Padangos yra vienintelis automobilio elementas, tiesiogiai liečiantis kelio dangą. Jų kokybė ir tinkamumas sezonui turi tiesioginės įtakos tam, ar transporto priemonė sustos reikiamu metu ir ar važiuojant išlaikys stabilumą. Nors vieno padangų komplekto naudojimas ištisus metus gali atrodyti patogus ir ekonomiškas sprendimas, realybėje tai lemia išaugusią riziką kelyje, didesnes išlaidas degalams, spartesnį padangų dėvėjimąsi, didesnę aplinkos taršą ir galimą teisinę atsakomybę.
Žieminių padangų naudojimas vasarą: mitai ir realybė
Idėja „žieminės padangos jau beveik atgyveno, tai per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“ yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių. Tačiau automobilių ekspertai ir padangų gamintojai rekomenduoja to jokiu būdu nedaryti. Žieminės padangos vasarą yra ir pinigų švaistymas, ir pavojus sau bei kitiems eismo dalyviams.
Padidėjusios išlaidos ir greitesnis dėvėjimasis
Važinėjantiems su žieminėmis padangomis vasarą sutaupyti nepavyks: bandymas sutaupyti tokiu būdu dažniausiai baigsis išaugusiomis degalų sąnaudomis. Visi didieji padangų gamintojai vieningai nurodo ir kitus esminius žieminių padangų naudojimo vasarą trūkumus. Dėl minkšto gumos mišinio žieminės padangos dėvisi kur kas greičiau. Čia ir vėl reikėtų skaičiuoti papildomas išlaidas - padangos, kurios dar galėjo tarnauti kelias žiemas, kitam šaltajam sezonui jau nebebus tinkamos.
Su tokiomis padangomis važiuojant vasarą, minkštasis gumos mišinys daugiau deformuojasi. Dėl to stiprėja pasipriešinimas riedėjimui. Šiam pasipriešinimui įveikti ir naudojami sparčiai brangstantys degalai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis pabrėžia žieminių padangų naudojimo vasarą neekonomiškumą. „Padangos nelygu padangoms, o automobilis - automobiliui, todėl kuro sąnaudų skirtumai nepasikeitus padangų į vasarines visiems būtų skirtingi, juos galima prognozuoti pagal padangų ženklinimą. Tačiau nepasikeitus padangų į vasarines kuro sąnaudos neabejotinai išauga. Skirtumas siekia iki pusės litro šimtui kilometrų“, - sako profesorius.
Padangų nusidėvėjimo raštų skaitymas
Kartu ir padangų dėvėjimasis smarkiai pagreitėja - per vieną vasarą net ir apynaujes žiemines padangas, galinčias tarnauti 5-6 metus, galima sutrinti taip, kad kitam rudens sezonui teks žvalgytis naujo automobilinės avalynės komplekto. „Vieną ar du sezonus naudotos žieminės padangos, jų nepakeitus vasarą, kitą rudenį gali jau nebeturėti reikiamo protektoriaus gylio ir jas teks keisti privalomai“, - teigia mokslininkas.
Saugumo sumažėjimas
Už pinigus kur kas svarbesnis yra eismo saugumo aspektas. Įprastai žieminių padangų gumos mišinys sukuriamas taip, kad jo optimali veikimo temperatūra būtų iki 7-8 °C, o protektoriaus raštas taip pat pritaikytas žiemai. Tuo tarpu lengvesnis žieminių padangų deformavimasis šiltuoju metų laiku ne tik sukelia didesnį pasipriešinimą riedėjimui, bet ir tampa svarbiu vairavimo stabilumą mažinančiu veiksniu.
Doc. dr. Vidas Žuraulis teigia, kad žieminė padanga skirta dirbti žiemos sąlygomis, kai ant dangos daug purvo, sniego mišinio. Vasarą sąlygos yra visai kitokios. Žieminės padangos yra gaminamos iš kitokio mišinio, kuris vasarą ne toks stabilus, daugiau deformuojasi, todėl automobilio valdymas būna ne toks tikslus. Tai ypatingai atsiliepia atliekant kritinį manevrą - stabdymo, staigaus nusukimo. Tada net nedideli savybių skirtumai gali lemti, kad vieno-kito metro stabdant ar nusukant nuo kliūties gali ir neužtekti.
Mokslininkas paminėjo eksperimentą, kurio metu buvo matuojamas ne tik automobilio stabdymo efektyvumas skirtingais metų laikais, bet ir padangos kontakto temperatūros kitimas. Išvados parodė, kad vasarą (oro temperatūra +25 ⁰C, kelio dangos temperatūra +30 ⁰C) intensyvaus stabdymo metu žieminės padangos kontakto temperatūra šoktelėjo nuo +35 ⁰C iki maždaug +55 ⁰C, kai tuo tarpu vasarinės padangos temperatūra padidėjo vos 2-3 ⁰C ir stabdymo metu pasiekė tokią temperatūrą, iki kurios buvo įkaitusi žieminė padanga dar prieš stabdymą. Doc. dr. Vidas Žuraulis apibendrindamas eksperimento išvadas sakė: „Stabdymo bandymai buvo atliekami nuo 90 km/val, todėl noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu su žieminėmis padangomis karštą vasaros dieną būtų intensyviai stabdoma nuo 110 ar 130 km/val, minėtasis kontakto nestabilumas ir dar labiau padidėjusi temperatūra sąlygotų ženkliai blogesnes automobilio stabdymo ir valdymo savybes.“
Valstybės ir draudikų požiūris
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda už nerūpestingumą ir bandymą dalyvauti automobilių eisme su netinkamomis padangomis - nuo 30 iki 40 eurų. Kaip netinkamos padangos šiuo atveju yra traktuojamos vasarinės padangos žiemos metu (nuo lapkričio iki balandžio), dygliuotos žieminės padangos vasarą ir padangos, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų. Jeigu nedygliuotų žieminių padangų protektoriaus gylis yra pakankamas, už jų naudojimą vasarą nėra baudžiama.
Draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, net ir tuomet, kai kaltininko automobilis žiemą bus su vasarinėmis padangomis. Tačiau yra ir svarbi sąlyga, kuri vairuotojui gali kainuoti itin brangiai. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis įspėja: „Nepaisant to, kad draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, jeigu bus nustatyta, kad būtent padangų netinkamumas tapo eismo įvykio priežastimi, draudikas iš įvykio kaltininko žalos atlyginimo dydžio sumą gali išieškoti.“
Padangų tipai ir jų savybės
Dažnas vairuotojas apie padangas susimąsto tik tada, kai prakiūra viena iš jų arba ateina metas keisti. Net nežino, kokio tipo padangos uždėtos jo automobilyje - universalios, skirtos tik žiemai ar specialiai vasarai.
Vasarinės padangos
Vasarinės padangos yra sukurtos taip, kad efektyviai veiktų esant aukštai temperatūrai ir sausai kelio dangai. Jų gumos mišinys užtikrina stabilų sukibimą, kai temperatūra aukštesnė nei +7°C. Tačiau, kai temperatūra nukrenta žemiau šios ribos, vasarinės padangos tampa standžios ir praranda efektyvumą. Padangose, skirtose naudoti vasarą, paprastai naudojama minkštesnė guma, užtikrinanti gerą sukibimą ir valdymą šlapiomis ir sausomis sąlygomis.
Vasarinės padangos dažniausiai montuojamos sportiniuose automobiliuose, nes čia svarbiausia sukibimas, o ne triukšmas ar komfortas. Tos pačios savybės leidžia greičiau ir užtikrinčiau įveikti posūkius bei stabdyti trumpesniu atstumu nei su universaliomis. Kai kurios vasarinės padangos net sertifikuotos važiuoti iki 300 km/h greičiu.
Vasarinės padangos visiškai netinka žiemai: platesnis, seklesnis raštas užsikemša sniegu, o prie šalčio guma tampa standi ir praranda sukibimą net ant sausos dangos. Vasarinės padangos greitai dėvisi, jei jos naudojamos šaltu oru, nes gumos mišinys tampa pernelyg kietas.
Žieminės padangos
Žieminės padangos (dar vadinamos sniego padangomis) yra sukurtos taip, kad suteiktų maksimalų sukibimą ant sniego, ledo ir esant žemai temperatūrai. Be to, žieminės padangos gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, kuris išlieka elastingas net prie -20 °C. Seniau sniego padangos būdavo montuojamos tik ant varančiųjų ratų, tačiau dabar rekomenduojama jas dėti ant visų keturių, nes tai užtikrina stabilumą tiek priekinės, tiek galinės ašies automobiliams.
Žieminės padangos turi minkštesnę gumos sudėtį, kuri išlaiko lankstumą net esant itin žemoms temperatūroms. Dėl specialių protektorių jie geriau sukimba su sniegu ir ledu, todėl sumažina slydimo riziką. Žieminės padangos protektoriaus gylis paprastai būna šiek tiek gilesnis (kad efektyviau iš kontakto ploto išstumtų purvą ir „kabintųsi“ į sniegą). Visos šios žieminių padangų savybės tampa netinkamos vasaros sąlygomis, nes minkšta, gilaus protektoriaus ir su daug lamelių padanga tampa nestabili esant aukštesnei nei +15 laipsnių temperatūrai. Nestabilumą čia reiktų suprasti kaip didesnes padangos kontaktinės dalies deformacijas, kas pablogina automobilio valdomumą, prognozuojamumą ir vairavimo informuotumą.
Dygliuotos žieminės padangos
Dygliuotos padangos pasižymi trumpesniu stabdymo keliu lyginant su „minkšto“ mišinio ar „kieto“ mišinio padangomis. Padangų dygliai padeda valdyti automobilį posūkiuose. Nepaisant akivaizdžių privalumų esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms žiemą, dygliuotų padangų naudojimas daugelyje šalių yra apribotas. Lietuvoje taip pat diskutuojama dėl dygliuotų padangų naudojimo tikslingumo.
„Minkšto“ mišinio žieminės padangos
Šio tipo padangos buvo sukurtos naudoti išimtinai Skandinavijoje kaip alternatyva dygliuotoms padangoms, tačiau per keletą metų paplito ir kitų šalių rinkose, taip pat ir Lietuvoje. Šio tipo padangos yra mažiau triukšmingos, gerai sukimba su snieguota bei apledijusia kelio danga, komfortiškesnės, palyginus su „kieto“ mišinio padangomis. Lietuviškos žiemos ne visada yra tokios atšiaurios kaip Skandinavijoje, o esant „švelnioms“ žiemoms pasireiškia „minkšto“ mišinio padangų trūkumai. Pats akivaizdžiausias, tai automobilio nestabilumas, važiuojant didesniu greičiu (60 km/h ir greičiau) bei ilgas stabdymo kelias, esant teigiamai temperatūrai ir sausam ar šlapiam asfaltui. Šie trūkumai ypač pasireiškia „minkšto“ mišinio padangas naudojant ant sunkesnių ir galingesnių automobilių su ABS įranga. „Minkšto“ mišinio padangų „elgesys“ smarkiai kinta keičiantis oro sąlygoms ir kelio dangai. Svarbu. „Minkšto“ mišinio padangų kategoriškai negalima naudoti vasarą!
„Kieto“ mišinio žieminės padangos
Tai yra Europoje dažniausiai naudojamas padangų tipas. Dažnai vairuotojai klaidingai mano, kad „kieto“ mišinio padangos yra tokios kietos kaip vasarinės. Šio tipo padangos tai tradicinės, nuo seno visoje Europoje naudojamos padangos. „Kieto“ mišinio padangų privalumai: geras sukibimas, esant šlapiai ar šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, geras automobilio valdymas bei stabilumas, važiuojant dideliais greičiais (pvz.: važiuojant magistraliniais keliais). „Kieto“ mišinio padangas rekomenduotume dažnai važinėjantiems gerai valomais keliais (vairuojantiems miestuose, greitkeliuose). „Kieto“ mišinio padangų pasirinkimas yra labai didelis. HP padangos skirtos vidutinio dydžio automobiliams. UHP padangos dideliem ir galingiem automobiliams. Skirtingos paskirties padangos skiriasi vidine struktūra, protektoriaus mišiniais. „Kieto“ mišinio padangų pasiūla yra labai didelė.
Universalios (visasezoninės) padangos
Universalios padangos yra populiariausias pasirinkimas tiek naujiems automobiliams, tiek kaip atsarginės padangos. Jos tarsi „auksinis viduriukas“ - tinka daugumai vairuotojų ir sąlygų. Tokios padangos turi daug griovelių ir įpjovų (sipes), kurie padeda sukibti tiek ant šlapios, tiek ant apsnigtos kelio dangos. Jos taip pat tarnauja ilgiau už vasarines ar žiemines, gali nuvažiuoti net iki 85 tūkst. km. Vis dėlto, palyginus su vasarinėmis, universalios padangos mažiau laikosi posūkiuose, blogiau stabdo ir nėra tokios tikslios vairuojant.
Visasezoninės padangos - tai kompromisas tiems, kurie gyvena vietovėse, kur žiemos švelnios ir sniegas retas svečias. Jos geriau nei universalios tvarkosi su trumpomis sniego atakomis ir neretai turi 3 kalnų viršūnių su snaige (3PMSF) žymėjimą. Kita vertus, jos vis tiek nėra tokios geros kaip tikros žieminės stipriame šaltyje ar giliau įklimpus į sniegą.
Universalios arba visasezoninės padangos yra kompromisas tarp žieminių ir vasarinių padangų. Jos tinka tiems, kurie nevažiuoja ekstremaliomis sąlygomis ar važinėja miestuose, kur keliai greitai valomi. Rinkdamiesi tarp universalių ir žieminių padangų, turėtumėte atsižvelgti į vietovę, kurioje gyvenate, ir jūsų vairavimo sąlygas. Jei jūsų žiemos keliai dažnai būna apsnigti ar apledėję, žieminės padangos yra saugesnis pasirinkimas. Jei klimatas yra švelnesnis ir norite sutaupyti laiką ir pinigus, universalios padangos gali būti tinkamas sprendimas.
Padangų nusidėvėjimo raštų skaitymas
Teisingas padangų pasirinkimas ir priežiūra
Kada keisti padangas?
Lietuvoje yra griežtai nustatytos datos, kada vairuotojai turi keisti padangas. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. būtina naudoti žiemines padangas. Tai užtikrina, kad esant šaltam orui ir sniegui, automobilis turės pakankamą sukibimą su kelio danga. Tuo tarpu vasarines padangas rekomenduojama montuoti nuo balandžio 1 d. vasaros sezono pradžiai. Keitimas laiku ne tik užtikrina saugumą, bet ir prailgina padangų tarnavimo laiką.
Protektoriaus gylis ir padangų amžius
Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia eksploatuoti transporto priemonę su padangomis, kurių protektoriaus gylis nesiekia leistinos ribos. Minimalus kelių eismo taisyklėse leidžiamas lengvųjų automobilių protektoriaus gylis yra 3 mm, o rekomenduojamas 4-5 mm. Kai kurios žieminės padangos turi protektoriaus nudilimo indikatorius, kurie susilygina su protektoriumi esant 4 mm protektoriaus gyliui. Tokie indikatoriai žymimi snaigės simboliu.
Lenktynininkas Dominykas Butvilas pažymėjo, kad renkantis padangas svarbu atsižvelgti ne tik į jų protektoriaus gylį, bet ir amžių, mat net ir nenaudojamos padangos keičia savo savybes. Gamybos data yra nurodoma ant kiekvienos padangos. Padangų gamybos datą žymi paskutiniai 4 skaičiai, einantis po užrašo „DOT“. Pirmi du skaičiai nuo galo reiškia gamybos metus, 3-ias ir 4-as - pagaminimo savaitę. Bėgant laikui padangų savybės prastėja.
Padangų matmenys ir tipas
Automobilio gamintojo rekomenduojamų padangų matmenis galite sužinoti žvilgterėję į automobilio techninio aptarnavimo vadovą. Visos automobilio padangos turi atitikti minimalius kelių eismo taisyklėse nurodytus reikalavimus. Taip pat, jei reikia keisti vieną padangą, tikslinga įvertinti greta (ant tos pačios ašies) esančios padangos protektoriaus gylį. Jei greta esančios padangos protektoriaus gylis yra artimas minimaliam, tikslinga įsigyti dvi naujas padangas.
Nedarykite klaidos ir nemontuokite ant skirtingų automobilio ašių skirtingų tipų padangų (pvz.: ant vienos ašies dygliuotų, o ant kitos nedygliuotų). Dėl skirtingo padangų sukibimo automobilis taps sunkiai valdomas, ypač slidžiame kelyje. Pageidautina, kad visos 4 padangos būtų vienodo tipo (visos dygliuotos arba visos nedygliuotos „kieto“ mišinio arba „minkšto“ mišinio). Tai rekomenduojama siekiant išvengti akvaplanavimo - plono vandens sluoksnio atsiradimo tarp padangos ir kelio, ko pasėkoje prarandama automobilio kontrolė.
Vieno ar dviejų komplektų pasirinkimas?
Galime atsakyti vienareikšmiškai, kad reikalingi du padangų komplektai - vienas žiemai, kitas vasarai. Ir tai nėra pardavėjų ar gamintojų triukas, siekiant padidinti pardavimus. Daug kas apsigauna naudodami tik M+S ženklu pažymėtas padangas, taip vadinamas universalias padangas.
Ką patarti vairuotojams, kurie nuvažiuoja nedaug (iki 5000 km per metus) ir kuriems įsigyti du padangų komplektus ekonomiškai neapsimoka (nes padangos pasens ir praras savo savybes)? Šiuo atveju siūlome iš dviejų blogybių rinktis mažesnę, tai yra įsigyti „kieto“ mišinio žiemines padangas ir naudoti jas ir vasarą.
Naujos, atnaujintos ar dėvėtos padangos?
Rekomenduojame rinktis naujas arba atnaujintas (restauruotas) padangas. Atnaujintas (restauruotas) padangas siūlome kaip pigesnę alternatyvą naujoms padangoms. Maža kaina yra didžiausias tokių padangų privalumas. Padangos atnaujinamos neatrenkant karkasų pagal gamintoją ir modelį, o skirtingų gamintojų ir modelių karkasai kelyje „elgiasi“ skirtingai. Pvz.: gali būti, kad priekinės padangos karkasas bus standesnis nei galinės ar atvirkščiai. Tačiau restauruotų padangų įpjovų (lamelių) kokybė yra prastesnė nei naujose padangose.
Apie dėvėtas padangas nieko gero pasakyti negalime. Didžioji dalis mūsų rinkoje parduodamų dėvėtų padangų protektoriaus gylis 3-4 mm, o tai praktiškai 100 proc. nudėvėtos žieminės padangos. Palyginkite: naujų ar atnaujintų (restauruotų) žieminių padangų protektoriaus gylis 8-10 mm. Tokių padangų kaina yra apie 60-80 Lt, todėl nesuprantama, kodėl vairuotojai ryžtasi įsigyti tokias padangas - nes tai paprasčiausiai pinigų švaistymas.
Specialistų patarimai
Kad padangos būtų tinkamai sumontuotos, būtina kreiptis į autoservisą, kur specialistai atliks profesionalų montavimą pagal visus saugumo reikalavimus. Keičiant padangas autoservise, specialistai ne tik profesionaliai permontuos padangas, bet ir patikrins ratų kokybę. Tai apima balansavimą, ratų ašių būklės įvertinimą ir padangų protektorių gylio patikrą. Be to, kvalifikuoti specialistai gali suteikti vertingų patarimų renkantis tinkamiausias padangas jūsų automobiliui, atsižvelgiant į jūsų vairavimo įpročius ir kelio sąlygas.
Lenktynininkas Dominykas Butvilas pasakojo, kad padangas reikia rinktis atsižvelgiant ne tik į savo poreikius, bet ir į vairuojamą automobilį: „Apie padangas žinau ir domiuosi daug, nes ralyje jos yra mano pagrindinis įrankis siekiant išlaikyti ryšį su keliu. Kasdieniniame automobilyje atsižvelgiu į greičio indeksą, karkaso tvirtumą, gamintoją, padangos amžių (gaminimo datą) ir žinomą protektorių.“ V. Žuraulis sakė, kad padangas vairuotojai turėtų rinktis atsižvelgdami į automobilio naudojimo poreikius ir įpročius bei pridūrė, kad šiuolaikinės padangos, nesvarbu kurio segmento, yra pakankamai saugios ir užtikrina geras automobilio valdymo savybes: „Galima pasakyti, kad premium segmento gamintojai varžosi dėl keliolikos stabdymo kelio centimetrų ar kitų parametrų, tačiau visi kiti rinkos žaidėjai taip pat nėra palikti toli už nugaros.“