Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vairuotojų kvalifikacijos kėlimas yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti saugų eismą ir profesionalų krovinių bei keleivių vežimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, programas ir metodikas, skirtas vairuotojų pradinei kvalifikacijai įgyti ir ją tobulinti.
Vairuotojų kvalifikacijos įgijimas ir patvirtinimas
Vairuotojo kvalifikacija įgyjama baigus pradinį profesinį vairuotojų mokymą (formaliojo profesinio mokymo programą) ir gavus kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą (išlaikius vairuotojo kvalifikacijos egzaminą).
Išlaikiusių kvalifikacijos egzaminą vairuotojų kvalifikacijos įgijimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos profesinio mokymo diplomu, kuris laikomas ir vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimu.
Kvalifikacijos tobulinimas
Vairuotojų kvalifikacija tobulinama mokantis pagal periodinio profesinio vairuotojų mokymo programą (neformaliojo profesinio mokymo programa). Periodinio profesinio vairuotojų mokymo baigimas patvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos pažymėjimu, kuris laikomas ir vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimu.
Reikalavimai pradinei kvalifikacijai ir periodiniam tobulinimui
Prieš gaudamas vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, vairuotojas neprivalo įgyti teisės vairuoti tam tikras Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones, bet privalo turėti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones.
Vairuotojai, turintys vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinančius kvalifikaciją vežti krovinius, ir teisę vairuoti bent vienos kategorijos (C1, C1E, C arba CE) transporto priemonę, neprivalo pakartotinai įgyti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimo arba vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo, kai siekia įgyti teisę vairuoti kitos kategorijos motorinę transporto priemonę kroviniams vežti.
Vairuotojai kas 5 metus privalo užbaigti periodinį profesinį vairuotojų mokymą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje dirba. Jeigu vairuotojas nustatytu laiku neužbaigia periodinio profesinio vairuotojų mokymo, vairuotojui draudžiama verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu tol, kol jis užbaigs šį mokymą.
Vairuotojų kvalifikacijos patvirtinimas tarptautiniame kontekste
Vairuotojų, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius arba keleivius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina vairuotojo pažymėjime įrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba vairuotojo kvalifikacijos kortelė.
Vairuotojų, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai vežti krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais, kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą patvirtina susisiekimo ministro įgaliotos institucijos išduodami vairuotojo liudijimai.
Jeigu Europos Sąjungos kodo (95) negalima nurodyti vairuotojo pažymėjime, vairuotojui išduodama vairuotojo kvalifikacijos kortelė. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotos vairuotojų kvalifikacijos kortelės.
"95 kodo" esmė ir taikymas
Vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimą bei periodišką šios kvalifikacijos tobulinimą nustato 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei naikinanti direktyvą 76/914/EEB - Lietuvoje vadinamas trumpiau "95 kodas".
Pradinės profesinės kvalifikacijos vairuotojai neprivalo įgyti, jei keleivius ar krovinius veža nekomerciniais tikslais, jei transporto priemones vairuoja asmeniniais tikslais, jei transporto priemones naudoja asmenims mokyti praktinio vairavimo, gelbėjimo, viešosios tvarkos palaikymo bei kitiems specialiesiems darbams atlikti. Pradinės profesinės kvalifikacijos 95 kodą taip pat neprivalo įgyti vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 45 km/h.
Vairuotojai, vairuotojų pažymėjimus įgiję po 2008 m. rugsėjo 10 d., pradinę profesinę kvalifikaciją privalo įgyti, jei keleivius veš D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemonėmis. Šią kvalifikaciją taip pat privalo įgyti ir vairuotojai, kurie vairuotojų pažymėjimus įgijo po 2009 m. rugsėjo 10 d. ir veš krovinius C1, C1E, C, CE kategorijų transporto priemonėmis.
Reikalavimai vairuotojams, įgijusiems pažymėjimus iki nustatytų datų
Vairuotojai, įgiję bent vienos kategorijos (D1, D1E, D, DE, C1, C1E, C arba CE) transporto priemonių vairavimo teisę vežti keleivius ar krovinius iki 2008 m. rugsėjo 10 d. (keleiviams) arba 2009 m. rugsėjo 10 d. (kroviniams), turės išklausyti atitinkamą profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo mokymo kursą ir įgyti vairuotojų profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 10 d. (D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemonių vairuotojai) ir iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (C1, C1E, C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojai).
Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, jeigu vairuotojai, vežantys keleivius, po 2008 m. rugsėjo 10 d. įgijo kitos kategorijos transporto priemonių vairavimo teisę vežti keleivius, arba vairuotojai, vežantys krovinius, po 2009 m. rugsėjo 10 d. įgijo kitos kategorijos transporto priemonių vairavimo teisę vežti krovinius.
Pradinės kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo programų trukmė
| Kategorija | Pilnas kursas (val.) | Sutrumpintas kursas (val.) |
|---|---|---|
| D1, D1E | 280 (teorija) + 20 (praktika) | 140 (teorija) + 10 (praktika) |
| D, DE | 280 (teorija) + 20 (praktika) | 140 (teorija) + 10 (praktika) |
| C1, C1E | 140 (teorija) + 10 (praktika) | - |
| C, CE | 280 (teorija) + 20 (praktika) | 140 (teorija) + 10 (praktika) |
Vairuotojai, norintys tobulinti profesinę kvalifikaciją, privalo išklausyti 35 valandų (teorija) profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą. Mokymo kursas gali būti organizuotas dalimis, tačiau kiekvieną kartą negali trukti trumpiau kaip 7 valandos. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą vairuotojai privalo išklausyti periodiškai - kas penkerius metus.
Persikvalifikavimas būtinas ir tuo atveju, kai vairuotojai iki 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo įgiję vairavimo teisę vežti keleivius, o po šios datos įgijo vairavimo teisę vežti krovinius. Ši nuostata taip pat taikoma ir vairuotojams, kurie iki 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo įgiję vairavimo teisę vežti krovinius, o po šios datos įgijo vairavimo teisę vežti keleivius.
Mokymo dalykai, turinys, tikslai bei kompetencijos nustatytos mokymo programose, patvirtintose Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus įsakymu ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu įregistruotame studijų ir mokymo programų registre.
Kaip įgyjama pradinė profesinė kvalifikacija „95 kodas“?
Prieš įgydamas pradinę profesinę kvalifikaciją, asmuo privalo turėti bent B kategorijos motorinių transporto priemonių vairavimo teisę.
Kam vairuotojai privalo pateikti pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį kvalifikacijos tobulinimą?
Vairuotojo pažymėjime turi būti įrašytas kodas (95) ir data, iki kurios profesinė kvalifikacija galioja. Toks įrašas atliekamas nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Valstybės įmonė „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoda nuo 2024 m. sausio 1 d.
Iššūkiai ir tobulinimo galimybės
Diskusijose apie vairuotojų mokymą akcentuojami kaštų nustatymo, statistikos susiejimo su saugiu eismu ir mokymo bazės atitikimo užsienio standartams klausimai. Nors Lietuvos vairavimo mokyklų lygis yra aukštas, o reikalavimai mokytojams - labai griežti, svarbiausias aspektas išlieka pačių vairuotojų sąmoningumas ir atidumas kelyje.
2012 metais Lietuvoje kilo diskusijų dėl profesinio rengimo centrų, teikiančių „95 kodo“ mokymus, prieinamumo. Anot tuometinių atsiliepimų, Marijampolėje tokio centro nebuvo, o artimiausios įstaigos teliko Kaune ir Alytuje. Tai kėlė problemų vairuotojams, kuriems reikėdavo vykti į kitus miestus, patiriant papildomas išlaidas ir sunkumus derinant mokymą su darbu.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tuomet pažymėjo, kad licencijas rengti vairuotojus pagal 2007 m. direktyvos reikalavimus turėjusios įstaigos priėmimo pagal senąsias programas nebevykdė, kol jos bus atnaujintos. Prognozuota, kad dauguma mokymo įstaigų netrukus gaus licencijas vykdyti mokymus pagal naujas programas, siekiant patenkinti didelį kvalifikuotų vairuotojų poreikį.
2023 m. sausio 12 d. įsigaliojo Direktyva Nr. 2022/2561 dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų mokymo. Valstybės narės gali atleisti vairuotojus, kurie įsigijo Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nurodytus vairuotojo pažymėjimus iki nustatytų datų (D1, D1+E, D arba D+E kategorijų - iki 2008 m. rugsėjo 10 d.; C1, C1+E, C arba C+E kategorijų - iki 2009 m. rugsėjo 10 d.), nuo pradinės kvalifikacijos įgijimo. Mokymo kursus turėtų teikti tik valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtinti mokymo centrai.
Didžiausias sunkumas gali būti jau baigtų mokymų patikrinimas. Trečiųjų šalių vairuotojų pažymėjimų naudojimas kaip mokymo reikalavimų laikymosi įrodymas gali tapti kliūtimi, ypač kai tie vairuotojai nori dirbti kitoje valstybėje narėje.
Siūlymai vairuotojų kvalifikacijos kėlimo procesui optimizuoti
1. Naudoti mokymosi valdymo sistemą (LMS)
LMS yra centralizuota platforma, skirta visai mokymo veiklai vykdyti, stebėti ir valdyti. Geriausios LMS sistemos siūlo žaidybinimo, socialinio mokymosi funkcijas ir mobiliąsias programėles, didinančias besimokančiųjų įsitraukimą ir užtikrinančias lanksčias mokymo galimybes. Darbuotojams tai patogus centralizuotas mokymo centras, o mokymosi ir plėtros komandoms tai supaprastina mokymo valdymo užduotis.
2. Kurti individualizuotus mokymosi planus
Personalizuoti mokymosi planai užtikrina, kad kvalifikacijos kėlimo pastangos būtų tikslingos ir veiksmingos. Mokymai pritaikomi darbuotojams atsižvelgiant į jų individualius įgūdžių trūkumus, mokymosi pageidavimus, darbo funkcijas ir karjeros tikslus. Tai didina besimokančiųjų įsitraukimą ir darbuotojų pasitenkinimą, nes mokymas yra aktualus kiekvienam darbuotojui.
3. Įtraukti mišrųjį mokymąsi
Mišrusis mokymasis sujungia tradicinį mokymą gyvai su internetiniais kursais, mikromokymo moduliais, mokymusi darbo vietoje ir mentorystės programomis. Toks metodas didina besimokančiųjų įsitraukimą ir gerina žinių išsaugojimo rodiklius, todėl kvalifikacijos kėlimo programos tampa veiksmingesnės ir duoda didesnę investicijų grąžą.
Vairuotojų kvalifikacinio rengimo centrai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios įstaigos, teikiančios vairuotojų kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Tarp jų - VšĮ „Vairuotojų kvalifikacinio rengimo centras“ (įkurta 2018-03-22), kurios pagrindinė veikla yra vairavimo mokymo paslaugos. Taip pat UAB „Rigveda“ - vienas didžiausių vairavimo mokymo centrų Lietuvoje, valdantis platų filialų tinklą. Šios ir kitos mokymo įstaigos prisideda prie vairuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir nacionalinę teisę.
tags: #vairuotoju #kvalifikacijos #kelimo #siulymai