Lietuvos Respublikos teisės aktai numato aiškią tvarką, kaip elgtis su transporto priemonėmis po jų savininko mirties. Svarbu žinoti, kad vairuoti mirusiojo transporto priemonę be atitinkamų teisinių procedūrų gali sukelti nemalonumų. Nuo šiol būsimas paveldėtojas ar kitas asmuo iš karto po savininko mirties galės tapti laikinuoju transporto priemonės valdytoju - 1 metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol bus atliktos visos paveldėjimo procedūros. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką asmuo dėl automobilio įregistravimo savo vardu į „Regitrą“ gali kreiptis tik susitvarkęs paveldėjimo dokumentus, tačiau nuo balandžio ši tvarka paprastinama - iš karto po asmens mirties bus galima laikinai tapti transporto priemonės valdytoju.
Laikina transporto priemonės registracija po savininko mirties
Mirus transporto priemonės savininkui, nuosavybės perleidimo dokumentai naujam savininkui pradedami tvarkyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, per 14 dienų niekam nesikreipus į „Regitrą“ dėl laikinos registracijos, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme bus sustabdomas. Tai reiškia, kad su tokia transporto priemone važiuoti nebus galima.
Patogesnė tvarka paveldėtojams
Laikina registracija truks ne ilgiau kaip 1 metus nuo gauto pranešimo apie automobilio savininko mirtį. Per šį laikotarpį, sutvarkius turto paveldėjimo dokumentus, transporto priemonė turės būti įregistruojama naujojo valdytojo vardu, o jei per 1 metus tai nebus padaryta - dalyvavimas eisme ir toliau liks sustabdytas.
„Naujoji tvarka leis užtikrinti, jog būtų žinomas už automobilį atsakingas asmuo. Tai padės išvengti nesusipratimų, įvykus eismo įvykiui ar pažeidus kelių eismo taisykles. Be to, „Regitroje“ būsimas paveldėtojas ar kitas asmuo galės iš karto susitvarkyti dokumentus, nelaukdamas, kol bus baigtos paveldėjimo procedūros“, - teigė „Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis. Norint įregistruoti automobilį savo vardu, automobilio paveldėtojams pirmiausia reikės pasirūpinti jo galiojančia technine apžiūra bei privalomuoju draudimu.
Palikimo priėmimas pagal testamentą
Psichikos sveikatos sutrikimai ir vairavimas
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę turėti tam tikras teises, įskaitant vairavimą. Svarbu prisiminti, kokios sveikatos būklės apriboja galimybę vairuoti.
Pagrindinės transporto priemonių vairuotojų grupės
Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- 1 grupė: AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai.
- 2 grupė: C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai.
2 grupės vairuotojams nustatyti sveikatos reikalavimai yra taikomi B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams. 2-osios grupės transporto priemonių vairuotojams keliami aukštesni reikalavimai, dėl to individualiu sprendimu asmuo gali gauti teisę vairuoti 1-osios grupės automobilius, tačiau 2-ajai grupei transporto priemonių vairavimas yra uždraustas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atveju vien pati ligos diagnozė nereiškia, kas asmuo negaus teisės vairuoti, kadangi sprendimas dėl leidimo vairuoti gali būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į ligą, kompensaciją, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą ir pan.“, - aiškino specialistai.
Psichikos ir elgesio sutrikimai, ribojantys vairavimą
Specialistai aptarė, kokiais atvejais turint psichikos ir elgesio sutrikimus nėra leidžiama vairuoti. Jie išskyrė kelias psichikos ir elgesio sutrikimų grupes:
- Visų etiologijų demencijos F00-F03: draudžiama vairuoti ir 1, ir 2 grupės transporto priemones.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas: kol asmuo yra priklausomas, draudžiama vairuoti 1 ir 2 grupės transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas nėra išduodamas tiems asmenims, kurie reguliariai ir bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, kurios gali sutrikdyti vairavimą. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti.
- Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20-29: (išskyrus F21 ir F23, dėl kurių galima spręsti individualiai) draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones. Individualiais atvejais yra leidžiama šiems asmenims vairuoti 1 grupės automobilius.
- Protinis atsilikimas F 70.1, F71, F72-F79: draudžiama vairuoti ir 1, ir 2 grupės transporto priemones.
Išsamus sąrašas psichikos sutrikimų ir teisinių ribojimų B kategorijos transporto priemonių vairavimui:
| TLK kodas | Psichikos sveikatos sutrikimas | Teisiniai ribojimai B kategorijos transporto priemonių vairavimui |
|---|---|---|
| F00 | Alzheimerio liga su demencija | Neleidžiama |
| F01 | Kraujagyslinė demencija | Neleidžiama |
| F02 | Demencija dėl kitų ligų (pvz., Parkinsono liga) | Neleidžiama |
| F03 | Neapibrėžta demencija | Neleidžiama |
| F04 | Organinis amnezinis sindromas | Neleidžiama esant F04.0-F04.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F05 | Deliriumas, nesukeltas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų | Neleidžiama esant F05.0-F05.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F06 | Kiti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo ar disfunkcijos | Neleidžiama esant F06.0-F06.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F07 | Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos | Neleidžiama esant F07.0-F07.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F09 | Neapibrėžtas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas | Neleidžiama |
| F10 | Alkoholio vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F10.4-F10.9, F10.0-F10.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F11 | Opioidų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F11.4-F11.9, F10.0-F10.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F12 | Kanapių vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F12.4-F12.9, F12.0-F12.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F13 | Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F13.4-F13.9, esant F13.0-F13.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F14 | Kokaino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F14.4-F14.9, esant F14.0-F14.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F15 | Kofeino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant -F15.4 - F15.9, esant F15.0-F15.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F16 | Haliucinogenų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F16.4-F16.9, esant F16.0-F16.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F17 | Tabako vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Leidžiama |
| F18 | Lakų ir kitų inhaliuojamųjų medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F18.4-F18.9, esant F18.0-F18.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F19 | Kitos psichoaktyviosios medžiagos arba kelių medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F19.4-F19.9, esant F19.0-F19.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F20 | Šizofrenija | Neleidžiama |
| F21 | Šizotipinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F22 | Kliedesiniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F23 | Ūminiai ir laikini psichoziniai sutrikimai | Neleidžiama, esant F23.0-F23.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai |
| F24 | Indukcinis kliedesinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F25 | Šizoafektiniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F28 | Kiti nekonkrečiai apibrėžti psichoziniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F29 | Neapibrėžtas psichozinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F30 | Manijos epizodas | Neleidžiama esant F30.0 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos yra ilgesnė nei 5 (penkeri) metai, neleidžiama esant F30.1, F30.2, F30.8, F30.9 |
| F31 | Bipolinis afektinis sutrikimas | Neleidžiama esant F31.0-F31.9 |
| F32 | Depresijos epizodas | Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F33 | Pasikartojantis depresinis sutrikimas | Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F34 | Nuolatiniai afektiniai sutrikimai (pvz., distimija) | Neleidžiama esant F34.0-F34.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F38 | Kiti afektiniai sutrikimai | Neleidžiama esant F38.0-F38.8 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F39 | Neapibrėžtas afektinis sutrikimas | Neleidžiama esant F39 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F40 | Fobiniai nerimo sutrikimai | Neleidžiama esant F40.0-F40.1 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). |
| F41 | Kiti nerimo sutrikimai | Neleidžiama esant F41.0-F41.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). |
| F42 | Obsesinis-kompulsinis sutrikimas | Neleidžiama esant F42.0-F42.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). |
| F43 | Reakcijos į sunkų stresą ir adaptaciniai sutrikimai | Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). |

Kiti sveikatos sutrikimai, ribojantys vairavimą
Regėjimo sutrikimai
Specialistai paaiškino, kokiais atvejais abiejų grupių transporto priemones yra uždrausta vairuoti dėl regėjimo sutrikimų. Tai taikoma, kai asmens regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto.
- 1 grupės transporto priemonės: Regėjimo aštrumas (jeigu reikia, su korekciniais lęšiais) turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Regėjimo horizontalus laukas turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regėjimo lauko plotis - ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.
- 2 grupės transporto priemonės: Sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, turi būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,1. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad mažiausias regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,1, toks regėjimo aštrumas privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. Regėjimo abiem akimis horizontalus laukas turi būti ne mažesnis kaip 160 laipsnių, regėjimo lauko plotis turi būti ne mažesnis kaip 70 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 30 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 30 laipsnių regėjimo spindulyje neturi būti jokių regėjimo defektų.
2 grupės transporto priemones vairuoti draudžiama, jeigu asmeniui diagnozuotos tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos ir kt.). Turint diagnozuotą tinklainės ir regimojo nervo ligą tam tikrais atvejais yra leidžiama vairuoti 1 grupės automobilius.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus yra draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones. Šiais atvejais dėl 1 grupės automobilių vairavimo yra sprendžiama individualiai. Draudžiama vairuoti su tokiais sutrikimais kaip:
- Brugados sindromas, pasireiškiantis sinkope arba asmenims, išgyvenusiems staigią kardialinę mirtį (I49.8).
- Širdies nepakankamumas IV klasės pagal NYHA klasifikaciją (I50).
- Žmonės, kuriems implantuotas defibriliatorius (Z95.0).
- Žmonės, kurie naudoja širdies veiklą palaikančias priemones (prietaisus) (dirbtinį skilvelį ilgalaikei mechaninei asistuojančiai kraujotakai palaikyti) (Z95.8).
- Struktūriniais pokyčiais ar elektrine disfunkcija pasireiškianti kardiomiopatija - hipertrofinė kardiomiopatija, per kurią pasireiškia sinkopė arba patiriami du ar daugiau iš šių sutrikimų: kairiojo skilvelio sienelės storis - > 3 cm, trumpalaikė skilvelinė tachikardija, šeimoje (tarp pirmos eilės giminaičių) būta staigios mirties atvejų, krūvio mėginių AKS nepadidėja (I42.1, I42.2).
- Sergantys širdies vožtuvų liga, per kurią pasireiškė III arba IV klasės (pagal NYHA klasifikaciją) širdies nepakankamumas arba išstūmimo frakcija mažesnė kaip 35 %, mitralinio vožtuvo stenozė ir sunki plaučių hipertenzija arba sunki aortos stenozė, kuri įvertinta atliekant echokardiografinį tyrimą, arba sinkopę sukelianti aortos stenozė, išskyrus visiškai besimptomę sunkią aortos stenozę, jei įvykdomi fizinio krūvio toleravimo reikalavimai (I05.0, I05.2, I06.0, I06.2, I08, I34.2, I35.0, I35.2, I39.0, I39.1, I27.2, I50).
- Ilgasis QT sindromas, pasireiškiantis sinkope, polimorfine skilvelių tachikardija (torsade des pointes) ir didesniu kaip 500 ms QTc (I49.8).
Neurologinės ligos
Apribojimai, skirti neurologinėms ligoms, įprastai yra taikomi individualiai ir nėra besąlyginiai. Tai apima:
- Epilepsija: Tam tikrą laikotarpį nebepatiriant epilepsijos priepuolių nevartojant vaistų, elektroencefalogramoje neužfiksavus jokios epileptiforminės veiklos, individualiu sprendimu gali būti leidžiama vairuoti.
- Obstrukcinė miego apnėja: Laikantis nustatyto gydymo kurso dėl obstrukcinės miego apnėjos sindromo individualiu sprendimu gali būti leidžiama vairuoti.
Cukrinis diabetas
Leidimo vairuoti gali negauti tie cukriniu diabetu sergantys asmenys, kurie nesugeba tinkamai kontroliuoti savo sveikatos būklės ir kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija.

Transporto priemonės patikėjimas kitam asmeniui
Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Renatas Požėla pataria: „Norint išvengti problemų, reikia įsitikinti ir dėl žmogaus, kuriam patikite automobilį, girtumo ar apsvaigimo, ir ar jis turi vairuotojo pažymėjimą“. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog perdavęs vairuoti transporto priemonę žmogui, neturinčiam teisės jos vairuoti, asmuo gali gauti baudą nuo 200 iki 400 litų.
Tuo tarpu žmogui, kuris perduoda vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, gresia 300-500 litų dydžio bauda. Kelių eismo taisyklės taip pat draudžia vairuoti automobilį neblaiviam, susirgus, pavargus, duoti mašiną asmeniui, paveiktam bent vieno iš šių veiksnių.
Policijos turima statistika rodo, jog tokių pažeidimų nustatoma ir už juos nubaudžiama ne itin dažnai. Pavyzdžiui, pernai užfiksuoti 227 atvejai, kuomet asmuo perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam žmogui. Iš viso atvejų, kuomet prie vairo sėdėjo apgirtęs vairuotojas, buvo 32 tūkst. Pernai buvo nustatyta 14 tūkst. atvejų, kai automobilį vairavo asmenys, neturintys vairuotojo pažymėjimo. Iš jų 651 kartą mašina perduota tokiems asmenims.

Tyrimo sudėtingumas
Anot R. Požėlos, tokių atvejų tyrimai nėra paprasti. Mat tenka aiškintis, ar žmogus galėjo žinoti, kad asmuo, kuriam perdavė mašiną, buvo neblaivus, ar tikrai buvo žinoma, kad prie vairo sėdęs kitas žmogus neturi teisių. Tik išnagrinėjus, kaip tiksliai automobilis atsidūrė neblaivaus ar vairuotojo pažymėjimo neturinčio asmens rankose, bei nustačius, kad šios aplinkybės buvo žinomos, neatsakingai pasielgusiam žmogui gali būti skirta bauda. „Dėl kiekvieno atvejo atliekamas tyrimas. Įrodymo prasme tai yra sudėtingas procesas, - DELFI sakė R. Požėla. - Ne kiekvienas asmuo yra medikas ir ne kiekvienas privalo turėti žinių, kad nustatytų neblaivumą. Nežymų ar lengvą girtumą pastebėti sunku. Jei buvo akivaizdžių požymių, kad žmogus girtas, jam mašiną davęs vairuoti asmuo turi būti nubaustas. Bet reikia pažvelgti ir giliau - kodėl neblaivus žmogus vairavo“.
Pareigūnas pripažino, kad paprastai tokiais atvejais būna kalti abu asmenys - ir tas, kuris duoda vairuoti, ir tas, kuris sutinka. Tik išimtiniais atvejais neblaivus ar teisių neturintis asmuo būna prie vairo pasodinamas ne abipusiu susitarimu, o prievarta, grasinant.
Mašinų savininkai dažnai teisinasi vakarėlyje ar giminės susiėjime padauginę alkoholio, todėl automobilį duoda tam, kuris išgėrė mažiau. Be to, neretai tokioje pačioje situacijoje atsidūrę tėvai paprašo namo parvežti nepilnamečių vaikų, kurie net negali turėti teisių: „Neblaivus tėvas paprastai sėdi šalia. Tuomet nesudėtinga įrodyti jo kaltę. Tėvai net neginčija, teisinasi pasirinkę mažesnę blogybę: ne gauti baudą už vairavimą neblaiviam ar sukelti avariją, o leisti vairuoti vaikui. Tačiau kai asmuo neturi vairavimo įgūdžių, gali nutikti bet kas. Žmogus dar prieš vakarėlį turi pasvarstyti, ar išgers ir kaip po to keliaus namo“.
Jei savininkas perduoda mašiną suaugusiam žmogui, anot R. Požėlos, reikėtų įsitikinti, kad šis tikrai turi teisę vairuoti: „Logiškai mąstant, savininkas turėtų pamatyti jo vairuotojo pažymėjimą. Žinoma, nekalbama apie atvejus, kai žmogui atimta teisė vairuoti, tačiau pažymėjimas iš jo dėl kažkokių priežasčių nepaimtas“.