Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vairuojančių asmenų skaičius, jų įpročiai ir su tuo susiję iššūkiai nuolat kinta. Analizuojant statistinius duomenis, ryškėja tiek teigiamos tendencijos, tokios kaip augantis mobilumo poreikis, tiek ir problemos, susijusios su kelių eismo saugumu, vairavimo įgūdžiais ir tam tikrų vairuotojų grupių diskriminacija.
Vairuotojų pažymėjimų skaičiaus dinamika
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas nuoseklus vairuotojo pažymėjimų skaičiaus augimas. Naujausi „Regitros“ duomenys rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų siekia įgyti teisę vairuoti, o tai atspindi bendrą visuomenės mobilumo ir savarankiškumo poreikį.
2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojančius vairuotojo pažymėjimus turėjo apie 1 532 893 asmenys. Iki 2025 m. sausio 1 d. šis skaičius šiek tiek sumažėjo iki 1 525 685. Nors bendras vairuotojo pažymėjimų turėtojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį beveik nekito, kasmet išduodama vis daugiau naujų vairuotojo pažymėjimų. Šis skaičius atspindi ne tik jaunimo susidomėjimą vairavimu, bet ir vyresnių asmenų įsitraukimą į transporto sektorių, taip pat gyventojų, kurie įgyja teisę vairuoti antrą kartą ar perregistruoja savo pažymėjimus po pertraukos.
Lyčių pasiskirstymas keliuose
Kalbant apie lyčių pasiskirstymą keliuose, Lietuva artėja prie aukso vidurio. „Regitros“ duomenimis, net 44% vairuotojo pažymėjimą turinčių asmenų yra moterys. Tai reiškia, kad septyni iš dešimties Lietuvos vyrų vairuoja, o beveik pusė moterų taip pat turi šią teisę. Reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1600 Lietuvos gyventojų, parodė, kad 75% vyrų nurodė vairuojantys, o 64% moterų taip pat vairuoja.
Vis dėlto, apklausa išryškino ir tai, kad nemaža dalis žmonių, turėdami vairuotojo pažymėjimą, nevairuoja. Pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys nesiryžta sėsti prie vairo, yra baimė (9%). Šios baimės gali būti įvairiausios: nuo patekimo į eismo įvykį, patiriant sužalojimą ar padarant žalą kitiems, iki paprastesnių - diskomforto patyrimo kamščiuose, vietos automobiliui statyti neradimo ar sudėtingų situacijų vairavimo metu.
Nevairuojančiųjų tendencijos ir priežastys
Tyrimai rodo, kad vis mažiau Lietuvos žmonių kasdien apsieina be automobilio. Nevairuojančių gyventojų per trejus metus sumažėjo. Naujausiais duomenimis, šalyje prie automobilio vairo nesėda 28% žmonių. Kasdienio gyvenimo be automobilio neįsivaizduojančių žmonių skaičius kasmet auga. Šias tendencijas skatina didėjantis gyventojų siekis būti savarankiškais, taip pat ekonominės sąlygos - užmiestyje ar mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms viešojo transporto galimybės yra menkesnės.
Mažiausiai nevairuojančiųjų yra 35-44 m. amžiaus grupėje (vos 19%), o daugiausiai - jaunimas iki 19 metų (44%). Prieš trejus metus didžiausią dalį (66%) sudarė nevairuojantys vyresni nei 65 metų asmenys. Tyrimai parodė, kad automobilio Lietuvoje nevairuoja 23% vyrų ir 33% moterų. Prieš trejus metus nevairuojančių vyrų buvo 27%, o moterų - 61%.
Dalis žmonių - 7% - turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nedrįsta arba bijo sėsti prie automobilio vairo. Tokios aplinkybės moterims dažniau susiklosto nei vyrams. Statistika rodo, kad baimę vairuoti dažniausiai jaučia 45-54 metų žmonės. Vairavimo baimė gali būti įveikiama pasitelkus specializuotus mokymus, padedančius ugdyti įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis, ypač jei po vairuotojo pažymėjimo įgijimo žmogus ilgą laiką nesėdo prie vairo.
Vairuotojų rengimo ir egzaminų tendencijos
Nors bendras vairuotojo pažymėjimų skaičius auga, egzaminų statistika rodo, kad pasirengimo ir egzaminų išlaikymo rodikliai keičiasi. „B“ kategorijos teorijos egzaminą 2015 m. iš pirmo karto išlaikė 55,81% kandidatų, o 2024 m. šis rodiklis nukrito iki 40,7%. Praktikos egzaminų (automatine pavarų dėže) iš pirmo karto sėkmingai laikė 39,27% 2015 m., o 2024 m. - tik 23,5%.
Šie duomenys leidžia manyti, kad egzaminų sąlygos gali tapti sudėtingesnės, kandidatų pasiruošimas nėra pakankamai intensyvus, arba atrankos sistema griežtėja. Tai skatina vairavimo mokyklas atnaujinti programas ir skirti daugiau dėmesio praktiniam pasiruošimui.
Eismo saugumo specialistas Jonas Jankūnas teigia, kad mokinių amžius pastebimai keičiasi: „Mūsų statistika rodo, kad aktyviausia grupė nėra moksleiviai. Aktyviausiai teorijos testus sprendžia 25-34 metų žmonės.“ Tai rodo, kad vyresni mokiniai dažniau mokosi uoliai ir kryptingai. Be to, šiuolaikiniai jaunuoliai mokytis vos sulaukus pilnametystės nebelaiko savaime suprantama pareiga. Taip pat auga KET pasikartojimo tendencija, kas rodo, kad jau teisę vairuoti turintys žmonės reguliariai grįžta atnaujinti žinių ir įsigilinti į taisyklių pasikeitimus.
Kada geriausia pradėti mokytis vairuoti?
Nors išmokti vairuoti niekada ne vėlu, idealiausia mokytis pradėti tada, kai žmogui yra 17-18 metų. Šiuo laikotarpiu techniniai įgūdžiai formuojasi itin greitai, o sprendimų priėmimo branda pasiekia pakankamą lygį, kad mokinys gebėtų saugiai vertinti situacijas kelyje. Ekspertas pabrėžia, kad metų laikas mokymosi kokybei turi reikšmingą įtaką. Pirmąsias praktinio vairavimo pamokas gatvėse rekomenduojama pradėti vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą, kai sąlygos būna stabiliausios, keliai sausi, o dienos - ilgiausios.
Žiemos reikšmė vairavimo įgūdžiams
Žiema vairuojantiems žmonėms atlieka skirtingas funkcijas, priklausomai nuo mokymosi etapo. Tie, kurie vairuoti išmoko šiltuoju sezonu, žiemą susiduria su pirmuoju tikru meistriškumo egzaminu. Žiemą keliai neatleidžia impulsyvių judesių ar netikslaus žvilgsnio. „Slydimas posūkyje, prailgėjęs stabdymo kelias ar netikėta plikledžio arba šlapio sniego juosta greitai parodo, ar automobilio valdymas suprantamas iš esmės“, - aiškina eismo saugumo specialistas J. Jankūnas. Dažniausios pradedančiųjų klaidos žiemą kyla dėl atidumo stokos, staigių judesių ir pernelyg stipraus stabdymo.
Net ir ilgametę patirtį turintys vairuotojai ne visuomet prie vairo sėda kasdien, o ypatingai dažna situacija yra vengti vairavimo žiemą, kai sąlygos - sudėtingesnės. Tuomet įgūdžiai atbunka ir teorinės žinios ima blukti. Ekspertas pastebi, kad vairuotojai, kurie reguliariai pasitreniruoja slidžiame kelyje, gerokai sumažina riziką patekti į avarines situacijas. Vairavimo mokymasis neturėtų būti siejamas tik su egzaminu; tai - nuolatinis procesas.
Vairuotojų sveikatos tikrinimas ir galimos diskriminacijos problemos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pranešė, kad 2024 metais įsigaliosiančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos galimai diskriminuoja vyresnio amžiaus vairuotojus. Pagal jas, vairuotojui ar vairuotojai, nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu. Kaip dažnai vairuojantys asmenys turėtų tikrintis sveikatą, yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame pasitikrinimų periodiškumas tiesiogiai siejamas su amžiumi:
- Ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą vieną kartą per 10 metų.
- Asmenys nuo 56 iki 69 metų - vieną kartą per penkerius metus.
- Asmenys nuo 70 iki 79 metų - vieną kartą per dvejus metus.
- Asmenys nuo 80 metų - kasmet.
Šią tvarką vertinusi kontrolierė kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti nuomonę, ar sveikatos tikrinimo sąlygos bei numatytos pasekmės yra pagrįstos, būtinos ir proporcingos. Ministerija atsakė, kad jomis siekiama efektyviau užtikrinti saugumą keliuose. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nustatant vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą pagal amžiaus kriterijų, buvo atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką ir duomenis apie vyresnio amžiaus asmenų sergamumą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo ruožtu pažymi, kad vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje. „Analizuojant statistikos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vyresni asmenys [...] yra vertintini kaip labiau pavojingi, keliantys didesnę riziką vairuotojai, ir vien dėl šios priežasties jiems reikėtų periodiškai dažniau tikrinti sveikatą nei jaunesniems vairuotojams“, - sakoma pranešime. Atsižvelgdama į tai, kontrolierė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas. Pasiūlyta ir apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet ir kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę.
Kontrolierė taip pat pažymi, kad vairuotojo pažymėjimo paskelbimas negaliojančiu už vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu yra labai griežta priemonė, kuri gali būti vertinama kaip mažiau palanki vyresnio amžiaus asmenims. Jiems dažnėjanti patikra taip pat kainuos laiko ir piniginių išteklių, nes pacientai patys apmoka sveikatos tikrinimo išlaidas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rekomenduota įvertinti šios drausminamosios priemonės proporcingumą tikslui pasiekti.
ES naujovės ir vairuotojų sveikatos reikalavimai
Europos Sąjunga įveda naują tvarką pradedantiesiems vairuotojams, siekdama didinti kelių eismo saugumą. Nuo šiol jaunesni nei pilnametystės vairuotojai galės sėsti prie vairo nuo 17 metų, tačiau tik lydimi patyrusio vairuotojo. Pirmieji dveji metai po pažymėjimo išdavimo taps bandomuoju laikotarpiu, o pažeidimai bus griežčiau baudžiami. Taip pat plečiamos profesionalių vairuotojų galimybės: nuo 18 metų bus galima vairuoti sunkvežimį, o nuo 21 - autobusą. ES valstybės galės dažniau tikrinti vyresnių nei 65 metų vairuotojų sveikatą ir žinias. Svarbu paminėti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalioja ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu yra beveik 65 tūkst. vairuotojų, kurių medicininės pažymos negalioja.
Sveikatos būklės įtaka vairavimui
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi sąrašą sutrikimų, kuriuos turint prie vairo sėsti nebus galima. Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes pagal transporto priemonės kategorijas, kurioms taikomi skirtingi sveikatos reikalavimai. Yra nustatyti apribojimai dėl regėjimo sutrikimų, psichikos ir elgesio sutrikimų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, neurologinių ligų ir cukrinio diabeto. Sprendimas dėl leidimo vairuoti gali būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir kompensaciją.
Vyresnio amžiaus vairuotojai: iššūkiai ir rekomendacijos
Kalbant apie vyresnio amžiaus vairuotojus, kyla keletas jautrių klausimų. Niekas nenori jaustis diskriminuojamas dėl amžiaus, tačiau eismo saugumas yra bendras reikalas, ir ignoruoti fiziologinius pokyčius, kurie neišvengiamai ateina su metais, būtų neatsakinga. Oficialiai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vyresnio amžiaus vairuotojų kategorija dažniausiai pradedama skaičiuoti nuo 70 metų - būtent nuo šio amžiaus atsiranda papildomi medicininiai patikrinimai.
Fiziologiniai pokyčiai, veikiantys vairavimą
Tyrimai rodo, kad po 65 metų pradeda ryškėti tam tikri pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia vairavimą:
- Regėjimas: Po 60 metų daugeliui žmonių prasideda katarakta, mažėja gebėjimas matyti periferinį vaizdą, blogėja naktinis matymas.
- Reakcijos laikas: Neurologiniai tyrimai nuosekliai rodo, kad nervų impulsų perdavimo greitis su amžiumi lėtėja.
- Sąnarių lankstumas ir fizinė jėga: Apribojimai tiesiogiai veikia gebėjimą stebėti aplinką, pavyzdžiui, apsidairyti per petį.
- Kognityviniai gebėjimai: Dėmesio paskirstymas, multitasking, greitas situacijos įvertinimas - visa tai su amžiumi gali prastėti.
- Vaistai: Daugelis vyresnio amžiaus žmonių vartoja kelis skirtingus vaistus, kurių šalutinis poveikis gali apimti mieguistumą, galvos svaigimą ar sulėtėjusias reakcijas.
Statistika apie vyresnio amžiaus vairuotojų avarijas
Lietuvos kelių policijos duomenys ir Europos eismo saugumo agentūros ataskaitos rodo nevienareikšmį paveikslą. Absoliučiais skaičiais vyresnio amžiaus vairuotojai nėra labiausiai avaringos grupės - jaunimas iki 25 metų čia pirmauja su kaupu. Tačiau kai žiūrime į avarijų skaičių, tenkantį nuvažiuotų kilometrų kiekiui, situacija keičiasi. Vyresnio amžiaus vairuotojai dažnai patys apriboja savo vairavimą, vengdami greitkelių, nevairuodami naktį ar piko metu. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis avarijų rizika išlieka padidėjusi, ypač sankryžose ir situacijose, reikalaujančiose greito sprendimo priėmimo.
Kaip Lietuva reguliuoja vyresnio amžiaus vairuotojus
Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas išduodamas 10 metų laikotarpiui, tačiau sulaukus 70 metų situacija keičiasi. Nuo šio amžiaus reikia kas dveji metai atlikti medicininę apžiūrą ir gauti gydytojo leidimą toliau vairuoti. Tai apima širdies ir kraujagyslių sistemos, regos, neurologinės būklės patikrinimą. Teoriškai ši sistema turėtų veikti kaip saugiklis, tačiau praktikoje medicininė apžiūra dažnai yra gana formali.
Praktiniai patarimai vyresnio amžiaus vairuotojams
- Reguliariai tikrinkite regėjimą: Regos korekcija ar kataraktos operacija gali reikšmingai pagerinti situaciją.
- Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų: Pasiteiraukite, ar vartojami vaistai neveikia reakcijų ar budrumo.
- Prisitaikykite automobilį: Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip parkavimo jutikliai, atbulinės eigos kamera ar aklosios zonos stebėjimo sistema, gali kompensuoti kai kuriuos fiziologinius apribojimus.
- Venkite rizikingų situacijų: Jei naktinis vairavimas kelia nerimą, tiesiog nevairuokite naktį.
- Atnaujinkite žinias: Eismo taisyklės ir ženklai keičiasi, todėl verta periodiškai atnaujinti KET žinias.
- Klausykite artimųjų: Jei šeimos nariai pradeda reikšti susirūpinimą dėl jūsų vairavimo, verta atsižvelgti į jų nuomonę.
Kada reikia rimtai pagalvoti apie vairavimo pabaigą?
Vairavimo pabaiga daugeliui žmonių yra didelė netektis, tačiau yra situacijų, kai šis pokalbis tampa neišvengiamas. Rimti signalai, į kuriuos reikia atsižvelgti, apima dažną pasiklydimą net gerai pažįstamose vietose, kitų vairuotojų reakcijas į jūsų vairavimą, automobilio pažeidimus, kurių neprisimenate, artimųjų atsisakymą su jumis važiuoti, šviesoforų, ženklų praleidimą ar situacijos kelyje nesuvokimą, taip pat padidėjusį vairavimo reikalavimą koncentracijos ir energijos.
Gydytojo konsultacija, profesionalaus instruktoriaus vertinimas ar net neuropsichologinis testas gali padėti objektyviai įvertinti situaciją. Vairavimo pabaiga nebūtinai reiškia izoliacijos pradžią; taksi, pavėžėjimo paslaugos, viešasis transportas ar artimųjų pagalba gali kompensuoti automobilio praradimą.
Eismo įvykių statistika ir vairavimo įpročiai
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai į avarijas patenka kelerių metų patirtį turintys jauno amžiaus vairuotojai. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių - palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40-60 m. amžiaus vairuotojai.
Jaunesnio amžiaus vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Jaunų vairuotojų sukeltų eismo įvykių metu patirta žala vidutiniškai yra didžiausia. Statistika atskleidžia ir skirtumus tarp lyčių - moterys visose amžiaus grupėse į avarines situacijas patenka dažniau negu vyrai. Tikimybė patekti į eismo įvykį vairuojančioms moterims sudaro 3 iš 50, o vyrams - 2 iš 50.
Agresyvus vairavimas ir jo priežastys
Psichologė Rasa Markšaitytė pažymi, kad Lietuvos keliuose tikrai netrūksta pavojingai vairuoti linkusių žmonių. Jie dažnai yra gana impulsyvūs ir agresyvūs, tačiau patys tokio elgesio nelaiko rizikingu. Agresyviai vairuojantiems žmonėms kiti eismo dalyviai nerūpi; jiems svarbiau pasirūpinti savo poreikiais. Tyrimai rodo, kad agresyviai vairuoti labiau linkę jauni vyrai. Tokia statistika fiksuojama ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Jiems vairavimas - ne tik būdas nuvažiuoti nuo vienos vietos iki kitos, bet ir įvaizdžio dalis, o taip pat būdingas nepažeidžiamumo jausmas.
Specialistė pastebi - daugėja ir agresyviai vairuojančių merginų, tačiau analizuojant visas vairuojančias moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus, dažniau pastebima tendencija, kad moterys klaidas daro netyčia. R. Markšaitytės nuomone, lietuviams apskritai būdinga nepagarba kelių eismo taisyklėms, nes neretai galvojama, kad taisyklės ne apsaugo, o varžo. Didelė vairavimo patirtis taip pat gali paskatinti labiau rizikuoti, formuodama klaidingą supratimą, kad galima vairuoti ne visai pagal taisykles.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigia, kad vairuotojai, sukeliantys pavojų kitiems eismo dalyviams, yra neadekvatūs, negebantys įvertinti situacijos pavojingumo. Automobilis neretai tampa priemonė, kurioje žmogus pasislepia po metaliniu skafandru ir galvoja „važiuoja automobilis, bet ne aš“. V. Pumputis ragina būti pilietiškais ir, pastebėjus pavojingai besielgiantį vairuotoją, nufilmuoti jo elgesį ir perduoti policijai.
Dviračių ir paspirtukų populiarumas bei saugumas
Naujausi tyrimai rodo, kad du iš trijų Lietuvos gyventojų važinėja dviračiais arba paspirtukais, tačiau beveik kas antras, naudodamasis šiomis transporto priemonėmis, nesideda šalmo. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šylant orams auga ir traumų, susijusių su važiavimu dviračiu arba paspirtuku, skaičius.
Tyrimo duomenimis, 44% Lietuvos gyventojų važiuodami paspirtuku arba dviračiu niekada nesideda šalmo, dešimtadalis šalmą naudoja kartais ir tik 6% žmonių, važinėdami šiomis transporto priemonėmis, šios apsaugos priemonės niekada nepamiršta. Dviračiais ir paspirtukais be šalmo dažniausiai važiuoja 20-34 metų asmenys.
„Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pastebi, jog traumų, patiriamų nukritus nuo paspirtuko, daugėja: praėjusiais metais įvykių, susijusių su važiavimu paspirtuku, fiksuota net dukart daugiau, negu 2019 metais ir net 8 kartus daugiau negu 2018 metais. Daugiau negu pusę visų traumų sudaro nosies, rankų ir kojų lūžiai. Paspirtukininkų žaizdos sudaro 24%, o dviratininkų - 14% visų traumų.
„Vairuojantys paspirtukus žmonės turi būti itin dėmesingi, nes šylant orams dviračių takuose ir šaligatviais judėjimas tapo intensyvus. Labiausiai derėtų saugoti galvą ir rankas, tad patartume dėvėti šalmą, ypač važinėjant miesto centre. Taip pat labai svarbu laikytis saugaus greičio, nulipti nuo paspirtuko kertant perėją ir atidžiai stebėti aplinką“, - pabrėžia V. Katilienė. Šalmas, kaip ir dviratininkams, elektrinių paspirtukų vairuotojams yra privalomas iki 18 metų.
Transporto priemonių registracija ir rinkos tendencijos
Augant vairuotojų pažymėjimų skaičiui, aktyvėja ir transporto priemonių savininkų registracija. 2025 m. spalio 1 d. galiojančių savininko deklaravimo kodų (SDK) skaičius siekė 2,8 mln. Tai rodo, kad gyventojai vis aktyviau registruoja savo transporto priemones. Augantis vairuotojų ir transporto priemonių registracijų skaičius yra svarbus rodiklis eismo infrastruktūros planuotojams, mokymo įstaigoms ir eismo saugumo specialistams.
tags: #vairuojantys #asmenys #lietuvoje #statistika