Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra patvirtinęs ir išaiškinęs, kad pardavėjas (verslininkas), parduodamas naudotą automobilį pagal pirkimo-pardavimo sutartį, privalo patvirtinti ir jo kokybę. Nors naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ankstesnio naudojimo sąlygų gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai (patikrinti perkamą daiktą) negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti daikto kokybę ir neeliminuoja pardavėjo atsakomybės. Teismas yra akcentavęs, kad ieškovui, kuris teisinių santykių su atsakovu aspektu yra vartotojas, įrodinėjimo našta švelninama, kai trūkumai paaiškėja per 6 mėnesius nuo prekės pateikimo. Neatitikties kokybės reikalavimui prekės pateikimo metu prezumpciją tokiu atveju turi paneigti verslininkas.
Tačiau pirkėjas turi pareigą per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai pranešti pardavėjui ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl ko pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais - sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan.
Paslėpti defektai ir natūralus nusidėvėjimas
Advokatas Jonas Bložė paaiškino, kad paslėpti defektai yra tie trūkumai, kurių pirkėjas akivaizdžiai nemato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas sako, kad trūkumai, kurių neįmanoma pamatyti be specialios įrangos (nepasikėlus automobilio autoservise, nepasijungus diagnostikos įrangos ar neturint specialių techninių žinių), laikytini paslėptais. Tai reiškia, jie laikomi akivaizdžiai nematomais pirkėjams ir, jeigu išaiškėja vėliau, traktuojami kaip buvę paslėpti pardavimo metu.
Paslėptų defektų kategorijos
Paslėptus defektus galima skirstyti į kelias kategorijas:
- Tyčia paslėpti defektai: dažniausiai susiję su variklio, pavarų dėžės, dujų neutralizavimo sistemos trūkumais, taip pat ridos atsukimas. Šiuos trūkumus galima įrodinėti kaip netinkamai atliktus remonto darbus ar specialiai užmaskuotus (pvz., pilami priedai į variklio alyvą).
- Natūralus nusidėvėjimas: teismų praktikoje visada analizuojama, ar įsigijęs automobilį asmuo galėjo suvokti, kad su tokia rida, su tokio automobilio amžiumi šie nusidėvėjimai buvo tokio masto, kad automobilis galėjo tiesiog sugesti už pakankamai trumpo laiko arba nuvažiavus pakankamai mažą kilometrų skaičių. Teismų praktikoje pasisakyta, kad net ir natūralus automobilio nusidėvėjimas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį arba reikalauti nuostolių atlyginimo, ypač tada, kai automobilį vartotojui parduoda verslininkas. Tokiu atveju pardavėjas privalo įvertinti automobilio techninę būklę ir informuoti pirkėją, jei transporto priemonė yra taip nusidėvėjusi, kad netrukus po įsigijimo gali prireikti papildomų išlaidų vieno ar kito mazgo remontui.
Kaip atpažinti tyčinius ir natūralaus nusidėvėjimo defektus?
Nustatant defektų pobūdį, kalbama apie įrodinėjimą. Pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą ir pareiškęs pardavėjui pretenziją, turi pagrįsti, kad daiktas iš tikrųjų yra netinkamos kokybės. Vien pirkėjo teiginio, kad servise jam pasakyta apie gedimą ar netinkamai veikiančius automobilio mazgus, paprastai nepakanka. Todėl tokiais atvejais atliekama vadinamoji defektacija, kai pateikiama specialistų išvada. Kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai atlieka patikrinimą, tuo tiksliau galima įvertinti, ar trūkumas buvo paslėptas, ar atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamo remonto, ar dėl laiku neatlikto ankstesnių savininkų techninio aptarnavimo.
Pirkėjo atsakomybė už netinkamą eksploatavimą
Advokatas J. Bložė tikina, kad tokių atvejų, kai pardavėjas teigia, kad pirkėjas transporto priemonę eksploatavo netinkamai, tikrai pasitaiko. Viena iš pirkėjo pareigų yra automobilį naudoti tinkamai, todėl jei pardavėjui pavyksta įrodyti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama netinkamai, jis gali tuo remtis gindamasis. Tokiu atveju pardavėjo atsakomybė dėl netinkamos kokybės daikto gali būti sumažinta arba visai panaikinta. Pavyzdžiui, jei būtų nustatyta, kad automobilis buvo eksploatuojamas agresyviai ar net dalyvavo lenktynėse, teismas galėtų laikyti, kad transporto priemonė nebuvo naudojama įprastomis sąlygomis ir būtent tai galėjo lemti gedimo atsiradimą. Tokiu atveju pirkėjui jau būtų gerokai sudėtingiau įrodyti, kad buvo pažeistos jo teisės.
Įrodymai iš socialinių tinklų ir galios didinimas
Kartais ginčuose dėl automobilio gedimų įrodymai randami netikėtose vietose, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Praktikoje yra buvę atvejų, kai ieškant aplinkybių apie transporto priemonės naudojimą tenka analizuoti viešai prieinamą informaciją internete, kuri gali tapti svarbiais įrodymais byloje.
Atskira tema yra automobiliai, kurių galia buvo padidinta ne gamintojo sprendimu. Jei nustatoma, kad būtent toks modifikavimas galėjo lemti greitesnį tam tikrų mazgų gedimą, vertinama, ar pirkėjas apie tai buvo informuotas. Jei pirkėjas apie padidintą variklio galią žinojo ir su tuo sutiko, pardavėjo atsakomybė gali būti mažinama. Tačiau jeigu tokia informacija nebuvo atskleista, pardavėjo atsakomybė gali padidėti.
Kas atsako už gamyklinį broką?
Kartais gedimai paaiškėja ne dėl eksploatavimo, o dėl gamyklinių trūkumų. Tokiais atvejais, pagal Lietuvos civilinį kodeksą, už daikto kokybę pirmiausia atsako pardavėjas. Jeigu kyla ginčas, teisininkai rekomenduoja į bylą įtraukti oficialų gamintojo atstovą kaip trečiąjį asmenį. Tuomet gamintojas gali patvirtinti arba paneigti, kad gedimas iš tiesų susijęs su gamykliniu broku. Jeigu gamintojas pripažintų tokią aplinkybę, atsakomybė galėtų tekti jam, o pardavėjas tokiu atveju galėtų remtis šiuo faktu kaip savo atsakomybę mažinančia ar ją šalinančia aplinkybe.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Pardavėjo atsakomybė ir informavimo pareiga
Teisininkas pabrėžia, kad pagal įstatymus pardavėjas turi elgtis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl atsakomybė gali kilti net ir tuo atveju, jei jis pats teigia apie automobilio defektą nežinojęs. Vien tai, jog jis galbūt nekreipė dėmesio į tam tikrus automobilio veikimo požymius ar nesuprato, kad transporto priemonė turi gedimą, nebūtinai atleidžia nuo atsakomybės. Pirkėjas turi teisę tikėtis, kad įsigyjamas daiktas atitiks įprastus tokio daikto reikalavimus. Ginčo atveju teismas vertina, ką konkrečiu atveju reiškia „įprasti reikalavimai“ tam tikram automobiliui. Svarbią reikšmę tokiuose ginčuose gali turėti specialistų išvados. Jei ekspertai nustato, kad dar prieš pardavimą buvo aiškių gedimo požymių (pvz., neįprastas garsas, vibracija ar įspėjamoji indikacija), tai gali reikšti, kad vairuotojas turėjo suprasti apie problemą ir imtis remonto.
Sutarties sąlygų galia
Advokatas pastebi, kad pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko pirkimo-pardavimo sutarčių, kurias parengia patys automobilių pardavėjai. Tokiose sutartyse neretai įrašomos nuostatos, jog pardavėjas neteikia jokios garantijos, o pirkėjas patvirtina, kad automobilį apžiūrėjo, įvertino, turėjo galimybę jį išbandyti ar patikrinti servise ir ateityje pretenzijų nebereikš. Tačiau teismų praktika ir Civilinis kodeksas numato, kad atsakomybę šalinančios sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negalioja, net jei pirkėjas tokią sutartį pasirašė. Ginčo atveju teismas turi pareigą tokias sąlygas įvertinti kaip galimai nesąžiningas ir pripažinti jas negaliojančiomis.
Statistika ir dažniausiai pasitaikančios problemos
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė pažymėjo, kad didžioji dalis žmonių į teismą kreipiasi dėl naudotų transporto priemonių, rečiau - dėl naujų. Pastebima tendencija, jog tokio pobūdžio bylų skaičius teismuose didėja (pvz., 2019 m. gauta - 142 bylos, o 2021 m. net 218 bylų). Į teismą kreipiamasi dėl įvairaus pobūdžio ginčų, susijusių su naudotų ir naujų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo teisėtumu, tokių sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, transporto priemonės trūkumų, taip pat ir dėl eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo, dėl transporto priemonei gamtos jėga padarytos žalos atlyginimo, taip pat dėl automobiliui atliktų nekokybiškų remonto darbų, pardavėjo pateiktos klaidingos informacijos apie ridą ir netinkamos kokybės.
Lietuvos teisininkų draugijos vicepirmininkas dr. Arnas Paliukėnas minėjo, kad žmonės daugiausia kreipiasi dėl naudotų automobilių. Naujų automobilių bylas kaip advokatas jis irgi gauna, tačiau tai nutinka dėl to, kad žmonės neįvertina, ką perka. Dažniausiai vairuotojai kreipiasi į A. Paliukėną įsigiję žemesnės klasės automobilius, iki 30 tūkst. eurų. „Autopretenzija“ įmonės steigėjas Ramūnas Mackevičius sakė, kad daugiausia žmonės kreipiasi dėl naudotų automobilių variklio, pavarų dėžės, saugos sistemos, elektronikos. Apie 65 proc. jų klientų atgauna pinigus iki teismų. Dažniausiai nukenčia tie savininkai, kurie įsigyja BMW automobilius (net 60 proc.). Į 40 proc. statistiką įeina „Volkswagen“, „Audi“, „Peugeot“, „Renault“, „Porsche“, „Jaguar“ automobiliai. Transporto priemonės praeitais metais buvo įsigytos iki 5 tūkst. eurų, o šiais metais - iki 7 tūkst. Įmonė bylų, susijusių su naujais automobiliais, turi nedaug (vos keturių transporto priemonių savininkai). Pagrindinė problema - elektronika.
Pirkėjo pareiga ir teisės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. Net ir pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio savininkas, tačiau ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi šiais būdais:
- reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pašalintų daikto trūkumus (pataisytų daiktą);
- reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pakeistų netinkamos kokybės daiktus tinkamos kokybės daiktais;
- reikalauti atitinkamai sumažinti kainą;
- vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Pagal 2022 m. sausio 1 d. naująjį reglamentavimą, numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Pardavėjo informavimo pareiga
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų (tame tarpe ir automobilių), tačiau daiktų trūkumai turi būti aptarti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pranešimas apie defektus ir įrodinėjimas
Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Praktinis atvejis: „Nissan Juke“ gedimai
Vienoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo situaciją, kai vilnietė Jolanta įsigijo automobilį „Nissan Juke“. Parduodama automobilį, atsakovė neinformavo apie esminius jo trūkumus, nors skelbime ir pardavimo metu nurodė, kad automobilis yra tvarkingas. Žodžiu ieškovei buvo pranešta apie galimą sankabos defektą, tačiau patikinta, kad ji tarnaus dar metus ar du. Praėjus 9 dienoms po įsigijimo, automobilis ėmė mesti didelį kiekį išmetamųjų dūmų. Autoservisas nustatė variklio purkštukų defektą, sankabos defektą, generatoriaus sankabinio guolio defektą, neprisuktą variklio pagalvę ir pakeistą variklį (žymėtą užrašu „Džiukas“).
Ieškovė išleido 1657 eurus automobilio defektams ištaisyti ir prašė priteisti šią sumą kartu su bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, teigdama, kad automobilis yra naudotas, o ieškovė pati prisiėmė riziką. Nurodė, kad automobilis buvo parduotas ženkliai pigiau nei rinkos kaina ir ieškovei buvo siūlyta atlikti patikrą, bet ji atsisakė. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 1657 eurus žalos atlyginimo bei 1037 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Patarimai automobilių pirkėjams
„Autopretenzija“ įmonės steigėjas Ramūnas Mackevičius vairuotojams pabrėžė, kad išsirinkus automobilį reikia skambinti pardavėjui ir klausti, kokią pinigų sumą jis planuoja deklaruoti. 80 proc. besikreipiančių klientų susiduria su tuo, kad ne visa pinigų suma įrašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje.
R. Mackevičius akcentavo šiuos patarimus:
- Patinkančio automobilio skelbimą reikėtų atsispausdinti ir duoti jį pasirašyti pardavėjui, kad ten nurodyta informacija yra tikra.
- Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį reikėtų pildyti tik su lietuviu.
- Svarbu įsitikinti asmens, kuriam mokami pinigai, tapatybe.
- Į automobilio apžiūrą būtų gerai vežti bent du žmones - artimąjį, kuris pasakytų, ką mano apie mašiną, ir antrą, kuris nusimano automobiliuose ir žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
- Transporto priemonę apžiūrėti dienos šviesoje, kad nebūtų dirbtinis apšvietimas, kuris gali nuslėpti dažymo ar kėbulo nesutapimus.
- Prieš apžiūrą atvažiuoti 15-20 min. anksčiau, jog nebūtų pašildytas variklis.
tags: #daikto #automobilio #valdymo #pazeidimu #pasalinimas