Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža Vilniuje yra viena opiausių vietų sostinėje transporto požiūriu. Ši sankryža pasižymi dideliu eismo intensyvumu ir yra nuolatinių eismo įvykių vieta. Siekiant pagerinti eismo pralaidumą ir saugumą, planuojami ir vykdomi infrastruktūros modernizavimo projektai.
Ankstesnis incidentas ir jo pasekmės
Apie incidentą pirmiausia pranešė Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, save tapatinanti su prekės ženklu „judu.lt“. „Dėl įvykio Ukmergės g. - Geležinio Vilko g. sankryžoje (centro kryptimi), kurio metu buvo apgadinta santvara su šviesoforais, neveikė sankryžos šviesoforai. Kviečiame išlikti budriems ir esant galimybei rinktis kitą maršrutą“, - buvo rašoma „judu.lt“ pranešime.
Vairuotojams skirtame „judu.lt“ portale peržvelgiant vaizdo kamerų vaizdus iš šios sankryžos buvo matyti, kad čia įsivyravo visiškas chaosas - sankryža užkimšta, aplinkui nusidriekė didžiulės spūstys. Aiškėja, kad šviesoforo viršutines atramas nurovė pro šalį važiavusio sunkvežimio strėlė. Sunkvežimis šviesoforus su savimi dar kurį laiką tempė.
Sunkvežimiui sustojus, metalinės konstrukcijos užgriozdino visą važiuojamąją kelio dalį, gatvė tapo sunkiai pravažiuojama. Per incidentą apgadintas sankryžoje buvęs automobilis „Honda CR-V“. Automobiliui nurautas variklio dangtis. Atskubėję policijos pareigūnai pradėjo reguliuoti eismą važiuojant miesto centro link.
Sankryžos rekonstrukcijos projektas
Ši sankryža, kuri transporto požiūriu laikoma viena opiausių vietų sostinėje, bus rekonstruota į dviejų lygių sankryžą. Transporto jungtis nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės suprojektuota kaip vienos eismo krypties trijų eismo juostų estakada per Geležinio Vilko gatvę. Estakados ilgis - 247 metrai, plotis su atitvarais - 14,25 metro.
Esama šešių eismo juostų pločio Ukmergės gatvė bus panaudota automobilių eismui centro link: keturių eismo juostų gatvė prieš sankryžą išplatės iki 6 eismo juostų, kurių viena bus skirta visuomeniniam transportui, kita bus naudojama dešiniajam posūkiui į Saltoniškių gatvę. Šiuos darbus vykdys konkursą laimėjusi AB „Panevėžio keliai“ drauge su partneriais: tiltų statybos UAB „Tilsta“ ir kelių statybos UAB „NCC Fegda“. Šios trys bendrovės projekto darbus vykdys pagal jungtinės veiklos sutartį. Projekto, kurį finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, vertė - 35,96 milijono litų.
Pasak V. Puidoko, šį projektą įgyvendinti nebus lengva, nes vietovė yra sudėtinga geologiniu požiūriu. Taip pat bus nelengva rekonstrukcijos metu organizuoti automobilių eismą. Transporto srautų tyrimų duomenimis, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža rytinio piko metu per valandą abiem kryptimis pravažiuoja iki 8 tūkstančių automobilių.
„Sankryžą numatyta rekonstruoti per 25 mėnesius. Įvertinus tai, kad ši sankryža yra labai apkrauta ir rekonstrukcijos metu automobilininkams susidarys dar daugiau sunkumų, stengsimės darbus organizuoti taip, kad galėtume sutartinius įsipareigojimus įvykdyti bent šešiais mėnesiai greičiau“, - kalbėjo V. Puidokas. Sutartyje numatyta sankryžos rekonstrukcijos darbų pabaiga - 2007 metų lapkričio 7 d.
AB „Panevėžio keliai“, UAB „Tilsta“ ir UAB „NCC Fegda“ Vilniuje jau yra vykdę panašų bendrą projektą. Tai - A. Narbuto ir Laisvės prospekto dviejų lygių sankryžos ties Spaudos rūmais rekonstrukcija. Panevėžio kelininkų statytos estakados perdangos ilgis siekė 207,65 metro.
Žiedinė Ukmergės g.-T. Narbuto g.-Geležinio Vilko g.-Konstitucijos pr. sankryža
Šį kartą bus apžvelgiama žiedinė Ukmergės g.-T. Narbuto g.-Geležinio Vilko g.-Konstitucijos pr. sankryža. Komentarui pasirinkta ši sankryža, tačiau čia kylančios problemos būdingos visoms žiedinėms sankryžoms.
Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis per 2007 m. Ukmergės g. - T. Narbuto g. - Geležinio Vilko g. - Konstitucijos pr. sankryžoje įvyko 156 eismo įvykiai, vienas jų - įskaitinis. Tai, kad šioje sankryžoje nukentėjo tik vienas žmogus, džiugina, tačiau įvertinus tai, kad tai yra tik viena iš žiedinių Vilniaus sankryžų, o situacija visose sankryžose yra panaši, skaičiai verčia susimąstyti.
Dažniausios problemos žiedinėse sankryžose
Pasak E. Tučio, daugelis vairuotojų pamirštai ar neįvertina to, kad žiedinė sankryža - tai keturios mažos atskiros sankryžėlės, kurias reikia saugiai įveikti. Beje, visoje Lietuvoje visose žiedinėse sankryžose pagrindinis kelias eina ratu, o kairė sankryžos juosta skirta važiuoti aplink. Vairuotojams reikia atsiminti, kad norint išvažiuoti iš sankryžos, vidurinę juostą reikia užsiimti iš anksto, negalima sukti paskutinę akimirką. Taip pat reikia nepamiršti, kad dešinė kraštinė juosta paprastai skirta įveikti vieną sankryžos atkarpą, negalima važiuoti ratu.
- Pavėluotas vairuotojų persirikiavimas iš kairės kraštinės juostos. Nespėję laiku įvertinti situacijos ar pasitikėdami savo vairavimo sugebėjimais, vairuotojai linkę sukti iš sankryžos tiesiai iš kairės kraštinės juostos. Sudaroma avarinė situacija ir pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės: KET 150 p. nustatyta, kad „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti“. Dar kartą primename - išvažiuoti iš sankryžos galima tik iš dešinės arba vidurinės juostos, į kurią reiktų įvažiuoti iš anksto, negalima stengtis pralįsti paskutinę akimirką.
- Ženklų ir kelio dangos žymėjimų nepaisymas. Ne vienas esame susidūrę su „gudručiais“, kurie, nenorėdami laukti bendroje eilėje, prie sankryžos privažiuoja dešine kraštine eismo juosta ir vėliau, nepaisydami nei ženklų, nei kelio dangos žymų, užuot važiavę jiems leidžiama kryptimi, mėgina pralįsti į gretimą juostą ir sukelia avarinę situaciją.
- „Nuo žioplumo vaistų nėra“. Eilėje įvažiuoti į sankryžą laukiantys vairuotojai atidžiai stebi judėjimą iš kairės, tačiau pamiršta stebėti priešais esantį automobilį. Būtina įvertinti tai, kad priešais esančio automobilio vairuotojas gali turėti gerokai mažesnį vairavimo stažą, kitaip vertinti situaciją ar net apsigalvoti. Kelių eismo taisyklės tokią situaciją apibūdina taip: „171. Komisaras Egidijus Tučis pabrėžė, kad visų šių eismo įvykių būtų galima išvengti, jei vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių ir nepamirštų, kad gatvėje jie yra ne vieni.
Gerosios Vilties g. ir Geležinio Vilko g. sankryžos infrastruktūros pertvarkymas
Ketinama Gerosios Vilties g. pradžioje įrengti žiedinę sankryžą, po Geležinio Vilko g. - požeminę pėsčiųjų ir dviratininkų perėją bei požeminį įvažiavimą į komplekso automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat numatoma rekonstruoti dalį Eigulių g. ir sutvarkyti dalį M. K. Čiurlionio g. prieigų. Iš esmės pertvarkant Geležinio Vilko g. ir Gerosios Vilties g. sankryžos infrastruktūrą numatyta įrengti žiedinę sankryžą Gerosios Vilties g. ties Geležinio Vilko g., požeminį lengviesiems automobiliams skirtą įvažiavimą į daugiafunkcinio komplekso požeminę automobilių saugojimo aikštelę ir požeminę pėsčiųjų bei dviračių perėją po Geležinio Vilko g. Įgyvendinus šiuos sprendinius sankryža taps nepertraukiamo eismo, tai turėtų padidinti eismo pralaidumą ir užtikrinti saugų bei patogų susisiekimą visiems eismo dalyviams.
Savanorių žiedinės sankryžos ir aplinkinių gatvių pokyčiai
Keisis ir Savanorių žiedinės sankryžos eismo organizavimas dalyje iš Geležinio Vilko g. į Tūkstantmečio g. Šiuo metu ties įvažiavimu į šią žiedinę sankryžą yra dvi eismo juostos: dešinė, skirta važiuoti tiesiai ar į dešinę, ir kairė, važiavimui kitomis kryptimis. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta, kad žiedinėje sankryžoje, posūkiui tik į dešinę, atsiras papildoma eismo juosta. Geležinio Vilko g. taip pat numatoma įrengti papildomą eismo juostą atkarpoje nuo M. K. Čiurlionio g.
Eigulių gatvės infrastruktūros projektinių pasiūlymų sprendiniai apima esamos Eigulių gatvės atkarpos tarp Tūkstantmečio g., Geležinio Vilko g. ir Savanorių pr. žiedinės sankryžos rekonstrukciją. Čia numatyta įrengti žiedinę sankryžą, pačią Eigulių g. Tvarkant ir atnaujinant susisiekimo infrastruktūrą projektiniuose pasiūlymuose taip pat numatoma rekonstruoti gatvių apšvietimą, įrengti daugiau nei 2,5 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų, žaliuosius plotus. Itin didelis dėmesys skiriamas tiek esamų medžių išsaugojimui, tiek naujų želdinių sodinimui. Planuojama, kad tobulinant infrastruktūrą aplinkinėse gatvėse ir teritorijose bus pasodintas 491 naujas medis, įrengta beveik 9 tūkst. kv. m krūmų plotų, virš 10 tūkst. kv. m tvariai šienaujamų pievų, 941 kv. m žolinių augalų plotų ir 389 kv. m. Visi infrastruktūros projektai bus įgyvendinami vystytojo lėšomis, vadovaujantis su savivaldybe sudarytomis sutartimis.
Daugiafunkcinio komplekso automobilių stovėjimo aikštelės
Komplekso dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė talpins apie 3500 automobilių, dar apie 1000 automobilių bus galima statyti dviejų aukštų aikštelėje šalia prekybinės paskirties patalpų bei komplekso prieigose.