Apžvalga: Opel Vectra C Automatas – Atsiliepimai, Privalumai ir Trūkumai

Istorija ir Modelio Apžvalga

Kai 2002 m. vasarį Opel Vectra C debiutavo automobilių salonuose, jo kokybė buvo vertinama atsargiai, ypač atsižvelgiant į nekokius atsiliepimus apie pirmtakus. Pirmasis Vectra modelis (A, gamintas 1988-1995 m.) buvo laikomas linkusiu rūdyti, o jo įpėdinis (modelis B, gamintas 1995-2002 m.), nors ir rečiau gedo, susilaukė kritikos dėl ne itin tvirtos priekinės pakabos ir dažnai streikuojančios vairo kolonėlės. Tačiau „Opel“ išmoko pamokas ir pagaliau sukūrė patikimesnį automobilį.

Vectra C į servisus dažniausiai patekdavo tik privalomai techninei apžiūrai: benzininiai modeliai kas 30 tūkst. km, dyzeliniai - kas 50 tūkst. km. Ypač didelės paklausos sulaukė Riuselsheime gaminti hečbeko ir sedano modeliai. Nors „Opel“ markė neturi tokio prestižo kaip BMW ar Audi, nuo 2002 m. iki 2008 m. Vokietijoje buvo parduota 59 567 ketverių durų sedanų ir 40 902 penkerių durų hečbekų. Tikimybė įsigyti gerai išlaikytą iš Vokietijos parvarytą „Vectra“ yra didelė, nes jos savininkai atsakingai laikėsi techninio aptarnavimo terminų. Tai lemia ir tai, kad pagrindiniai „Vectra“ modelio pirkėjai buvo vyresnio amžiaus žmonės - vidutinis sedano vairuotojo amžius siekia 61, o hečbeko - net 64 metus.

Itin patikimo automobilio įspūdį paliko „Opel Vectra“ su 2,2 litro benzininiu varikliu (147 AG), kuris „Auto Bild“ ilgalaikio testo metu nuvažiavo 100 tūkst. kilometrų. Nuvažiavus 89 233 km, „Vectra“ teko apsilankyti techninio aptarnavimo centre dėl pradėjusio bildėti priekinio dešinės pusės svirties lanksto (šarnyro). Tai buvo vienintelis rimtesnis gedimas. Benzininio automobilio pirkėjai gali būti ramūs - didžiausia rizika yra generatoriaus ar starterio gedimas. Rizikingiau pirkti dyzelinį automobilį, ypač modelį su TDI varikliu (iki 2004 m.), nes pastebėta, kad šie varikliai ryja daug alyvos. Versijose su CDTI varikliais (nuo 2004 m.) kartais pasitaiko variklio valdymo elektronikos problemų.

Dizaino klausimu galima ginčytis - „Vectra C“ išvaizda apibūdinama kaip paprasta ir nepretenzinga. Tačiau akivaizdu, kad šis „Opel“ modelis yra tikrai geras, ir naujasis savininkas tikrai nenusivils. Be to, puikiai išlaikytas „Vectra“ po penkerių metų kainuoja mažiau nei to paties amžiaus „Golf“. Galinė pakaba, gendantis vairo mechanizmas, išmetamųjų dujų sistema - šios trys „ligos“ apžiūrų metu dažniausiai nustatomos „Vectra C“ automobiliams. „Auto Bild“ ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į stipriai nusidėvėjusius stabdžių diskus. Tačiau, palyginti su pirmtaku „Vectra B“, skundų gerokai sumažėjo. Kartais pasitaiko bėdų dėl automatinės greičių dėžės 2.2 DTI variklį turinčiuose automobiliuose.

Trečios kartos „Vectra“ modelis buvo pristatytas 2002 m. su sedano, hečbeko ir universalo kėbulais, bei prabangesne „Signum“ versija. Naujasis automobilis pasižymi geresnėmis valdymo savybėmis, tačiau vis dar kritikuojamas už pernelyg „lengvą“ vairą, be to, interjere naudojama daug indikatorių ir mygtukų, kurie gali trikdyti dėmesį. Automobilio dizainas gali būti vertinamas skirtingai, tačiau jis, kaip ir pirmtakai, vertinamas už praktiškumą ir patikimumą, ką patvirtina ir geri pardavimų rodikliai. Pristatyta ir galingiausia OPC (Opel Performance Center) versija - šis ryškiai mėlynas automobilis turi įspūdingą 188 kW (252 AG) galią ir gali pasiekti maksimalų 250 km/h greitį. „Vectra“ modelį 2008 m. pakeitė visiškai naujas „Opel“ kūrinys - „Insignia“.

Varikliai ir Automatinės Pavarų Dėžės

„Opel Vectra C“ su automatine pavarų dėže buvo komplektuojami su įvairiais varikliais. Tarp populiariausių:

• Benzininiai varikliai: 1.8L (122 AG, 140 AG), 2.0L Turbo (175 AG), 2.2L (147 AG), 2.8L V6 Turbo (230 AG, 255 AG, 280 AG).
• Dyzeliniai varikliai: 1.9L CDTI (100 AG, 120 AG, 150 AG), 2.0L DTI (100 AG), 2.2L DTI (125 AG, 150 AG), 3.0L CDTI (177 AG, 184 AG).

Automatinės pavarų dėžės buvo 4-ių, 5-ių ir 6-ių pavarų, priklausomai nuo variklio ir gamybos metų. 6-ių pavarų automatinė dėžė dažniausiai buvo montuojama su galingesniais varikliais.

Atsiliepimai apie Opel Vectra C su Automatu

„Opel Vectra C“ su automatine pavarų dėže sulaukė įvairių atsiliepimų. Vartotojai dažnai pabrėžia šiuos aspektus:

Privalumai

• Komfortas: Automatinė pavarų dėžė užtikrina patogų vairavimą, ypač miesto sąlygomis.
• Erdvumas: „Vectra C“ yra erdvus automobilis, tinkamas tiek šeimai, tiek kelionėms.
• Patikimumas (priklausomai nuo variklio): Kai kurie varikliai, ypač 1.9 CDTI, pasižymi geru patikimumu, jei tinkamai prižiūrimi.
• Kaina: Naudotų „Vectra C“ kaina yra gana patraukli, palyginti su kitais tos klasės automobiliais.
• Dizainas: GTS versija (hečbekas) turi sportišką ir patrauklų dizainą.

Trūkumai

• Automatinės pavarų dėžės patikimumas: Kai kurie vartotojai skundžiasi automatinės pavarų dėžės problemomis, ypač senesniuose modeliuose. Būtina atidžiai patikrinti dėžės būklę prieš perkant.
• Kuro sąnaudos: Automatinė pavarų dėžė gali padidinti kuro sąnaudas, ypač su didesniais varikliais.
• Elektronikos gedimai: „Vectra C“ kartais pasitaiko elektronikos gedimų, tokių kaip ABS daviklių problemos, centrinio užrakto gedimai ir pan.
• Korozija: Kaip ir daugeliui to laikotarpio automobilių, „Vectra C“ gali būti jautri korozijai, ypač ant dugno ir ratų arkų.
• Valdymas: Nors „Vectra C“ yra patogus, kai kurie vairuotojai mano, kad valdymas nėra toks tikslus, kaip konkurentų.

Dažniausios 2.2 DTI Vectra Ligos ir Problemos

Perkant 2.2 DTI „Vectra“, svarbu žinoti apie jų dažniausias ligas:

Kėbulo ir Salono Pusė

• Bagažinės mygtukai: Gan dažnai sugeda, naujas mygtukas kainuoja apie 20 €.
• Langų mygtukai: Kartais striginėja, todėl reikia išardyti mygtukų mechanizmus ir išvalyti kontaktus.
• Prietaisų skydelis: Gali pradėti „durniuoti“, todėl tenka keisti visą skydelį.
• CIM problemos: Vairo ritės gali sugesti, kito CIM kaina nėra tiksliai žinoma.

Variklio Pusė

• Aukšto slėgio kuro siurbliai: Būna, kad pareina, kitas siurblys kainuoja 100-150 €.
• Siurblio grandinė: Būna, kad išsitempia.
• Vakuumo ir grįžtamosios kuro žarnelės: Jei perkate 2.0/2.2DTI modelį, būtinai profilaktiškai pasikeiskite vakuumo žarneles, grįžtamąsias kuro žarneles su trišakiukais.
• Elobau (gesinimo sklendės daviklis): Dažnai pradeda „durniuoti“, todėl žmonės jį dažniausiai išprogramuoja.
• Alkūninio veleno viduriniai indeklai: Kas 200-250 tūkst. km reikia keisti, nes susidėvi. Tie, kurie teigia, kad alkūninis velenas „lūžta per pusę“, turėtų žinoti, kad keičiant indeklus kas 200 tūkst. km ir vengiant važiuoti aukštu bėgiu žemomis apsukomis bei staigiai neatiduodant gazo, galima išvengti šios problemos.

Kai kurie savininkai pastebi, kad automobilis ilgai neužšyla net pakeitus termostatą, valytuvai veikia nekokybiškai, o visa elektros sistema, bandant ją modernizuoti, „pjauna grybą“. Važiuoklė apibūdinama kaip nepatikima, o salono medžiagos - prastos kokybės. Ypač vėlesnių metų modeliuose pastebėta įvairiausių elektronikos problemų, tokių kaip vairo padėties daviklis, klimato valdymas ir daugybė kitų.

Priekinės pakabos šarnyro kaina prasideda nuo 80 €, nes jis eina komplekte su šake ir salono blokais. Kai kurių detalių kainos yra itin aukštos, kartais net brangiau nei „Volvo“ remontas. Galinis guolis kainuoja apie 120 €. Vandens pompą pakeisti reikalauja beveik viso variklio išėmimo. Variklio trauka laikoma normalia. Buvo problemų su oro srauto davikliu, interkoolerio šlangomis. Pavarų dėžei didelių priekaištų neturima, pavaras jungia gražiai. Kuro sąnaudos vasarą vidutiniškai apie 7,5 l/100 km.

Eksploatacijos Patirtis ir Atsiliepimai

Kai kurie savininkai dalijasi teigiama patirtimi. Vienas pirkėjas, įsigijęs automobilį su elektronikos gedimais už 80 €, po dviejų metų teko tvarkyti važiuoklę, tačiau kitų problemų nebuvo. Kuro sąnaudos siekia vos 5,5 l/100 km vasarą, o žiemą iki 6,7 l/100 km. 110 kW galios automobilio trauka puiki, automatinė pavarų dėžė dirba gerai. Važiuoklės perrinkimas kainuoja apie 150 €, todėl eksploatavimo kaštai tikrai maži. Kai kurių savininkų automobiliai nerūdyja.

Kiti vertina automobilį kaip gerų metų ir privalumų pilną, patvarų ir patikimą, suteikiantį džiaugsmą važinėtis. Tačiau pasitaiko ir nuolatinių problemų. Dažnai įsijungia vairo stiprintuvo ir antipraslydimo kontrolės ženklai, kurie iš esmės nieko nedaro, bet trukdo praeiti techninę apžiūrą. Posūkių rodikliai neatmeta, o taisymas atsieina brangiai. Kartais automobilis neužsikuria, kai šilta. Žodžiu, pradėjus byrėti, remontui gali tekti išleisti dvigubai daugiau nei mokėjote už automobilį, o tai nėra vienetinės bėdos - jos nutinka anksčiau ar vėliau.

Pasitaiko nuomonių, kad automobilis geras, jei ne „trukinėja velenas“, „trukinėja spyruoklės“, „galiniai amortizatoriai nelaiko“, „girgždėjimai kasmet reikalauja keitimo“, o salono kokybė palieka daug norimų. Tačiau vėlgi, yra ir teigiančių, kad tai „geras auto“.

Vienas ilgesnį laiką ieškojęs „Opel Vectra C GTS“ 3,2 benzino 155 kW mechaninės pavarų dėžės savininkas, įsigijęs automobilį už 3500 € prieš 6 mėn., nesigaili ir svarsto apie dujų įrengimo galimybę. Nors norėjo dyzelio, prisiklausęs negerų dalykų, pasirinko benziną. 3,2 litro benzininiai varikliai yra paklausūs dėl savo patikimumo, tačiau sunkiai randami Lietuvoje. Silpna vieta įvardijama vairo traukė, kuri buvo pakeista. Taip pat pastebėtas tepalo prasisunkimas, laikomas dažna problema daugelyje automobilių.

„Opel Vectra C 1.9 CDTi 110 kW“ yra populiarus variantas, vertinamas dėl gero galios ir ekonomiškumo balanso. Šis dyzelinis automobilis siūlo 150 AG, patogų šeimyninį saloną ir pakankamai erdvų bagažo skyrių. Šio variklio versija garsėja geru ekonomiškumo ir galios santykiu. Svarbu pasitikrinti, kada keistas paskirstymo diržas (rekomenduojama kas 90-120 tūkst. km). Dažniausios problemos: EGR vožtuvas ir sūkurinės sklendės (swirl flaps), laikomos šio variklio „Achilo kulnu“. Nors paskirstymo diržas gana patikimas, svarbu nepraleisti keitimo intervalo.

Kuro sąnaudos mieste siekia apie 6,5 l/100 km, užmiestyje - apie 5,2 l/100 km. Mišriu režimu - apie 5-6 l/100 km. Važiuojant autostrada kuro kiekis tenkina, tačiau mieste, kai mišinys šaltas, procesas brangesnis. Važiuojant daug miesto ir priemiesčio maršrutų (apie 20 000 km per metus), automobilis vertinamas teigiamai. Bagažinė talpi, salonas patogus. 110 kW trauka puiki, automatas dirba gerai. Važiuoklės eksploatavimo kaštai maži.

1.9 CDTI variklis laikomas patikimu, jei reguliariai prižiūrimas. Didžiausi pavojai - sūkurinės sklendės ir EGR vožtuvas. Laiku atliekant profilaktiką, variklis gali tarnauti virš 300 000 km. Kuro sąnaudos mieste siekia apie 7,5-8,5 l/100 km, užmiestyje - 5,5-6,5 l/100 km, mišriu režimu - 6,5-7,5 l/100 km. Prieš perkant būtina įsitikinti, kad sutvarkytos sūkurinės sklendės, prižiūrėtas paskirstymo diržas, tvarkingi purkštukai ir EGR vožtuvas. Taip pat verta atlikti diagnostiką dėl elektronikos klaidų.

Automobilis tinkamas ilgesnėms kelionėms dėl erdvaus salono, patogių sėdynių ir komfortiškos važiuoklės. Eksploatacijos kaštai kasdieniams poreikiams - vidutiniai. Dalys nėra brangios, tačiau purkštukų ar turbinos remontas gali pareikalauti didesnių išlaidų.

Kiti Savininkų Atsiliepimai ir Pastebėjimai

Kai kurie savininkai, palikę atsiliepimus, mini, kad „kaip už tokią kainą tai gerų metų ir privalumų pilnas automobilis. Patvarus, patikimas automobilis, vienas džiaugsmas važinėtis.“ Tačiau pasitaiko ir tokių nuomonių: „Pastovios problemos. Problemos su elektra - gan dažnai įsijungia vairo stiprintuvo ženkliukas ir antipraslydimo kontrolė, kurie iš esmės nieko nesudaro, bet techninės apžiūros nepraeisite. Posūkių neatmetinėja, o taisymas atsieis brangiai. Neišsiskiria, kai šilta. Ir čia toli gražu ne viskas. Žodžiu, pradėjus byrėti, sukišite 2x daugiau nei mokėjote, ir tai tikrai ne vienetinės bėdos - anksčiau ar vėliau visiems nutiks tas pats.“

Kitas atsiliepimas skelbia: „Geras auto, jei ne... trūkinėja velenas, trūkinėja spyruoklės dažnai, amortizatoriai galiniai nelaiko, girgždėjimai kasmet reikalauja keitimo. O apie salono kokybę tai patyliu :) Geras auto.“

Vienas savininkas, ilgai ieškojęs „Opel Vectra C GTS 2003 metų 3,2 benzino 155kw mechaninės pavarų dėžės“, pasakoja, kad automobilį pirko prieš 6 mėn. už 3500 € ir nesigaili. Nors norėjo dyzelio, prisiklausęs neigiamų atsiliepimų, pasirinko benzininį variantą. 3,2 litro benzininiai varikliai yra paklausūs dėl patikimumo, tačiau sunkiai randami Lietuvoje. Silpna vieta įvardijama vairo traukė, kuri buvo pakeista. Taip pat pastebėtas tepalo prasisunkimas, laikomas dažna problema daugelyje automobilių.

Kitas savininkas, važinėjantis su „Opel Vectra C-CC 2002 m. 3.2 GTS 155KW benzinu ir dujomis“ jau 4 metus, dalijasi patirtimi. Kuro sąnaudos siekia 11-13 litrų dujų, kas, anot jo, nėra daug šiam varikliui. Dalys perkamos originalios, todėl laiko ilgai. Detalės pigios ir lengvai pakeičiamos savarankiškai. Per 4 metus teko tvarkyti tik važiuoklę. Sėdynės išsilanksto, leidžiant pervežti didelius daiktus.

Dažnai minimi privalumai: kuro sąnaudų ir kokybės santykis, patvarumas, gera pakaba, patogus vairas ir sėdynės. Tačiau su laiku pradeda rūdyti bagažinės dangtis, garso izoliacija galėtų būti geresnė, o valdymas, nors ir neblogas, galėtų būti šiek tiek geresnis.

Vienas savininkas, turintis automobilį 1.5 m. ir su originalia rida 230 tūkst. km, neteko nieko remontuoti nuo pirkimo. Variklis patikimas, su grandine (6 pavaros mechaninė). Iki 100 km/h įsibėgėja apie 6.8-7 sekundes. Kuro sąnaudos trasoje - 6.8 l/100 km važiuojant 120 km/h, vidurkis 10 l/100 km, mieste - iki 12 l/100 km. Trauka įspūdinga, turbina pradeda pūsti jau prie 2000 aps./min. Automobilis patikimas, važiuoklė tvirtai laiko. Yra „SPORT“ režimas, aktyvus vairas, standesni amortizatoriai, geresnė reakcija į akceleraciją. Mieste mažai konkurentų. Nors šio variklio eksploatacija nėra labai pigi, kol kas jokių problemų nebuvo. Automobilis su pilna komplektacija, oda kokybiška, tačiau salono interjeras nėra stiprioji pusė. Pagal metų ir kokybės santykį - labai geras derinys.

Dažniausiai Pasitaikančios Elektronikos ir Mechaninės Problemos

Nepaisant teigiamų atsiliepimų, daugelis savininkų susiduria su įvairiomis problemomis:

• Pastovios problemos su elektra: Dažnai įsijungia vairo stiprintuvo ir antipraslydimo kontrolės indikatoriai, trukdantys praeiti techninę apžiūrą. Posūkių rodikliai neatmeta, o taisymas brangus.
• Neužsikuria, kai šilta: Tai viena iš pasikartojančių problemų.
• Mechaniniai gedimai: Minimi trūkinėjantis velenas, spyruoklės, galiniai amortizatoriai, kurie nelaiko, ir girgždėjimai.
• Salono kokybė: Dažnai kritikuojama dėl prastų medžiagų.
• Variklio ir pavarų dėžės problemos: Minimi trūkinėjantys velenai, greičių dėžės gedimai, ypač automatinės.
• Pakaba: Ne visada patikima, ypač galinė dalis.
• Detalių kainos: Kai kurių detalių kainos gali būti kosminės.
• Vandens pompos keitimas: Reikalauja beveik viso variklio išėmimo.
• Oro srauto daviklis, interkoolerio šlangos: Dažnos problemos.
• Variklio priekio itempėjai ir škivai: Dažnai keičiami.
• Kuro siurblio problemos: Minimos kaip viena didžiausių dyzelinių variklių problemų.
• Vairo kolonėlės gedimai: Nors ir ne visada, bet pasitaiko.
• Generatoriaus dirželio vibracija: Po pakeitimo gali atsirasti vibracija, sprendimas - generatoriaus skriemulys su sankaba (reikia atitaikyti nuo VW/Škoda).
• Ratų oro slėgio davikliai: Gali sugesti greitai, o jų keitimas ar montavimas brangus, nors jie visiškai nereikalingi.
• Turbinos problemos: Turbina gali atsijungti paspaudus daugiau.
• Galinių amortizatorių, priekinės spyruoklės keitimas: Dažnai reikalingas.
• Salono medžiagos: Lengvai nusilupa.
• Stabdžių diskai ir kaladėlės, priekiniai guoliai, stabilizatoriaus traukės, galinės spyruoklės: Dažnai reikalauja keitimo, ypač jei automobilis nebuvo prižiūrėtas.
• Antikorozinė danga: Rekomenduojama pasidaryti dugno antikorozinę dangą, ypač jei planuojama ilgiau eksploatuoti.
• Elektros sistemos gedimai: Dažna problema, paveikianti įvairius komponentus.
• Kuro kokybė: Variklis labai jautrus kuro kokybei, ypač dyzeliniai.
• Salono ventiliatorius: Retai neveikia, gali tekti perkrauti automobilio kompiuterį.
• Vairo mechanizmas: Gali sugesti, kompiuteris nemato vairo padėties, elektronika neveikia.
• EGR vožtuvas: Dažnai užsikemša, didina kuro sąnaudas, reikalauja reguliaraus valymo.
• Sūkurinės sklendės (swirl flaps): Laikomos variklio „Achilo kulnu“.
• Priekinis buferis: Amžinai kur nors užkliūna.
• Trumpųjų šviesų H7 lemputės: Sunkiai prieiti pakeisti, rekomenduojama naudoti pincetus ar plonas reples.
• Automatinės greičių dėžės problemos: Pasitaiko, ypač senesniuose modeliuose.
• Alyvos rijimas: Ypač dyzeliniuose TDI varikliuose iki 2004 m.

Apibendrinimas ir Patarimai Prieš Perkant

„Opel Vectra C“ su automatine pavarų dėže gali būti geras pasirinkimas, jei ieškote erdvaus, patogaus ir nebrangaus automobilio. Tačiau būtina atidžiai patikrinti automobilio būklę prieš perkant, ypač pavarų dėžės ir elektronikos veikimą. Reguliari priežiūra ir tinkamas eksploatavimas gali padėti išvengti daugelio problemų ir užtikrinti ilgą bei patikimą automobilio veikimą.

Jei svarstote apie „Opel Vectra C“ su automatine pavarų dėže pirkimą, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

• Pavarų dėžės būklė: Atidžiai patikrinkite, ar pavarų dėžė veikia sklandžiai, ar nėra smūgių perjungiant pavaras.
• Variklio būklė: Patikrinkite, ar variklis dirba tolygiai, ar nėra pašalinių garsų, ar nėra alyvos nutekėjimo.
• Korozijos požymiai: Apžiūrėkite automobilio dugną, ratų arkas ir kitas vietas, kur dažniausiai pasitaiko rūdžių.
• Elektronikos veikimas: Patikrinkite, ar visi elektronikos prietaisai veikia tinkamai: langų kėlikliai, centrinis užraktas, kondicionierius ir pan.
• Serviso istorija: Pasidomėkite, ar automobilis buvo reguliariai prižiūrimas ir ar buvo atlikti visi reikalingi remonto darbai.

Jei automobilis buvo pigiai pirktas, tikėtina, kad jis buvo „dapistas iki lempučių“, todėl reikia būti pasirengusiam remontuoti ir keisti dalis.

Alternatyvūs modeliai, kuriuos galima apsvarstyti, jei „Opel Vectra C“ neatitinka jūsų poreikių, yra „Volkswagen Passat B6“, „Ford Mondeo Mk3“, „Toyota Avensis T25“, „Renault Laguna II“.

tags: #opel #vectra #c #automatas #atsiliepimai