju, kad ir vairuoja panašiai“, - sako vairavimo instruktorius.
Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas taip pat pritaria, kad amžiaus apribojimo vairuotojams nereikėtų. Anot jo, svarbiausia atsižvelgti į asmens sveikatą. „Ne amžius važiuoja, ne skaičiai važiuoja, sveikata važiuoja. Tai, kodėl čia amžius kaltas? Tikrinkime sveikatą“, - teigia A. Pakėnas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad avarijas, kurių metu žūsta žmonės, dažniausiai sukelia jaunesnio amžiaus vairuotojai. Remiantis transporto kompetencijų agentūros duomenimis, eismo dalyvių, padariusių KET pažeidimus, amžiaus vidurkis 2024 m. siekė 43-ejus metus.
A. Pakėnas pabrėžė, kad diskusijas dėl bet kokių apribojimų turėtų vesti medikų bendruomenė, o ne populistai politikai.
Diskusijos dėl medicininių pažymų kokybės
Po Molėtų plento avarijos gyventojai taip pat aktyviai diskutavo ir dėl medicininių pažymų išdavimo vairuotojams. Buvo iškelta problema, kad neva kai kuriose medicinos įstaigose vairuotojų sveikatos apžiūra vykdoma atmestinai.
D. Kanapinskas pabrėžia, kad didžiausia atsakomybė vertinant vairuotojų tinkamumą dalyvauti eisme tenka medikams, kurie tikrina sveikatą ir gali nustatyti apribojimus vairuoti. Taip pat svarbus ir pačių vairuotojų savikritiškumas bei artimųjų įtaka. Visgi, instruktorius atkreipia dėmesį ir į medicininių apžiūrų kokybę. Jis kelia klausimą, ar dabartinė sistema nėra per daug supaprastinta ir sako, kad kai kur išsamių apžiūrų iš tiesų gali trūkti. „Eikime gauti sveikatos pažymą į polikliniką, kiek laiko ten užtruksim, bet bus pakankamai turbūt išsamus patikrinimas. Ir eikime kažkur į sveikatos apžiūrų, pavadinkime, kalyklą, kur nueini, 5 minutės ir pažyma yra. Tai per 5 minutes gal regą ir klausą gali patikrinti. O ar tavo ligos istoriją žiūri ar ką nors giliau, tikrai negaliu pasakyti“, - kalbėjo D. Kanapinskas.
A. Pakėnas tvirtino, kad, jei pastebima, jog medicinos įstaigos nekokybiškai atlieka sveikatos apžiūras, joms turėtų būti atimtos licencijos arba nurodyta persitvarkyti ir įsigyti reikiamą įrangą.
Pagrindinės transporto priemonių vairuotojų grupės ir sveikatos apribojimai
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pateikusi sąrašą sutrikimų, apribojančių vairavimo teisę. Vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- 1 grupė: AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai.
- 2 grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai, taip pat B kategorijos vairuotojai, naudojantys pažymėjimą profesiniams tikslams (pvz., taksi, greitosios pagalbos automobiliai), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai.
2-osios grupės vairuotojams keliami aukštesni sveikatos reikalavimai. Individualiu sprendimu asmuo gali gauti teisę vairuoti 1-osios grupės automobilius, tačiau 2-ajai grupei priklausančių transporto priemonių vairavimas gali būti uždraustas. Svarbu paminėti, kad daugeliu atveju vien pati ligos diagnozė nereiškia, jog asmuo negaus teisės vairuoti, kadangi sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į ligą, kompensaciją, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir progresavimą.
Regėjimo sutrikimai
Specialistai aiškina, kokiais atvejais abiejų grupių transporto priemones draudžiama vairuoti dėl regėjimo sutrikimų:
- Asmens regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto.
- 2 grupės transporto priemones vairuoti draudžiama, jei asmeniui diagnozuotos tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos). Tam tikrais atvejais turint diagnozuotą tinklainės ir regimojo nervo ligą leidžiama vairuoti 1 grupės automobilius.
Regėjimo aštrumo reikalavimai:
| Grupė | Regėjimo aštrumas | Horizontalus regėjimo laukas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1 grupė | Ne mažesnis kaip 0,5 (su korekciniais lęšiais) | Ne mažesnis kaip 120 laipsnių (plotis - 50 laipsnių į kairę ir į dešinę, 20 laipsnių į viršų ir žemyn). Centriniame 20 laipsnių spindulyje neturi būti defektų. | |
| 2 grupė | Sveikesnės akies ne mažesnis kaip 0,8, silpnesnės - ne mažesnis kaip 0,1 (su korekciniais lęšiais). | Ne mažesnis kaip 160 laipsnių (plotis - 70 laipsnių į kairę ir į dešinę, 30 laipsnių į viršų ir žemyn). Centriniame 30 laipsnių spindulyje neturi būti defektų. | Korekciniai lęšiai: akiniai iki +/- 8 dioptrijų arba kontaktiniai lęšiai. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Specialistai išskiria kelias psichikos ir elgesio sutrikimų grupes, kurių atveju draudžiama vairuoti:
- Visų etiologijų demencijos F00-F03: draudžiama vairuoti abiejų grupių transporto priemones.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichotropines medžiagas: kol asmuo priklausomas, draudžiama vairuoti abiejų grupių transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas nėra išduodamas tiems asmenims, kurie reguliariai vartoja psichotropines medžiagas ar vaistų derinius, galinčius sutrikdyti vairavimą.
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai F20-29 (išskyrus F21 ir F23, dėl kurių sprendžiama individualiai): draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones. Individualiais atvejais leidžiama vairuoti 1 grupės automobilius.
- Protinis atsilikimas F 70.1, F71, F72-F79: draudžiama vairuoti abiejų grupių transporto priemones.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Turintiems tam tikrų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų yra draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones. Tokiais atvejais dėl 1 grupės automobilių vairavimo sprendžiama individualiai:
- Brugados sindromas, pasireiškiantis sinkope arba asmenims, išgyvenusiems staigią kardialinę mirtį.
- Širdies nepakankamumas IV klasės pagal NYHA klasifikaciją.
- Žmonės, kuriems implantuotas defibriliatorius.
- Žmonės, kurie naudoja širdies veiklą palaikančias priemones (pvz., dirbtinį skilvelį).
- Struktūriniais pokyčiais ar elektrine disfunkcija pasireiškianti kardiomiopatija (pvz., hipertrofinė kardiomiopatija su sinkope ar keliais papildomais sutrikimais).
- Sergantys širdies vožtuvų liga, kai pasireiškia III arba IV klasės širdies nepakankamumas, išstūmimo frakcija mažesnė kaip 35 %, sunki mitralinio vožtuvo stenozė ir plaučių hipertenzija arba sunki aortos stenozė.
- Ilgasis QT sindromas, pasireiškiantis sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija ir didesniu kaip 500 ms QTc.
Neurologinės ligos
Apribojimai, skirti neurologinėms ligoms, įprastai taikomi individualiai ir nėra besąlyginiai:
- Epilepsija: tam tikrą laikotarpį nebepatiriant priepuolių ir nevartojant vaistų, neužfiksavus epileptiforminės veiklos elektroencefalogramoje, individualiu sprendimu gali būti leidžiama vairuoti.
- Obstrukcinė miego apnėja: laikantis nustatyto gydymo kurso, individualiu sprendimu gali būti leidžiama vairuoti.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas taip pat gali tapti kliūtimi siekiant išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. Leidimo vairuoti gali negauti tie cukriniu diabetu sergantys asmenys, kurie nesugeba tinkamai kontroliuoti savo sveikatos būklės ir kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija.