Vaistai nuo alergijos ir saugus vairavimas

Dauguma vairuotojų gerai žino, kad vartoti alkoholį prieš sėdant prie vairo yra griežtai draudžiama ir labai pavojinga. Tačiau daugelis nesuvokia, kad tam tikri vaistai taip pat gali pabloginti gebėjimą vairuoti. Nesvarbu, ar tai būtų dėl mieguistumo, galvos svaigimo, ar sulėtėjusios reakcijos, šis poveikis gali kelti rimtą pavojų kelyje.

Vaistų poveikis vairavimo gebėjimams

Alkoholis nėra vienintelė medžiaga, kuri gali pabloginti vairuotojo gebėjimus - daugelis receptinių ir nereceptinių vaistų taip pat gali kelti pavojų. Saugaus vairavimo taisyklės numato, kad negalima vairuoti apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi.

Apie vaistų poveikį susimąstoma retai, nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama. Realią riziką, kad vaistas gali sumažinti pastabumą ar sulėtinti reakciją tiek, jog kelyje žmogus taps pavojingas, suvokia labai nedaugelis. Ypač svarbu tai prisiminti artimiesiems - sergančiojo ir vaistus vartojančio žmogaus artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į vairuoti ketinančio šeimos nario elgesį, gebėjimą susikaupti ir, esant rizikingoms aplinkybėms, sulaikyti jį nuo vairavimo.

Pagrindinės vaistų grupės, darančios įtaką vairavimui

Vaistininkė J. Skinderskienė aiškina, jog vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. Vaistų grupės, turinčios įtaką vairavimui ar mechanizmų valdymui, gali būti pačios įvairiausios - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau tai pačiai vaistų grupei priklausantys preparatai savo poveikiu gali skirtis - vieni gali turėti įtakos vairavimui, kiti - ne.

Pagrindinės vaistų grupės ir preparatai, darantys įtaką vairavimui, yra šie:

• Anksiolitikai (raminamieji preparatai): benzodiazepinai (alprazolamas, diazepamas, klonazepamas, lorazepamas, bromazepamas), naujosios kartos anksiolitikai ir hipnotikai (buspironas, zaleplonas, zolpidemas), barbitūratai (barbitalis, fenobarbitalis).
• Narkotiniai analgetikai (nuskausminamieji): morfinas, fentanilis, tramadolis.
• Kai kurie preparatai nuo alergijos (senesnės kartos antihistamininiai preparatai): difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas.
• Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai: pavojus iškyla, kai preparatas per smarkiai sumažina cukraus kiekį kraujyje.
• Kai kurie antidepresantai: bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas (sukelia sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse); venlafaksinas, sertralinas (pasižymi aktyvinančiu poveikiu, sukeliančiu sunkumą susikaupti).
• Migdomieji, hipnotikai: benzodiazepinai, netipiniai migdomieji.
• Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai (beta adrenoreceptorių blokatoriai): propranololis, metoprololis, taip pat preparatai su klofelinu ir rezerpinu.
• Kai kurie preparatai nuo pykinimo ar supimo ligos: prometazinas (veikia H1 receptorius, ramina, migdo), haloperidolis (antipsichotikas).
• Dekongestantai (vaistai nuo peršalimo): pseudoefedrinas, fenilefrinas.
• Vaistai su stimuliatoriais: kofeinu, efedrinu.
• Kodeino turintys preparatai.
• Vaistinės žolelės: valerijonas, melisos (vartoti prieš kelionę gali neigiamai paveikti vairuotojo reakciją).
• Vaistai, kurių sudėtyje yra fenobarbitalio: lėtina reakciją, trikdo judesių koordinaciją.
• Aspirinas ir analginas: taip pat gali lėtinti reakciją.
• Vaistai, kurių sudėtyje yra atropino (nuo pilvo ir virškinimo sistemos sutrikimų): neigiamai veikia regėjimą, išplečia vyzdžius, gali tęstis kelias dienas.

Kaip vaistai veikia vairuotoją?

Štai kelios savybės, dėl kurių minėti preparatai yra pavojingi vairuojant ar valdant mechanizmus:

• Sukelia mieguistumą.
• Sukelia nuovargį, išsekimo pojūtį.
• Sukelia haliucinacijas.
• Gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą.
• Sumažina koncentraciją.
• Sukelia mirgėjimą akyse.
• Sulėtina judesius.
• Gali sukelti pykinimą.
• Gali sukelti nualpimą.
• Gali sukelti galvos svaigimą, sukimąsi.
• Gali sukelti susijaudinimą.

Draudikų praktika rodo, kad sergantis žmogus stabdyti pradeda keliais metrais vėliau nei negalavimais nesiskundžiantis vairuotojas. Vėliau paspaudžiamas ne tik stabdžių pedalas, bet ir prasčiau matomos kliūtys ar kiti eismo dalyviai, lėčiau atliekami manevrai kelyje.

Įdomūs faktai apie tam tikrų vaistų poveikį

• Vartojant raminamuoju poveikiu pasižyminčius antidepresantus, reikia būti itin budriems ir atsargiems. Geriausia visą vaisto vartojimo laikotarpį nevairuoti. Net 10 valandų prieš vairavimą suvartojus tokių antidepresantų dozę, vairavimas tampa tolygiu vairavimui išgėrus.
• Nustatyta, jog 10 mg benzodiazepinų grupės preparato diazepamo poveikis vairavimui yra stipresnis, nei kai nustatoma 0,1 arba šiek tiek daugiau promilės alkoholio kraujyje.
• Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.), blokuodami alergines reakcijas per histamino H1 receptorius, kartu sulėtina ir reakcijos laiką bei pablogina koordinaciją.
• Nereceptiniai dekongestantai (pseudoefedrinas, fenilefrinas), kuriuos dažnai galima aptikti vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
• Kai kurie nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ir supimo ligos, skausmo irgi gali sukelti mieguistumą ir galvos sukimąsi. Tai, be abejo, turi įtakos vairavimo įgūdžiams ir refleksams.
• Kai kurie vaistai sužadina melagingą pasitikėjimą savo vairavimo sugebėjimais, panašiai kaip alkoholis, nors realiai vairavimo įgūdžiai, koordinacija, reakcijos laikas tik pablogėja.

Vaistai nuo alergijos: senosios ir naujosios kartos

Alergija daugeliui žmonių tampa ne tik sezoniniu, bet ir ištisus metus trunkančiu iššūkiu, gerokai apsunkinančiu kasdienį gyvenimą. Vos tik pajutę pirmuosius simptomus - čiaudulį, akių ašarojimą, slogą ar odos niežulį - dažniausiai skubama ieškoti greito sprendimo vaistinėlėje. Norint suprasti, kiek laiko veikia vartojami vaistai nuo alergijos, pirmiausia reikia žinoti, jog dauguma jų priklauso antihistamininių preparatų grupei.

Vaistininkė Jelena Deksnienė paaiškina, kad alerginės reakcijos metu mūsų organizme išsiskiria cheminė medžiaga - histaminas. Kartu su juo pasireiškia tokie simptomai kaip niežulys, dilgėlinė, bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas bei nuovargis. Siekiant nuslopinti šiuos simptomus, reikia stabdyti histamino išsiskyrimą organizme, o tam padeda būtent antihistamininiai vaistai.

Pirmosios kartos antihistamininiai vaistai

Pirmosios kartos vaistai nuo alergijos rinkoje atsirado prieš daugelį dešimtmečių. Šie medikamentai pasižymi tuo, kad pradeda veikti gana greitai, dažniausiai per 15-30 minučių, tačiau jų poveikis yra trumpalaikis. Paprastai vienos dozės užtenka vos 4-6 valandoms, todėl, norint suvaldyti simptomus visą dieną, juos tenka gerti kelis kartus. Didžiausias šios kartos vaistų trūkumas - jie lengvai patenka į centrinę nervų sistemą, todėl sukelia stiprų mieguistumą, nuovargį, sunkina koncentraciją, sutrikdo gebėjimą mokytis ir vairuoti automobilį. Vaistininkė J. Deksnienė primena, kad tokie vaistai nėra skirti nuolatiniam alerginių ligų gydymui, nors juos dažniausiai vartoja stiprią alergiją vabzdžių įgėlimams turintys žmonės dėl greito poveikio, kuris gali būti gyvybiškai svarbus anafilaksinio šoko atveju.

Antrosios ir trečiosios kartos antihistamininiai vaistai

Antrosios ir trečiosios kartos vaistai nuo alergijos buvo sukurti siekiant išvengti raminamojo poveikio ir prailginti veikimo laiką. Tai yra populiariausias šių dienų pasirinkimas. Dauguma šios kartos preparatų pradeda veikti per 1-2 valandas, o jų efektyvumas išsilaiko net 24 valandas. Tai reiškia, kad pacientui pakanka išgerti vos vieną tabletę per parą. Šiuos vaistus galima vartoti tiek geriamųjų tablečių pavidalu, tiek kaip akių lašelius. Didžiausias šių vaistų privalumas - rečiau ir silpniau pasireiškiantys šalutiniai poveikiai, kurie netrukdo gyventi aktyvų gyvenimo būdą. Vaistininkė J. Deksnienė pabrėžia, kad šiuos vaistus galima drąsiau vartoti su kitais vaistiniais preparatais. Šie vaistai yra sukurti ilgalaikiam vartojimui, jie nesukelia priklausomybės ir nekenkia vidaus organams, kai laikomasi rekomenduojamų dozių.

Individualūs veiksniai, turintys įtakos vaisto veikimui

Nors vaisto informaciniame lapelyje nurodyta, kad poveikis trunka 24 valandas, praktikoje šis laikas gali skirtis priklausomai nuo daugelio individualių veiksnių:

• Individualus metabolizmas ir kepenų funkcija: Dauguma vaistų nuo alergijos yra apdorojami kepenyse. Žmonių, kurių medžiagų apykaita itin greita, organizmas vaistą pašalina greičiau, todėl simptomai gali atsinaujinti nepraėjus pilnai parai.
• Skrandžio turinys ir mityba: Kai kuriuos antrosios kartos antihistamininius vaistus maistas gali paveikti dvejopai. Riebus maistas ar greipfrutų sultys gali sutrikdyti vaisto pasisavinimą arba, atvirkščiai, sulėtinti jo pašalinimą.
• Amžius: Vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių organizmai skirtingai reaguoja į vaistus.

Dažniausios klaidos vartojant vaistus nuo alergijos

Gydytojai alergologai ir vaistininkai kasdien susiduria su pacientais, kurie skundžiasi vaistų neveiksmingumu. Tačiau dažniausiai problema slypi ne pačiuose preparatuose, o neteisingame jų vartojime:

• Laukiama, kol simptomai taps nepakeliami: Histaminas organizme veikia kaskadiniu principu - kuo daugiau jo išsiskiria ir susijungia su receptoriais, tuo stipresnė tampa alerginė reakcija. Jei vaistas išgeriamas tik tada, kai jau neprakvėpuojama per nosį ir nuolat čiaudima, vaistui prireiks kur kas daugiau laiko ir pastangų užblokuoti jau aktyvuotus receptorius.
• Nereguliarus vaistų vartojimas: Kadangi antrosios kartos vaistai veikia 24 valandas, organizme turi susidaryti stabili vaisto koncentracija.
• Vietinių priemonių ignoravimas: Tabletės yra sisteminio veikimo vaistai, tačiau sergant alerginiu rinitu ar konjunktyvitu, dažnai nepakanka vien tik geriamųjų vaistų.
• Savavališkas dozių didinimas: Jei viena tabletė nepadeda, kai kurie žmonės nusprendžia išgerti dar vieną, nors tai gali būti pavojinga. Jei vaistai nepadeda, jokiu būdu nedidinkite dozės savo nuožiūra. Gali būti, kad jums paskirta veiklioji medžiaga jūsų organizmui nėra pakankamai efektyvi, arba jūsų patiriami simptomai nėra alerginės kilmės.

Ką daryti, kad vaistai nuo alergijos veiktų efektyviau?

Norint užtikrinti, kad vaistai nuo alergijos veiktų visą numatytą laiką ir užtikrintų geriausią apsaugą, būtina laikytis tam tikros rutinos:

• Pasirinkite tinkamą paros laiką vaisto vartojimui. Jei jūsų alergijos simptomai labiausiai vargina rytais (kas labai būdinga žiedadulkių ar dulkių erkučių alergijoms), ilgalaikio veikimo vaistą išgerkite vakare, prieš miegą. Taip vaisto koncentracija kraujyje pasieks piką būtent tada, kai jo labiausiai reikės - atsikėlus.
• Palaikykite tinkamą organizmo hidrataciją. Alerginės reakcijos, ypač sloga ir ašarojimas, reikalauja daug skysčių iš organizmo. Antihistamininiai vaistai savo ruožtu gali sausinti gleivines (tai ypač būdinga senesnės kartos vaistams).
• Nepamirškite, kad antrosios ir trečiosios kartos antihistamininius vaistus, prižiūrint gydytojui, galima saugiai vartoti kasdien ilgesnį laiką (pavyzdžiui, visą žydėjimo sezoną, kuris gali trukti kelis mėnesius).
• Jei vaistai nepadeda, pasikonsultuokite su gydytoju. Medicinoje egzistuoja reiškinys, vadinamas tachifilaksija, kai organizmas pripranta prie vaisto ir šis tampa mažiau efektyvus.

Svarbu žinoti: alkoholio ir vaistų nuo alergijos derinys

Alkoholio ir vaistų nuo alergijos derinys yra itin nerekomenduojamas. Ypač tai liečia pirmosios kartos antihistaminikus, nes alkoholis drastiškai sustiprina jų slopinamąjį poveikį nervų sistemai, todėl gali pasireikšti ekstremalus mieguistumas, sutrikti koordinacija ir kvėpavimas.

Bendros rekomendacijos vairuotojams

Pirmas svarbus dalykas - perskaityti informaciniame lapelyje esančią informaciją apie vaisto šalutinius poveikius ir įtaką vairavimui. Deja, net perskaitę perspėjimus informaciniame lapelyje ar ant pakuotės išorės, žmonės vis tiek į tai numoja ranka - neva mechanizmų valdymas reiškia darbą kokiame nors ceche ir visiškai nereiškia, kad kartu tai susiję ir su vairavimu. Taigi svarbi informacija nedovanotinai ignoruojama.

Jei manote, kad neturite laiko vargti ir narplioti neva sudėtingus medicininius užrašus informacinio lapelio „paklodėje“, tiesiog pasiteiraukite apie vaisto poveikį gydytojo ar vaistininko. Svarbu, kad niekada nevartotumėte didesnės dozės, nei jums paskyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje. Nevartokite kitam žmogui paskirtų vaistų, net jei jums atrodo, kad jie gali jums tikti. Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai savo gydytoją. Galbūt jis ras alternatyvą, nedarančią įtakos vairavimui, bet ne ką prastesnę jūsų būklei gerinti ar ligai gydyti.

Peršalimo gydymas ir emocinė būsena

Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta.

• Peršalimo simptomai: Pakilusi kūno temperatūra sulėtina žmogaus reakcijas ir sumažina jo gebėjimą susikoncentruoti. Daugeliui žmonių atsiranda mieguistumas, pablogėja koordinacija ir sutrinka rega.
• Emocinė būsena: Prislėgtas, susikrimtęs žmogus yra mažiau atidus aplinkai, jo reakcijos yra lėtesnės. Lygiai taip pat pernelyg susijaudinęs, įpykęs vairuotojas gali priimti itin drastiškus sprendimus kelyje, elgtis neatsakingai, išlieti savo emocijas ant kitų vairuotojų, o tai gali kelti avarines situacijas.

Atsakomybė ir KET

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę. Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų.

Draudikų atstovas pripažįsta, kad Lietuvoje jam yra tekę girdėti nedaug atvejų, kai vairuotojai būtų nubausti būtent dėl vairavimo esant paveiktiems tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja. Anot R. Pociaus, didesnių bėdų galėtų kilti tada, jei po tam tikro incidento vairuotojo organizme būtų aptikta medikamentų požymių, kurie gali turėti įtakos vairavimui.

Ilgalaikė kova su alergija ir prevencijos priemonės

Ilgalaikė kova su alergija neturėtų apsiriboti vien tik vaistų nuo alergijos vartojimu ir laukimu, kol pagerės. Siekiant iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti suvartojamų vaistų kiekį, būtina imtis kompleksinių gyvenimo būdo korekcijų ir aplinkos pritaikymo.

Pati svarbiausia taisyklė - vengti kontakto su alergenu, kiek tai yra įmanoma. Jei esate alergiški žiedadulkėms, aktyvaus žydėjimo metu stenkitės mažiau vėdinti patalpas dieną, geriau tai darykite vėlai vakare arba po lietaus. Asmeninė higiena taip pat vaidina lemiamą vaidmenį. Grįžus iš lauko žiedadulkių sezono metu, rekomenduojama iškart pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu ir ypač atidžiai išsiplauti plaukus, nes būtent juose nusėda didžiulis kiekis mikroskopinių alergenų, kurie naktį patenka ant pagalvės ir dirgina kvėpavimo takus miego metu.

Galiausiai, tiems, kurie pavargo kasdien skaičiuoti vaistų veikimo valandas, šiuolaikinė medicina siūlo pažangų metodą - alergenų specifinę imunoterapiją. Tai ilgalaikis procesas, kurio metu paciento organizmas palaipsniui pratinamas prie mažų alergeno dozių, kol imuninė sistema nustoja į jį reaguoti kaip į priešą.

tags: #vaistai #nuo #alergijos #kuri #trukdo #vairuoti