Informacija apie Eismo Įvykius

Kas yra eismo įvykis?

Eismo įvykiai - tai situacijos, kai transporto priemonės (automobiliai, motociklai, dviračiai, sunkvežimiai ir kt.) dalyvauja avarijose, susidūrimuose ar kitokiose nelaimėse viešajame kelyje. Šie įvykiai gali sukelti materialinę žalą transporto priemonėms, infrastruktūrai, taip pat sužeisti ar net pražudyti žmones.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys apima greičio viršijimą, dėmesio nukreipimą, alkoholio ar narkotikų vartojimą, netinkamą kelio sąlygų įvertinimą, bei Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Eismo saugumas yra svarbi visuomenės sveikatos ir saugumo dalis, o siekiant mažinti eismo įvykių skaičių ir jų pasekmes, taikomos įvairios prevencinės priemonės, švietimas ir technologinės inovacijos.

Eismo įvykio deklaravimas ir veiksmų seka

Galima teigti, jog su Kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs praktiškai kiekvienas vairuotojas, tačiau susidūrus su eismo įvykiu, svarbu žinoti, kaip jį tinkamai deklaruoti.

Oficialios eismo įvykio deklaracijos pildymas

Pildymui rinkitės oficialią elektroninę eismo įvykio deklaraciją draudimoįvykiai.lt. Popierinės eismo įvykio deklaracijos komplektą sudaro du vienodi save kopijuojantys blankai. Todėl pildant deklaraciją nebūtina pildyti abiejų blankų atskirai, užtenka pirmąją deklaracijos blanką užpildyti abiem eismo įvykio dalyviams - kiekvienam savąją dalį. Svarbu, kad eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerių, el. pašto adresų deklaracijoje.

Dar viena vyraujanti klaidinga nuomonė, jog neturint su savimi eismo įvykio deklaracijos, jos blanko užpildyti nepavyks. Neabejojama, jog eismo įvykio deklaracijos blankas ženkliai palengvina eismo įvykio aplinkybių pildymą kiekvienam vairuotojui, tačiau jis nėra privalomas. Kai nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, galima naudoti paprasto švaraus popieriaus lapą. Jame turi būti nurodoma eismo įvykio data, laikas, vieta, eismo įvykio dalyviai bei jų transporto priemonių duomenys, eismo įvykio dalyvių transporto priemonėms padaryti sugadinimai, nupiešiama eismo įvykio schema, pateikiama informacija apie eismo įvykio dalyvių civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves, turimus draudimo dokumentus. Aprašytas eismo įvykio aplinkybes privaloma patvirtinti visų eismo įvykio dalyvių parašais.

Kada būtina kviesti policiją?

Dažnas vairuotojas (ypač jaunesni ar pirmą kartą patekę į eismo įvykį) skambina savo draudimo bendrovei. Tai nėra bloga praktika, tačiau draudimo bendrovė nėra ta įstaiga, kuriai pirmiausia privaloma skambinti. Policiją reikia kviesti, jei:

• Nukentėjo arba žuvo žmogus.
• Yra sugadintas turtas, kurio savininko nėra (pvz., gyvūnai, stulpai, pastatai ir pan.).
• Turima pagrįstų įtarimų, jog įvykio dalyviai gali būti apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
• Tiesiog nesusitariama dėl eismo įvykio aplinkybių.

Svarbu nepamiršti, jog apgadinus atitvarus, kelio ženklus, stulpus ar kitus kelio objektus, privaloma pranešti policijai ir užregistruoti eismo įvykį. Eismo įvykio sudedamosios dalys yra ne tik transporto priemonės ir pėstieji, bet ir kiti aplinkos elementai.

Eismo įvykių dažnumas ir veiksniai

Lietuvos keliuose nuolat fiksuojami įvairūs eismo įvykiai. Pavyzdžiui, balandžio 23 d. Lietuvoje užregistruoti 23 eismo įvykiai, o viena avarija Kaune baigėsi tragiškai. Panašiai, balandžio 22-oji Vilniaus apskrityje pažymėta keliais itin rimtais incidentais. Gegužės 5 d. Klaipėdoje, Vilniuje ir Vilniaus rajone užfiksuoti keli pavojingi eismo įvykiai. Gegužės 4-oji Lietuvos keliuose ir darbo vietose buvo pažymėta skaudžiomis nelaimėmis. Neblaivūs vairuotojai Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose vėl tapo rimtu eismo saugumo iššūkiu.

Atėjus pavasariui, dažnas vairuotojas pastebi po žiemos paliktus kelio dangos pėdsakus, t.y. duobes, įgriuvas ir pan., kurios gali tapti eismo įvykių priežastimi. Kitos dažnos avarijų priežastys apima neatsargų manevravimą, saugaus atstumo nesilaikymą, kaip nutiko Vilniaus Oslo gatvėje, kur vienas į kitą atsitrenkė 5 ar net 6 automobiliai, o pirminiais duomenimis, žmonės per avariją nebuvo sužeisti.

Eismo įvykių pavyzdžiai ir pasekmės

Eismo įvykiai apima įvairias situacijas - nuo smulkių susidūrimų iki tragiškų nelaimių, sukėlusių sunkių sužalojimų ar net mirtį. Štai keletas pastarųjų pavyzdžių, iliustruojančių įvykių įvairovę:

• Susidūrimai su pažeidžiamais eismo dalyviais: Vilniuje, Pylimo gatvėje, troleibusas, įvažiavęs į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, partrenkė ir sužalojo pėsčiąją. Kitu atveju, Vilniuje, Justiniškių ir Šešuolių gatvių sankryžoje, lengvasis automobilis partrenkė 17-metį paspirtukininką, kuriam įtarta kojos trauma. Šiauliuose per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją einantį vyrą partrenkė automobilis - nelaimėlis patyrė itin sunkius kūno sužalojimus. Vilniuje, Stepono Batoro g., „Toyota“ vairuotoja partrenkė pėsčiąjį perėjoje. Sekmadienio pavakare, apie 16.30 val. policijai ir medikams pranešta apie avariją Šeimyniškių gatvėje, kur motociklo „Suzuki“ vairuotojas partrenkė pėsčiąjį, po susidūrimo motociklas virto.
• Avarijos dėl nevaldomo vairavimo ir kelio sąlygų: Šeštadienį vakare Švenčionių rajone, kelyje Pabradė-Meškerinė, nesuvaldytas automobilis „Toyota“ įlėkė į mišką. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vertėsi BMW. Pirminiais duomenimis, BMW į avariją pateko dėl sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo kaltės - sunkvežimis su cisterna privertė BMW nuvažiuoti nuo kelio. Vilniaus S. Batoro gatvėje nesuvaldytas „Mercedes-Benz“ nulaužė kelio ženklą ir užlėkė ant pusnies. Vakar Asvejos ežere per plauka išvengta nelaimės - BMW įlėkė į ežerą, tačiau laimei, žmonės nenukentėjo.
• Avarijos dėl neatsakingo elgesio: Kauno rajone girtas vairuotojas, neturėjęs galiojančio vairuotojo pažymėjimo, sėdo prie vairo ir sukėlė avariją. Girtas vairuotojas Kaune suknežino ne tik savo automobilį, bet ir sudaužė dar tris gatvėje stovėjusius automobilius. Vilniuje, Markučiuose, 2007 m. gimusio jaunuolio vairuojamas automobilis „VW Golf“ parbloškė ir sužalojo merginą. Tragiška avarija Zeliona Guroje, Lenkijoje, įvyko dėl supainiotų pedalų, kai dukra bandė perstatyti automobilį, ir sužalojo savo mamą.
• Daugybiniai susidūrimai: Sekmadienio popietę Kaune tunelinėje plovykloje susidūrė devyni automobiliai, kai pirminiais duomenimis, sugedo plovyklos konvejeris. Vilniuje, Ozo gatvėje, susidūrė 4 lengvieji automobiliai, vienam vertėsi ant šono, kai automobilis VW, išnėręs iš šalutinės Kernavės gatvės, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio „Toyota Prius“. Pirmadienio rytą Birštono savivaldybėje į kelią išbėgus 9 arkliams, susidūrė net 3 automobiliai. Pirmadienį po vidurdienio Vilniaus pakraštyje, netoli Gariūnų, susidūrė visureigis „Honda CR-V“ ir vilkikas „Mercedes-Benz“, dėl ko susidarė didžiulės spūstys.
• Avarijos su transporto priemonėmis ir objektais: Vilniuje, Naujojoje Vilnioje, Šiaurės gatvėje, susidūrė „Lexus“ ir kariuomenės visureigis. Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, Ukmergės gatvėje, užsidegė vilkikas. Trečiadienį Vilniuje, Parodų gatvėje, autobusiukas rėžėsi į medį. Vilniaus pakraštyje Šiluose, Balžio gatvėje aptiktas nuo kelio nulėkęs ir apvirtęs automobilis „Honda Civic“, nulaužęs kelis medelius.

Svarbiausios pamokos ir veiksmai po eismo įvykio

Svarbu prisiminti, kad eismo įvykiai gali nutikti net ir patyrusiems vairuotojams. Teisme išnagrinėta byla dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kuris lėmė eismo įvykį, per kurį buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai pabrėžia atsakomybės svarbą kelyje.

Po eismo įvykio likus be automobilio, tarp vairuotojų vis dar gajus įsitikinimas, kad pakaitinis automobilis priklauso tik turintiems KASKO draudimą. Tačiau tai - mitas, ir verta išsiaiškinti savo teises bei galimybes su draudimo įmone, nepriklausomai nuo draudimo tipo.

tags: #vairavimo #automobilis #padaro #avarija