Pagrindinis kraujo donorystės principas yra jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų - remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus. Nenuginčijamas faktas, jog aukodamas kraują žmogus gali išgelbėti gyvybę. Be to, kraujo donorystė turi ir naudą pačiam donorui - mokslinis tyrimas atskleidė įdomų faktą apie tai.
Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Svarbiausia - sverti daugiau kaip 50 kg ir nesirgti mažakraujyste. VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama.
Kada kraujo donorystė negalima?
Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys:
- Cukriniu diabetu (vartojantys insuliną)
- Tuberkulioze (galima duoti kraujo praėjus 2 metams po patvirtinto visiško pasveikimo)
- Piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis
- Sunkios širdies ir kraujagyslių ligomis
- Centrinės nervų sistemos ligomis
- Linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas
- Sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.
Kraujo donorais taip pat negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.
Kaip pasiruošti kraujo donorystei?
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs ir pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausia tinka negazuoti gėrimai. Taip pat bent pora valandų prieš donaciją nereikėtų rūkyti.
Kraujo davimo procedūra
Duoti kraujo yra visiškai saugu. Žmogus, duodantis kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės - nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos - yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Procedūra saugi, paprasta ir greita, trunkanti iki 10-15 minučių.
Etapai prieš ir po donacijos:
- Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka - asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo ar studento pažymėjimą.
- Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą.
- Pokalbio su gydytoju metu gali būti užduoti klausimai, kurie svarbūs tiek donorui, tiek ligoniams. Gydytojas patikrins bendrą donoro sveikatos būklę ir įvertins, ar galite duoti kraujo.
- Prieš duodant kraujo nustatoma:
- ABO kraujo grupė
- rezus D antigenas
- Kell sistemos K antigenas
- hemoglobino kiekis kraujyje.
- Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Vienos donacijos metu paimama 450 ml kraujo ir papildomai 15-20 ml kraujo tyrimams.
- Po kraujo paėmimo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas ir negalima drėkinti.
- Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo.
Kraujo tyrimai
Kraujas yra tiriamas siekiant nustatyti, ar donoras neserga:
- Virusiniu hepatitu A
- Virusiniu hepatitu B
- Virusiniu hepatitu C
- ŽIV
- Sifiliu
- Parvoviruso B19 infekcija.
Jei tyrimo rezultatai bus teigiami, kraujas nebus panaudotas perpylimui. Svarbu, kad esant infekcijai nuo užsikrėtimo iki jos nustatymo praeina tam tikras laikotarpis. Šiuo laikotarpiu nedovanokite kraujo, nes Jūsų kraujas gali būti nesaugus. Todėl prašome atidžiai atsakyti į anketos klausimus dėl rizikingų kontaktų ar elgsenos.
Dažniausiai pasitaikantys pojūčiai po donorystės
Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti.
Kaip dažnai galima duoti kraujo?
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Asmens duomenų konfidencialumas
Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.
Kas nutinka, kai duodu kraujo?
Prisidėkite prie kilnaus tikslo
Ar tapti donoru - apsisprendimo reikalas. Kiekvienas turime asmeninių motyvų už ir prieš. Kai kurie gal ir norėtų duoti kraujo, kažkam išgelbėti gyvybę, bet juos sulaiko nepagrįstos baimės, iškilę klausimai. Mes tikimės, kad Jūs pateikėte teisingą ir tikslią informaciją apie save. Skatiname priimti sprendimą tapti kraujo donorais - prasmingai paaukoti dalelę savęs ir suteikti viltį tiems, kurie jos ieško. Prisidėkime prie sunkiai sergančiųjų sveikatos gerovės!
tags: #vairuotojo #pazymejimas #kraujo #donoryste