Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), vairavimas, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, priskiriamas prie baudžiamųjų veikų. Tai reiškia, kad asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę būnant neblaiviam, gresia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Šie pakeitimai pakeitė ankstesnę tvarką, galiojusią iki 2016 m. gruodžio 31 d., kuomet už vairavimą išgėrus buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

Pakeitimai įsigaliojus naujajam ANK

Esminis pokytis įvyko nuo 2017 m. sausio 1 d.: jei sustabdžius neblaivų vairuotoją alkotesteriu nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą kraujo tyrimui atlikti. Jei kraujo tyrimas patvirtina daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį, vairavimas kelių transporto priemonės, kai kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Remiantis to paties kodekso 11 straipsnio 3 dalimi, nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) gali būti skiriama bauda iki 500 MGL (iki 19 000 eurų).

Kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, Baudžiamasis kodeksas numato ir turto - automobilio konfiskavimą (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.

Ankstesnė tvarka ir jos skirtumai

Iki 2016 m. gruodžio 13 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) laikais, padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį būdavo skiriamas teisės vairuoti atėmimas, asmeniui išduodamas laikinas vairuotojo pažymėjimas, leidžiantis vairuoti automobilį iki bylos išnagrinėjimo. Dabar, įtarus administracinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, o asmuo yra neblaivus, vengė pasitikrinti dėl neblaivumo, vartojo alkoholį po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš jo paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas tol, kol byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Vairuotojo pažymėjimas iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų paimamas nusižengimo vietoje.

Jeigu asmuo vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 promilės iki ANK įsigaliojimo (iki 2017 m. sausio 1 d.), tačiau byla nagrinėjama po šios datos, skiriama administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. Tokiu atveju vairuotojui taikoma bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Vairuotojo pažymėjimo grąžinimas po teisės praradimo

Pagal Lietuvos Respublikos Saugos automobilių keliais įstatymo 24 straipsnį, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti grąžinama tik pasibaigus atėmimo laikui, atlikus medicininę ir švietėjišką atestaciją, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Jei asmeniui teisė vairuoti buvo atimta du kartus už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam, teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Pūsti ar nepūsti? Vengimo pasekmės

Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privalomai skiriamą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų. Jei į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, asmuo gali "išsisukti" su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Šiuo metu egzistuoja "spraga", leidžianti išvengti baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.

Kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės?

Nors vairavimas išgėrus nėra pateisinamas, tačiau neretai tai būna vienkartinis atvejis, dėl kurio asmenys gailisi. Galima galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasinaudojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, numatančiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra teismo pasitikėjimo verto asmens prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą:

• Pirmą kartą padaryta nusikalstama veika.
• Visiškai pripažinta kaltė ir gailėjimasis.
• Bent iš dalies atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigojimas ją atlyginti.
• Yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prokuratūra dažnai vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir laikosi pozicijos, kad automobilis turėtų būti konfiskuotas, nesutikdama su laidavimo institutu.

Priežastinio ryšio nustatymas ir kaltės formos

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad inkriminuojant tokią veiką, būtina nustatyti ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį.

Priežastinio ryšio nustatymas šiose bylose yra itin svarbus, nes eismo įvykiuose dažnai dalyvauja keli eismo dalyviai. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos šie nebūtų kilę) ir kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis).

Nustatant kaltę, skiriami du pagrindiniai jos tipai:

• Nusikalstamas pasitikėjimas: vairuotojas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį, numato, kad pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti.
• Nusikalstamas nerūpestingumas: vairuotojas nesupranta veikos rizikingumo, nenumato galimų padarinių, tačiau pagal aplinkybes ir savo savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas, vertindamas vairuotojo veiksmus, negali reikalauti, kad jis visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį. Tačiau vairuotojas privalo būti maksimaliai atsargus, laikytis KET ir tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis taisyklių. Ypač atsargiai šios taisyklės turėtų būti vertinamos situacijose, kai vairuotojas suvokia pavojingą savo elgesį (pvz., vairuoja neblaivus) ir jo pasekmės yra labai tikėtinos ar neišvengiamos.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. ... ir kitos teismų praktikos apžvalgos.

tags: #vairuotojas #neturi #tureti #baudziamosios #atsakomybes