Perdirbimas ir naujas gyvenimas senoms padangoms: nuo vaikų žaidimų aikštelių iki modernių technologijų

Senų padangų utilizavimo galimybės ir atsakomybė

Senos padangos, sudarančios didelį aplinkosaugos iššūkį, gali būti priduodamos į autoservisus, kurie privalo nemokamai priimti tiek senų padangų, kiek jų pakeičia, ir pasirūpinti jų tinkamu utilizavimu. Padangų pardavėjai taip pat privalo priimti to paties tipo transporto priemonėms skirtas padangas, atitinkamai naujų pirkimo kiekiui. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš vieno gyventojo priima iki 4-5 netinkamų naudoti padangų per metus. Alternatyva yra nuvežti nebenaudojamas padangas atliekų tvarkytojams, kurie išskiria gumą, tekstilę ir metalą, šias žaliavas panaudodami naujų gaminių gamybai arba energijai gauti. Netinkamai utilizuodami senas padangas ne tik kenkiame aplinkai, bet ir švaistome vertingą žaliavą.

Inovatyvūs sprendimai senų padangų panaudojimui

Apžvelgiame kelis Lietuvoje ir užsienyje taikomus pavyzdžius, parodančius, kaip galima sumaniai panaudoti senas padangas ir ką iš jų pagaminti. Šiuolaikinės technologijos ir kūrybingas požiūris leidžia senoms padangoms suteikti naują, naudingą gyvenimą.

1. Danga vaikų žaidimo aikštelėms

Puikus būdas panaudoti senas padangas - perdirbti jas į vaikų žaidimo aikštelių dangą. Specialiai paruoštos guminės dangos dėka žaidimų aikštelė tampa saugesne žaidimų erdve, nes vaikams griūvant sumažėja traumų tikimybė. Tokios dangos iš senų padangų jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. Perdirbant padangas pašalinama metalinė viela ir tekstilė, o iš likusios švarios gumos pagaminamos granulės. Iš šių granulių gaminami įvairiausi guminiai kilimėliai bei žaidimų aikštelių danga.

„Pradėjome įvairios paskirties guminių kilimėlių iš padangų gamybą, na, o dar lapkričio mėnesį po daugelio testavimo valandų ir kruopštaus darbo turėtume gauti tarptautinės laboratorijos sertifikatą, patvirtinantį, kad kilimėliai atitinka visus ES keliamus reikalavimus ir yra tinkami bei saugūs naudoti kaip danga vaikų žaidimo aikštelėse“, - sako „Ekobazės“ komercijos vadovė M. Curko-Notkuvienė.

2. Žvyro pakaitalas ir kelių tiesimas

Smulkinta padangų guma gali būti naudojama asfalto gamybai arba kaip žvyro pakaitalas. Žvyrui pakeisti naudojamos vadinamosios padangų gumos drožlės. Pastarųjų pritaikymas yra labai įvairiapusis: gumos drožlės naudojamos keliams tiesti, statant greitkelių pylimus, kaip melioracijos griovių užpildas ar kaip vibraciją bei triukšmą mažinanti tarpinė medžiaga, klojama po geležinkelių bėgiais. Teigiama, kad padangų gumos drožles galima panaudoti praktiškai visur, kur naudojamas įprastas žvyras, taip dar ir sutaupant tiek lėšų, tiek darbo jėgos sąnaudų.

3. Borteliai automobilių parkavimo aikštelėms

Senos padangos puikiai pasitarnauja ir guminių bortelių, žyminčių automobilių statymo vietas parkavimo aikštelėse, gamybai.

4. Nuotekų valymo filtrai

Susidėvėjusių padangų panaudojimas nuotekų valymo filtrų gamybai yra dar vienas išmanus būdas. Pastebėta, kad susmulkinta ir į granules perdirbta padangų guma pasižymi geru porėtumu ir gali tarnauti kaip gera filtravimo medžiaga.

5. Mados pramonė: kuprinės, piniginės, avalynė

Vis didesnį populiarumą įgyja senų padangų panaudojimas mados pramonėje. Iš perdirbtos padangų gumos gaminamos kuprinės, rankinės, piniginės, diržai ir avalynė, suteikiant šioms medžiagoms naują, stilingą išvaizdą.

6. Sodo trinkelės, stogo danga ir ratukai

Iš senų padangų gumos jau gaminamos ir kai kurių rūšių sodo trinkelės, stogo danga ir įvairiausi ratukai, pavyzdžiui, atliekų konteineriams. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad perdirbimo įmonės ieško vis naujų žaliųjų sprendimų padangų atliekoms panaudoti.

7. Sodo mulčias

Senos padangos gali būti panaudotos net ir daržo augalų ar daržovių auginimui. Iš padangų gumos gaminamas sodo mulčias - dirvai naudojamos medžiagos, kurios palaiko reikiamą drėgmę ir šilumą, stabdo piktžolių augimą ir didina derlingumą. Guminis mulčias netraukia termitų ir kitų kenkėjų, skirtingai nei, pavyzdžiui, medinis mulčias. Išradingi žmonės taip pat pritaiko padangas kaip augalų vazonus, kurie, panaudojus įvairias apdailos medžiagas, tampa puikia sodybos puošmena.

Žiedinė ekonomika ir „Ekobazės“ indėlis

Įmonė „Ekobazė“ vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais, siekdama, kad iš atliekų būtų pagaminami nauji patrauklūs vartoti daiktai ir tausojami žemės ištekliai. Perdirbusi padangas, įmonė iš gumos granulių gamina galutinius produktus, taip sukurdama pridėtinę vertę ir uždarydama žiedinės ekonomikos ciklą. Didžioji dalis gaminių skirta eksportui, prisidedant prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo.

„Praeitais metais įmonė perdirbo daugiau nei 50 proc. visų Lietuvoje surenkamų padangų atliekų. Įmonė aktyviai veikia ir Latvijoje, teikia atliekų perdirbimo paslaugas. Šio bendro projekto, proceso stiprybė ir privalumas, kad naudojami standartizuoti procesai, dirba aukšto lygio savo srities specialistai abejose šalyse“, - sako Marius Kubilius, „Ekobazės“ akcininkas.

„Ekobazė“ sugeba kurti verslo sėkmės istoriją net ir sudėtingu pandemijos metu, investuodama ir kurdama naujas darbo vietas. Elektrėnuose, kur įmonė plėtoja savo veiklą, sukurta 20 naujų darbo vietų, o pradėjus galutinio produkto gamybą planuojama įdarbinti dar 10 žmonių.

„Mes tikime savo strategija, todėl tai yra ilgalaikės investicijos, kurių grąžą siejame su augančiu žmonių bei verslo ekologiniu sąmoningumu ir pažangiais valstybės sprendimais, tokiais, kaip, pavyzdžiui, Žalieji pirkimai“, - teigia Marius Kubilius.

Bendra investicija į projektą siekia 2,6 milijono eurų, dalis finansuojama ES lėšomis (veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 03.3.2-LVPA-K-837 Eco-inovacijos LT+).

Padangų perdirbimo procesas

Padangų perdirbimo procesas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis, siekiant maksimaliai išnaudoti visas medžiagas:

1. Surinkimas: Pirmasis žingsnis yra surinkti nebenaudojamas padangas.
2. Smulkinimas: Naudojami specialūs padangų smulkinimo įrenginiai, kurie suskaido padangas į maždaug penkių centimetrų gabalus. Šios gumos drožlės gali būti naudojamos kaip žaliava guminiam kurui gaminti. Mechaninės sistemos, kartais užšaldančios padangas itin žemoje temperatūroje, susmulkina padangų laužą į mažas drožles.
3. Medžiagų atskyrimas: Iš smulkių gumos dalelių metalas išmetamas galingų magnetų pagalba, o pluoštai atskiriami oro skaičiuokliais. Metaliniai siūlai perdirbami ir siunčiami į plieno gamyklas.
4. Gumos apdorojimas: Gautoje gumos masėje apdorojamos likusios gijos, siekiant pilnai suskaidyti pluoštą.
5. Valymas: Guma kruopščiai valoma vandens ir kitų šveitimo medžiagų pagalba, siekiant pašalinti bet kokias likusias šiukšles ar laidus.

Taip paruošta guma gali būti naudojama įvairiausių produktų gamybai, pradedant nuo guminių kilimėlių prie durų iki specializuotos dangos sporto aikštynams ar šaudyklų įrangai.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nors padangų perdirbimo technologijos sparčiai tobulėja, išlieka svarbus visuomenės švietimo ir institucinių sprendimų vaidmuo. Marius Kubilius pabrėžia, kad tiesiog išmesti padangas sąvartynuose ar kaupti jas, sukeliant gaisro pavojų, vis dar yra pigiau, nei tinkamai jas perdirbti. Tai problema ne vienoje ES šalyje.

Tikimasi proaktyvių valdžios institucijų veiksmų - skatinimo dėl antrinių žaliavų tikslingo panaudojimo per Žaliuosius pirkimus. Pavyzdžiui, Lietuvos sporto aikštynai po 10-15 metų naudojimo pradeda keisti dangas. Perdirbus seną guminę dangą, ją galima panaudoti naujos dangos gamyboje, taip užbaigiant žiedinės ekonomikos ciklą.

Didelį susirūpinimą kelia ir nelegalus padangų importas bei prekyba dėvėtomis, bet dar tinkamomis naudoti padangomis, kurios dažnai nepatenka į oficialią apskaitą ir neprisideda prie aplinkosaugos mokesčių. Tai sudaro apie 30% visų į Lietuvą įvežamų padangų.

Anot D. Butkienės, kasmet į Lietuvos rinką išleidžiama apie 20 tūkst. tonų padangų. Nauja sistema siekiama sutvarkyti šį procesą skaidriai ir efektyviai. „Mes labai daug skaičiavome. Šiandien realios išlaidos būtų maždaug 20 ct už vieną kilogramą padangos. Taigi už lengvojo automobilio padangą, kad ir pačią didžiausią, tektų sumokėti maždaug 2 Lt“, - skaičiuoja ji.

Lietuvoje yra du padangų atliekų galutinio sutvarkymo, panaudojimo būdai - perdirbimas gaminant granules, kilimėlius, gumines dangas arba panaudojimas vietoje kuro. Nors kaimyninės šalys jau gamina bortelius keliams ar dviračių laikiklius, Lietuva dar tik žengia šiais žingsniais.

Siekiant užtikrinti perdirbimo procesų skaidrumą, siūloma atlikti nepriklausomus tyrimus, ar tikrai surenkami padangų kiekiai atitinka oficialiose ataskaitose įvardintus skaičius. Importuotojams svarbu žinoti, kad jie tikrai moka už tai, kad padangos būtų tinkamai sutvarkytos.

tags: #yotube #filmukas #apie #padangu #perdirbima