Vilkikų vairuotojų trūkumo problema ir galimi sprendimo būdai Lietuvoje bei Europoje

Vilkikų vairuotojų trūkumas transporto sektoriuje yra aktuali problema, kurią sprendžia daugelis šalių, įskaitant Lietuvą. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) generalinis sekretorius Umberto de Pretto įspėja, kad šiuo metu 12 proc. Lietuvoje siekiantis vairuotojų trūkumas pervežimo sektoriuje iki 2028 m. išaugs iki 18 proc., kai tuo metu ES vidutiniškai sieks 17 proc. Tai reikštų 13-15 tūkst. trūkstamų vairuotojų Lietuvoje, lyginant su dabartiniais 10-12 tūkst. Nors dažnai kalbama apie darbo jėgos trūkumą, profesinės sąjungos atstovai akcentuoja, kad problema yra ne žmonių skaičiuje, o darbo sąlygose.

Trūkumo mastas ir prognozės

Spalio mėnesio pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad pasaulyje gali trūkti iki 12 mln. sunkvežimių vairuotojų. Tarp šių metų ir 2028 m. šis trūkumas išaugs iki 7 milijonų. Europoje šiuo metu trūksta beveik 0,5 mln. profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų. IRU duomenimis, profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas kasmet auga: 2021 m. jis didėjo maždaug 40 proc., o 2022 m. šis skaičius gali būti net dvigubai didesnis. Vien nuo 2022 m. sausio iki rugsėjo profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas ES šalyse išaugo maždaug 44 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus vilkikų vairuotojų trūkumas Europos Sąjungoje gali siekti beveik 2 mln.

Amžiaus struktūra ir lyčių pasiskirstymas

IRU tyrimas atskleidžia, kad beveik trečdalis dirbančiųjų sektoriuje yra vyresni nei 55 metai, o amžiaus vairuotojo vidurkis - 47 metai. Tai reiškia, kad didelė dalis vairuotojų artėja prie pensinio amžiaus. Kalbant apie lyčių pasiskirstymą, tik 6 proc. sunkvežimių vairuotojų pasaulyje yra moterys. Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis - tik 0,5 proc. Tačiau Lietuva turi pranašumą jaunų vairuotojų proporcijoje: 10,9 proc. sunkvežimių vairuotojų yra jaunesni nei 25 metai, kai tuo metu ES vidurkis siekia 4,8 proc.

Vairuotojų trūkumo priežastys

Pasak „Girteka Transport“ direktoriaus Mindaugo Paulausko, vairuotojų trūkumą lemia keletas veiksnių:

• Profesijos patrauklumo mažėjimas: ES vairuotojo profesija tampa vis mažiau patraukli jaunesnei kartai. Daugelis patyrusių vairuotojų išeina į pensiją, o kiti renkasi stabilesnį darbą su aiškiu darbo ir asmeninio gyvenimo balansu.
• Infrastruktūros trūkumas: Nors Europos Mobilumo paketas numato, kad vairuotojai kassavaitinį poilsį turi praleisti ne vilkiko kabinoje, daugelyje vietų vis dar nėra pakankamai viešbučių, saugių aikštelių ar poilsio zonų.
• Politika ir migracijos taisyklės: Dauguma vilkikų vairuotojų šiandien yra ne ES piliečiai. Tačiau politinės tendencijos juda link griežtesnių migracijos ir darbo taisyklių, ribojančių profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių vizų išdavimo ir įdarbinimo tvarką.
• Nepagrįstai neigiamas visuomenės požiūris: Visuomenėje vis dar vyrauja dažnai nepagrįstai neigiamas požiūris į vairuotojus iš trečiųjų šalių.
• Darbo sąlygų pažeidimai: Profesinės sąjungos akcentuoja, kad trečiųjų šalių darbuotojai neretai susiduria su diskriminacija, nežino savo teisių, nesupranta kalbos ir neturi kur kreiptis pagalbos.
• Kvotų problema: Lietuvoje, nors tolimųjų reisų vairuotojai yra įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, kvotos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui yra neadekvačios. 2022 m. 16 tūkst. kvotų transporto sektoriui baigėsi dar rugpjūtį, o perskirstytos 5600 kvotos 2023 m. prognozuojama, kad baigsis jau rudenį.
• Atlyginimų dempingas: Masinis užsieniečių įdarbinimas lemia atlyginimų dempingą, nes darbdaviai, siekdami sumažinti kaštus, linkę priimti darbuotojus, kurie dirba už mažesnį atlygį, ilgesnes valandas ir dažnai be visų priklausančių garantijų.
• Įrangos klausimai: 32,1 proc. vairuotojų nurodė, kad tokius dalykus kaip vilkiko gedimai, pasikartojančios remonto procedūros, problemos priskiriant techniką, puspriekabių patikimumas ar borto ryšio įrenginių sutrikimai laiko pagrindine priežastimi, trukdančia likti įmonėje.

Vilkikų vairuotojų darbo sąlygos ir sveikatos rizikos

Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susijęs su specifinėmis rizikomis sveikatai ir apima net keletą rizikos veiksnių:

• Sėdimas darbas: Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą. Dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai. Vilkikų vairuotojai, skirtingai nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti.
• Kaulų ir raumenų sistemos ligos: Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai skundžiasi nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystosi išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą.
• Dubens organų kraujotakos sutrikimai: Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka, o tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui.
• Virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimai: Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio.
• Plaučių ir kvėpavimo sistemos problemos: Nemaža dalis vilkikų vairuotojų serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių.
• Psichologinės problemos: Gydytojos teigimu, nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą. Visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus.
• Kitų veiksnių poveikis: Pamaininis darbo grafikas, rankinis transporto priemonės valdymas, socialinė izoliacija, visaverčio poilsio stoka ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas taip pat kelia įvairių sveikatos problemų.

Sprendimo būdai ir rekomendacijos

Šią problemą galima spręsti pritraukiant į sektorių daugiau jaunimo ir moterų. Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kreipėsi į susisiekimo ministrą Marių Skuodį, ragindama Lietuvą būti aktyvesne sprendžiant milžiniško vilkikų vairuotojų trūkumo problemą ir rekomenduojama imtis kuo daugiau diskusijų nacionaliniu lygmeniu, kurios privestų prie konkrečių priemonių, skirtų vairuotojų trūkumo problemoms spręsti.

Technologinės inovacijos ir darbo sąlygų gerinimas

Krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad sumažintų vilkikų vairuotojų darbe kylančias rizikas. Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pabrėžia, kad tobulėjančios technologijos ir sunkiojo transporto inovacijos leidžia vairuotojams sukurti vis geresnes darbo sąlygas:

• Ergonomiškos sėdynės: Šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova, turinčios specialias pagalvėles, kurias galima pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos. Taip pat įrengiama ventiliacijos sistema ir reguliuojamos alkūnių atramos.
• Maisto ruošimo įranga: „Scania“ vilkikų kabinose integruoja pažangias mikrobangų krosneles, kuriose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai. Taip pat integruojami ir kavinukai, kuriuose galima virti kavą, plikyti arbatą, paruošti verdančio vandens sriubai ar kitam maistui.
• Mikroklimato užtikrinimas: Gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras-oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą.
• Saugumo didinimas: Gamintojai daug investuoja ne tik į vairuotojų komfortą, bet ir į vilkikų saugumo kelyje didinimą, o tai leidžia sumažinti vairuotojų patiriamą įtampą ir nuovargį.

Politiniai ir visuomenės požiūrio pokyčiai

IRU generalinis sekretorius U. de Pretto siūlo spręsti problemą pritraukiant į sektorių daugiau jaunimo ir moterų. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigia, kad šalių vyriausybės profesionalių vairuotojų krizę sprendžia įvairiai: subsidijuoja jaunuolių profesinį parengimą, stengiasi daugiau įdarbinti moterų, investuoja į saugias vilkikų parkavimo aikšteles.

• Ilgalaikės investicijos: M. Paulausko nuomone, tvariam vairuotojų išlaikymui būtinos ilgalaikės investicijos - į darbo sąlygas, vairuotojų įgūdžių tobulinimą, gerovę ir integraciją. Klientai taip pat vis labiau vertina vairuotojų gerovės klausimą ir į tai atsižvelgia rinkdamiesi logistikos partnerius, užtikrindami prieigą prie tualetų, dušų ir poilsio zonų savo aikštelėse.
• Mokymai ir tobulinimasis: Nuolatinės investicijos į vairuotojų mokymus yra būtinos. Pavyzdžiui, „Girteka“ kitąmet planuoja skirti apie 300 tūkst. eurų įmonės „Vairuotojų akademijai“ - naujų darbuotojų mokymo ir esamų vairuotojų įgūdžių kėlimo centrui.
• Teisinių reikalavimų supaprastinimas: Siekiant pagerinti esamą situaciją, būtina supaprastinti ir teisinius reikalavimus vairuotojams iš trečiųjų šalių.
• Parama intermodaliniam transportui: Trumpuoju laikotarpiu situaciją galėtų palengvinti stipresnė parama intermodaliniam transportui, kuri didintų efektyvumą ir padėtų geriau išnaudoti jau turimus žmogiškuosius išteklius.
• Dialogo stiprinimas: Būtina, kad diskusijos vyktų ne tik Briuselyje, bet į pokalbius būtų įtrauktos pačios logistikos įmonės ir pramonės lyderiai.
• Visuomenės požiūrio pokyčiai: M. Paulausko teigimu, vairuotojai iš trečiųjų šalių yra visaverčiai komandos nariai, kuriantys vertę visuomenei, ir turi būti matomi kaip profesionalai, nuo kurių priklauso Europos ekonomikos judėjimas.

Dirbtinio intelekto integravimas ir personalo atranka

Dirbtinis intelektas gali gerinti įdarbinimo procesą, ypač greitumo, nuoseklumo ir tolimesnių veiksmų srityse. „Tenstreet“ generalinis direktorius Timas Crawfordas pažymi, kad vairuotojai paprastai nenoriai keičia darbą metų pabaigoje, tačiau pastebi augantį pirminių užklausų skaičių. „J.J. Keller & Associates“ transporto valdymo vyresnysis redaktorius Markas Schedleris teigia, kad ekonominis neapibrėžtumas persikels ir į 2026-uosius, todėl vežėjams, kurie koncentruojasi į kruopščią atranką bei saugių, produktyvių vairuotojų išlaikymą, o ne agresyvų augimą, tai yra protingesnė strategija.

Tikėtina, kad dirbtinio intelekto integravimas į užkulisinę veiklą - maršrutų planavimą, kuro sąnaudų valdymą ir techninę priežiūrą - leis sumažinti darbuotojų skaičių ir kaštus. Schedleris apibendrino, kad verta stiprinti savo pozicijas su aukštesnės kokybės vairuotojais, o vežėjai neturėtų laikyti vairuotojų, kurie negali arba nenori gerinti saugos rezultatų ir neatitinka priėmimo į darbą standartų.

tags: #vairuotoju #trukumas #vilkiku