Visuomenėje vis dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, tačiau pastaruoju metu pastebima didėjanti negatyvaus požiūrio į neblaivius asmenis, vairuojančius transporto priemones, tendencija. Šiame straipsnyje apžvelgiama atsakomybė už vairavimą išgėrus bei neatsargų, chuliganišką vairavimą, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktika.
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio
Teisės aktų pokyčiai ir jų reikšmė
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. papildymas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo sunkumo laipsnio, asmenims buvo galima taikyti tik administracinę atsakomybę.
Dabar administracinė atsakomybė liko tik asmenims, kuriems nustatomas girtumas nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės. Teoriškai 1,51 promilės girtumo pakanka asmenį nuteisti laisvės atėmimu, net jei jis nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos nuosavybei, sveikatai ar gyvybei. Įstatymas nereikalauja jokių pasekmių ir pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo vairavo transporto priemonę esant vidutinio (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.) arba sunkaus (nuo 2,51 prom. ir daugiau) girtumo laipsniui.
Bausmės už vairavimą išgėrus
Pagal BK 281 str. 7 d. tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. To paties kodekso 11 str. 3 d. nurodyta, jog nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio bauda (iki 19 000 eurų).
Be kriminalinės bausmės, dėl nusikalstamos veikos pobūdžio (nusikaltimas padaromas kelių transporto eismo saugumui), asmeniui skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų, ir turto - transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos - konfiskavimas.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad reali laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išimtiniais atvejais, priklausomai nuo asmens teistumo ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Todėl girtiems vairuotojams dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmės - bauda arba areštas.
Statistika ir efektyvumas
Skelbiama, kad baudžiamosios atsakomybės įvedimu valstybė siekia priversti žmones elgtis pagal taisykles, sumažinti girtų asmenų skaičių keliuose ir atgrasyti juos nuo vairavimo apsvaigus bei sumažinti avaringumą keliuose ir skaudžias pasekmes, kurios kartais baigiasi mirtimis. Tačiau statistika rodo, kad baudžiamoji atsakomybė vairuotojų pomėgio sėsti prie vairo išgėrus kol kas nepakeitė ir girtų skaičiaus kelyje nesumažino. Lietuvoje per pirmą pusmetį girtų vairuotojų nustatyta keli tūkstančiai ir, panašu, kad daugiau nei 2016 m., kai jiems dar net negrėsė baudžiamoji atsakomybė. Objektyviai vertinant, prie šio skaičiaus didėjimo prisidėjo ir aktyvesnė kelių policijos veikla, nuolatiniai reidai ir masiškesnis patikrinimas.
Telšių rajonas neišsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto. Per 2017 m. devynis mėnesius už vairavimą išgėrus buvo pradėti 94 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Absoliuti dauguma neblaivių vairuotojų - vyrai, moterų tik kelios (penkios), tačiau vienai dailiosios lyties atstovei užfiksuotas didžiausias - 3,65 prom. girtumas. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai neblaivūs vairavo įvairias transporto priemones: nuo motorolerio iki traktoriaus.
„Global National“ – vairavimo išgėrus statistika
Teisenos ypatumai
Dėl nesudėtingo kaltės įrodinėjimo ir įtariamajam sutikus, daugiau kaip pusė baudžiamųjų bylų buvo perduota į teismą supaprastinto proceso tvarka: 28 baigtos pagreitinto proceso tvarka, o 23 teismo baudžiamuoju įsakymu. Toks procesas reiškia, kad aplinkybės aiškios, įtariamasis prisipažįsta, asmeniui neskiriama pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė ir asmuo sutinka su siūloma bausme. Per šių metų devynis mėnesius tik dvi baudžiamosios bylos perduotos teismui su kaltinamuoju aktu, o Telšių rajono apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmę (nuo 4 iki 6 mėn.) paskyrė trims asmenims.
Nuo 2019 04 01 pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kuriose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Patikrinimo vengimas ir jo pasekmės
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių). O jeigu, tokiam asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo „išsisuks“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Kaip matome šiuo metu yra palikta „spraga“, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą.
Vairuotojo pažymėjimas iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų paimamas nusižengimo vietoje. Pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d. asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Chuliganiškas ir pavojingas vairavimas
Chuliganiško vairavimo apibrėžimas ir požymiai
Chuliganiškas vairavimas - tai pavojingas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas, kuris gali sukelti rimtų pasekmių tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnį, chuliganiškas vairavimas laikomas pavojingu, nes jis kelia grėsmę tiek eismo, tiek kitų žmonių saugumui. Toks vairavimas pasižymi neatsakingu ir rizikingu elgesiu, kai vairuotojas nesirūpina eismo saugumu.
Chuliganiškas vairavimas apima Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tai dažnai būna susiję su KET 9 punkto pažeidimu, kai vairuotojas elgiasi rizikingai ir be priežasties. Chuliganiški motyvai rodo žmogaus ar visuomenės negerbimą ir moralės normų ignoravimą. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia nepateisinamu elgesiu, kai vairuotojas atlieka rizikingus manevrus, viršija greitį, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir pažeidžia KET taisykles be jokios realios priežasties. Teisiškai chuliganiškas vairavimas laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikomos griežtesnės baudos ir gali atsirasti rimtos teisinių pasekmių.
Atsakomybė už chuliganišką vairavimą
ANK 420 str. 1 d. kvalifikuoja pavojingą vairavimą, o ANK 420 str. 2 d. kvalifikuoja pavojingą vairavimą esant asmens veiksmuose chuliganiškų paskatų. Chuliganiškas vairavimas, kurį nulemia nesilaikymas eismo saugumo taisyklių dėl chuliganiškų motyvų, gali būti baudžiamas piniginėmis baudomis nuo 450 iki 550 eurų. Asmenys, neturintys teisės vairuoti, už tokius pažeidimus gali būti baudžiami dar griežčiau - nuo 750 iki 1000 eurų.
Jei vairuotojas kartoja pažeidimus dėl chuliganiškų motyvų arba yra nustatytos sunkinančios aplinkybės, baudos gali būti didinamos. Pareigūnai taip pat turi teisę konfiskuoti transporto priemonę. Teisės vairuoti gali būti atimtos nuo 12 iki 24 mėnesių už chuliganišką vairavimą. Jei vairuotojas vairavo būdamas išgėręs arba apsvaigęs nuo narkotikų, bauda gali siekti nuo 850 iki 1200 eurų, o teisė vairuoti gali būti atimta nuo 3 iki 5 metų (nuo 36 iki 60 mėnesių).
Pavojingas vairavimas, pavyzdžiui, lenkimas draudžiamose vietose, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ar neteisėtos lenktynės, gali sukelti didelį pavojų eismo saugumui. Už šiuos pažeidimus gali būti taikomos baudos nuo 170 iki 230 eurų, taip pat teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.
Prevencija ir švietimas
Siekiant sumažinti chuliganiško vairavimo atvejus, svarbu skatinti atsakingą vairavimą ir vykdyti švietimo bei prevencines programas. Vairuotojai turi būti informuoti apie eismo saugumo svarbą, taip pat apie saugaus atstumo laikymąsi ir tinkamą reagavimą į kritines situacijas. Prevencinė priemonė galėtų būti paprastas pokalbis su vairuotoju apie saugų vairavimą, perspėjimas vairuoti atidžiau dėl slidžios kelio dangos ar žodinis įspėjimas, kad kitą kartą už panašų elgesį būtų reaguojama griežčiau. Vairavimo instruktoriai pastebi, kad lietuviai dažnai neatsiskiria nuo reikalavimų dėl saugaus atstumo.
Galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jau pradėta formuoti pakankamai nauja teismų praktika. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi atitikti šias sąlygas:
- Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
- Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
- Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
- Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotuoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Svarbu, jog Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Bylos nutraukimas pagal laidavimą nesukelia teisinių pasekmių, laikoma, kad žmogus yra neteistas, jam neskiriama bausmė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu.
Kitos aplinkybės, leidžiančios išvengti atsakomybės
Devyni pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti reabilituojančiais pagrindais, t.y. konstatavus, kad asmuo nepadarė šios nusikalstamos veikos (ištyrus kraują buvo nustatyta mažesnė alkoholio norma negu 1,5 prom., nenustačius, kad būtent asmuo vairavo transporto priemonę ar kitų aplinkybių). Įstatymas reikalauja nustatyti alkoholio kiekį kraujyje ir mažiausia koncentracija turi būti 1,51 promilė etilo alkoholio. Tokio pobūdžio bylose policijos alkotesterio parodymų nepakanka, nes testo rezultatai iškvepiamuoju (išpučiamuoju) oro būdu nėra visiškai tikslūs, parodymai priklauso, kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo ir kitų aplinkybių. Kadangi asmeniui taikoma pati griežčiausia atsakomybė, todėl girtumo duomenys turi būti tikslūs ir tai užtikrina kraujo tyrimai.
Buvo keli atvejai, kai vairuotojams pasisekė ir jie išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nors policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriai ir parodė viršijančią leistiną normą, ištyrus vairuotojų kraują toksikologijos laboratorijoje, buvo gauta mažesnė koncentracija - 1,50, 1,49 promilės etilo alkoholio, todėl tokiems vairuotojams teko ikiteisminius tyrimus nutraukti ir nubausti administracine tvarka.
Norint išvengti chuliganiško vairavimo kvalifikavimo, svarbu imtis aktyvių priemonių. Vienas iš pagrindinių žingsnių - teisinė gynyba. Čia gali būti pateikiami argumentai dėl techninių gedimų, nenumatytų aplinkybių ar kitų pateisinamų priežasčių. Teisinės gynybos metu gali būti pateikiami argumentai, pagrindžiantys, kad chuliganiško vairavimo kvalifikavimas netaikytinas konkrečioje situacijoje. Įrodymų rinkimas yra itin svarbus siekiant išvengti chuliganiško vairavimo kvalifikavimo. Šie įrodymai gali apimti vaizdo įrašus, liudytojų parodymus ir kitus svarbius faktus, padedančius pagrįsti, kad vairuotojo elgesys nebuvo chuliganiško pobūdžio. Apibendrinant, norint išvengti chuliganiško vairavimo kvalifikavimo, svarbu imtis teisinės gynybos, renkant ir pateikiant svarius įrodymus, galinčius paneigti nusikalstamo elgesio prielaidas.
tags: #vairuotojui #rasomas #rastas #del #neatsargaus #vairavimo