Keičiantis vartotojų elgsenai ir augant elektroninei prekybai, greitas prekių pristatymas tampa esminiu ekonomikos plėtros klausimu. Deja, Europos transporto sektorius atsidūrė kryžkelėje dėl vis sparčiau artėjančios profesionalių vairuotojų stygiaus problemos. Nors darbuotojų trūkumo priežastys gerai žinomos, pastangos gerinti situaciją rinkoje vyksta lėtai, o sunkvežimio vairuotojo profesija vis dar susiduria su prastu įvaizdžiu.
Vairuotojų darbo užmokesčio struktūra Europos Sąjungoje
Sunkvežimių vairuotojų darbo užmokestis Europos Sąjungoje labai skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių: transporto įmonės dydžio, stažo, darbo sistemos bei papildomų darbuotojo įgaliojimų. Atlyginimą sudaro bazinis darbo užmokestis, priedai už budėjimą, viršvalandžius, darbą naktį bei kelionės išlaidų kompensavimas. Visgi svarbiausias veiksnys išlieka ekonominio išsivystymo lygio skirtumai tarp valstybių narių.
Pagal Prancūzijos nacionalinės kelių komisijos (CNR) duomenis, daugiausiai iki pandemijos uždirbo vairuotojai iš Liuksemburgo (43 958 Eur per metus), Italijos (40 700 Eur) ir Belgijos (39 589 Eur). Tuo tarpu didžiausias įdarbinimo išlaidas patiria Belgijos darbdaviai - apie 55 810 Eur per metus (įskaitant socialinio draudimo įmokas ir kitas dalis).
Atlyginimų tendencijos Lietuvoje
Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kuri taiko vadinamąjį atlyginimų koeficientą vairuotojams. 2020 metų pradžioje tarptautinių vairuotojų atlyginimas Lietuvoje nuo 130 proc. minimalios algos padidėjo iki 165 proc. Nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinus minimalų atlyginimą iki 730 Eur, vairuotojų bazinis atlyginimas padidėjo iki 1204 Eur (neatskaičius mokesčių).
- Dienpinigiai: Vidutiniškai siekia 70 Eur per dieną, tačiau priklausomai nuo regiono ir įmonės svyruoja nuo 60 iki 90 Eur.
- Mėnesinis atlygis: Atsižvelgiant į dienpinigius, vidutinis vairuotojo mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1633 Eur atskaičius mokesčius.
- Augimo dinamika: Didieji vežėjai, tokie kaip „Girteka“, 2022 metais atlyginimus didino 30-40 proc., o „Waberer’s“ įvedė naują sistemą, leidžiančią uždirbti nuo 1900 iki 2500 Eur.
Investicijos į mokymą ir darbo rinkos iššūkiai
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje valstybės ir ES lėšomis (daugiau kaip 11 mln. eurų) buvo parengta per 8 tūkstančius C ir CE kategorijų vairuotojų. Nors Užimtumo tarnyba teigia, kad investicijos atsiperka (kiekvienas euras grįžta 1,76 euro per mokesčius), rinka susiduria su praktinės patirties stygiumi ir „Regitros“ egzaminų eilėmis, kurios gali užtrukti iki metų.
Paradoksalu, tačiau augantys atlyginimai nekompensuoja darbuotojų kaitos. „Sodros“ duomenimis, 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta. Tuo pat metu tolimųjų reisų vairuotojai vis dažniau renkasi darbdavį atsižvelgdami į socialines garantijas, o skundų dėl darbo sąlygų skaičius 2024 metais išaugo 57 proc.
Skaidrumo ir kontrolės klausimai
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodo, kad sisteminė korupcija, susijusi su vairuotojų mokymu, nėra identifikuota, tačiau teisės aktų neapibrėžtumas ir kontrolės procedūrų stoka sukuria rizikas neskaidriems susitarimams. Profesinės sąjungos kritikuoja „pašto dėžučių“ verslo modelį, kuriame vairuotojai išnaudojami, o valstybė praranda mokesčius, nes pensijos ir išmokos skaičiuojamos tik nuo minimalios algos.
| Pareigybė | Grynasis atlyginimas (nuo) | Grynasis atlyginimas (iki) |
|---|---|---|
| Autobuso vairuotojas | 910 EUR | 4 467 EUR |
| Vairuotojas (bendras) | 740 EUR | 3 235 EUR |
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas atmeta kaltinimus dėl migrantų išnaudojimo ir pabrėžia, kad vairuotojų atlyginimai Lietuvoje dažnai prilygsta Vakarų šalių lygiui, kai įskaičiuojami visi priedai ir koeficientai. Nepaisant to, diskusijos dėl darbo sąlygų skaidrumo ir socialinės apsaugos užtikrinimo išlieka itin aktualios.
Lietuvoje – deficitas tolimųjų reisų vairuotojų: dėl netinkamų darbo sąlygų renkasi dirbti užsienyje
tags: #vairuotoju #atlyginimai #lietuvoje