Vairavimo tamsiu paros metu patarimai

Trumpėjant šviesiajam paros metui ir prastėjant oro sąlygoms, važiuojamoji kelio dalis eismo dalyviams kelia daugiau iššūkių nei šiltuoju sezonu. Dėl to yra vairuotojų, kurie vengia sėsti prie vairo tamsiuoju paros metu, esant šlapiai kelio dangai ar iš dangaus krentant krituliams. Šiame straipsnyje pateikiami svarbiausi patarimai, kaip užtikrinti saugumą vairuojant tamsiuoju paros metu.

Automobilio techninė būklė: svarbiausia matomumui

Vykstant į kelionę tamsiuoju paros metu, itin svarbu jai susiplanuoti daugiau laiko, vairuojant pasirinkti tinkamą greitį ir būti ypač atsargiems. Dar svarbiau - aiškiai matyti kelią. Prastai apšviestose kelio atkarpose tai užtikrins automobilio žibintų šviesos. Todėl, prieš išvažiuojant į kelią, būtina patikrinti automobilio žibintų būklę.

Žibintų priežiūra ir teisingas naudojimas

• Pastebėjus, kad priekiniai žibintai tapo blyškesni arba jų šviesos spindulys nėra pakankamai ryškus, juos būtina laiku sutvarkyti, papildomai nuvalyti žibintų paviršių, pasikeisti lemputes.
• Važiuojant užmiestyje svarbu tolimąsias automobilio šviesas naudoti atsakingai - neakinti kitų vairuotojų. Reikėtų atsisakyti įpročio žybtelėti tolimosiomis šviesomis akinančiajam vairuotojui, nes toks poelgis kelyje sukelia eismo nelaimės riziką.
• Patikrinti reikėtų ne tik priekinius žibintus. Prieš leisdamiesi į kelionę tamsiuoju paros metu, turėtumėte įsitikinti, ar veikia stabdžių žibintai, rūko žibintai ir posūkių indikatoriai.
• Žibintai ne tik apšviečia kelią priešais jus, bet ir užtikrina, jog esate matomi kitiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, dėl sugedusio priekinio žibinto jūsų automobilis iš tolo gali būti panašus į motociklą, o neveikiant stabdžių žibintams, iš paskos važiuojantys vairuotojai gali nesuprasti, kad stabdote.
• Paprašykite, kad mechanikai patikrintų žibintus, kaskart kai atiduodate automobilį techninei priežiūrai į servisą - tokiu būdu užsitikrinsite, kad visos problemos būtų išspręstos laiku.
• Neteisingai nureguliuota automobilio šviesa kelia itin didelį pavojų, tad šiomis savisaugos priemonėmis privalu pasirūpinti dar prieš pradedant naktinę kelionę.
• Tamsiuoju paros metu vienintelis būdas pastebėti kitus automobilius - pilnai veikiantys žibintai ir posūkio signalai.
• Ilgąsias automobilio šviesas ekspertai pataria naudoti tik tuomet, kai esate įsitikinę, kad artimiausiu metu iš priešais neatvažiuos joks kitas automobilis, kurio vairuotoją galite trumpam apakinti.
• Jei iš priešingos pusės artėjantis automobilis neketina ilgųjų šviesų pakeisti trumposiomis - įspėkite jį apie galimą pavojų ir keliskart mirksniais pakeiskite savojo automobilio žibintų šviesos intensyvumą.

Stiklų ir veidrodėlių švara

Vairuotojai tokiu metu turėtų ypatingą dėmesį skirti langų stiklų ir veidrodėlių švarai. Leidžiantis į kelią - turėti pakankamą kiekį langų valymo skysčio ir kokybiškus valytuvus. Jeigu pastebite, jog, valant langus, jie pilnai nenusivalo arba ant jų yra paliekami drėgmės ir nešvarumų „ruožai“, vadinasi, valytuvai jau yra pasidėvėję. Reiktų pasirūpinti kokybiškomis automobilio langų valytuvų šluotelėmis. Po šiltojo sezono patikrinkite priekinių ir galinių langų valytuvų guminių juostelių nusidėvėjimą. Apžiūrėkite, ar juose neatsidaro įtrūkimų bei apnašų.

• Norint gerai matyti kelią tamsiu paros metu nepakanka vien tik priklausomai nuo situacijos įjungti artimąsias, tolimąsias šviesas ar rūko žibintus. Kad matomumas būtų kuo geresnis reikėtų periodiškai plauti automobilių stiklus, tiek išorinę, tiek vidinę jų pusę.
• Pabandykite savo automobilio priekinį stiklą perbraukti pirštu iš vidaus ir tikrai įsitikinsite, kad jis nėra visiškai švarus.
• Automobilio žibintų stiklai taip pat gali būti purvini ir nešviesti maksimaliai gerai. Todėl reikėtų nuvalyti ir jų stiklus, kurie dažnai būna apsinešę purvais ar vabzdžių liekanomis, ir gali iškraipyti šviesos spindulį arba sumažinti jo intensyvumą.
• Kitas svarbus dalykas, tai automobilio valytuvai, jie taip pat turi būti keičiami periodiškai, kad esant reikalui švariai nuvalytų automobilio stiklą.
• Jeigu jūsų automobilis turi ir gale įmontuotą valytuvą, jo taip pat nepamirškite, nes eismą reikia stebėti ne tik priešais save, bet ir automobilio gale, todėl matomumas pro galinį automobilio stiklą taip pat turi būti geras.
• Vairuojant tamsiu paros metu turite užtikrinti ir tai, kad jus matytų ir kiti eismo dalyviai, todėl važiuokite su įjungtomis artimosiomis šviesomis, šiuo atveju nenaudokite stovėjimo - „gabaritinių“ - šviesų.
• Net ir iš pažiūros švarus priekinis stiklas iš tiesų gali būti purvinas, todėl važiuojant tamsoje vairuotojas gali būti akinamas. Ne mažiau svarbūs ir veidrodžiai, nes bet kokie nešvarumai ant jų gali apsunkinti už automobilio esančių objektų stebėjimą. Vėlgi stenkitės neliesti vidinio galinio vaizdo veidrodėlio ir reguliariai valykite jį mikropluošto šluoste.

Vairuotojo fizinė ir emocinė būklė

Išsekęs organizmas, kur kas sunkesnės matomumo sąlygos, sumažėjęs budrumas ir išsiblaškymas apsunkina kone kiekvieno vairuotojo kelionę tamsiuoju paros metu. Visus šiuos fizinius rodiklius apjungia, ekspertų nuomone, pati svarbiausia vairavimo tamsiuoju paros metu žmogaus užduotis - tinkama koncentracija ir jos išlaikymas.

Regėjimo svarba ir priežiūra

Gali būti, kad vairuojantis žmogus diskomfortą prie vairo jaučia dėl prastesnio regėjimo, todėl reikėtų periodiškai pasirūpinti ne tik transporto priemonės būkle, bet ir prevenciškai pasitikrinti akis, esant poreikiui - atsinaujinti akinius. Tyrimai rodo, kad 43 proc. vairuotojų skundžiasi suprastėjusiu regėjimu vairuojant naktį. Ir tarp apklaustųjų - ne vien tik tie, kuriems reikalinga regėjimo korekcija akiniais ar lęšiais. Regą trikdo naktinės vairavimo sąlygos.

• Nakties metu išsiplečia vyzdžiai, o atsiradę priešpriešais važiuojančių automobilių lempų atspindžiai sukelia akivaizdžius atstumo suvokimo nuokrypius, akina, o greitai besikeičiantis žiūrėjimas skirtingais atstumais: prietaisų skydelis - kelias - žiūrėjimas į galinį ar šoninius veidrodėlius sukelia nuovargį, galvos svaigimą ir mažina atidumą.
• Jeigu regėjimo aštrumas ir matomumo laukas nėra pakankamas, tuomet vairuotojui atsiranda keblumų tinkamai įvertinant atstumus, vaizdus, kelio ženklus. Visa tai neigiamai veikia reakciją ir padidina eismo nelaimių riziką.
• Su tokiomis problemomis dažnai susiduria žmonės, vairuojantys su akiniais, mat ypač didesnių dioptrijų stiklai būna išgaubti ir lieja vaizdą kampuose.

Specialūs akiniai vairavimui naktį

• Jeigu ilgos kelionės itin vargina jautrias akis, verta pagalvoti ir apie specialius akinius. Pavyzdžiui, vokiečių kompanija „Rodenstock“ siūlo specialią lęšių seriją vairuotojams su specialiais apsauginiais sluoksniais. Jie 12 proc. tonuoti ir dengiami daugiasluoksne AR danga, kuri sumažina atspindžius nuo automobilių šviesų, važiuojančių mums už nugaros.
• Lengvas tonas sugeria per didelį kiekį mėlynos šviesos, kuriai mūsų akys yra itin jautrios ir pagerina kontrastinį matymą.
• Akinių stiklų tonuoti atskirai negalima. Norint išgauti geriausią efektą visi sluoksniai yra suliejami gamyklose, dėl to akiniams naudojame jau paruoštus stiklus.
• Matomumas per akinius priklauso ne vien tik nuo stiklą dengiančių sluoksnių, bet ir nuo pačios stiklo formos. Pavyzdžiui, neretai dešinės ir kairės akių matymas skiriasi, o tai daro įtaką geram erdvės įvertinimui.
• Daugelis akinius nešiojančių žmonių naudoja skirtingo stiprumo stiklus ant skirtingų akių, dėl to gali prasčiau įvertinti atstumus iki objektų. Progresiniai vieno židinio lęšiai gali sinchronizuoti matymo laukus ir užtikrinti gerą erdvinį matymą.
• Akiniai su specialiomis apsauginėmis priemonėmis važiavimui naktį yra prieinami ne tik žmonėms, kuriems reikia regos korekcijos priemonių. Visi apsauginiai sluoksniai būna liejami ir į stiklus be jokių dioptrijų, kad juos galėtų naudoti ir gerai matantys vairuotojai. Jie veikia kaip ir akiniai nuo saulės. Tik yra skaidrūs ir padeda vairuoti naktį.

Psichologinis pasirengimas ir nuovargio valdymas

Dažniau dėl oro sąlygų didesnį nerimą jaučia moterys, vyresnio amžiaus ir mažiau patyrę vairuotojai. Jų nerimas yra labai suprantamas, nes mažiau savimi pasitikintys, nerimastingi žmonės prie vairo gali patirti sunkumų. Žmonės jaudinasi, kad gali patekti į eismo įvykį, baiminasi į kelią galinčių iššokti gyvūnų, o svarbiausia - bijo prarasti kontrolę. Atrodo, kad važiuojant tamsoje prasčiau vairuoji, tuomet imi abejoti kitų vairuotojų sugebėjimais. Todėl reakcijos į suvokiamą pavojų dažnai yra perdėtos ir retai kada susijusios su neigiama patirtimi. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad ne tik vaikai bijo tamsos, tamsoje nejaukiai jaučiasi ir suaugusieji.

Baimės įveikimas ir pasitikėjimo atgavimas

Yra keli būdai, padedantys netapti sezoniniu vairuotoju ir susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis prie vairo:

• Pirmiausia, jei jaučiate nerimą, pasipraktikuokite vairuoti tamsoje gerai pažįstamais maršrutais, kur paprastai jaučiatės saugiai.
• Galite išsipirkti papildomas pamokas su instruktoriumi, kad sustiprintumėte vairavimo tamsoje įgūdžius.
• Svarbu nesileisti užvaldomiems baimės ir stengtis nevengti vairavimo tamsoje - kuo dažniau tai darysite, tuo laisviau jausitės, o jei, priešingai, to vengsite, netrukus nerimas gali aplankyti jus net ir dienos šviesoje.
• Kad netaptumėte baimės įkaitais, prieš važiuodami galite pamedituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, kad jaučiamo streso ar nerimo lygis sumažėtų.
• Padėti gali ir sąmoningumas. Svarbu atpažinti savo jausmus, nerimą ir baimę bei juos įsivardinti. Supratus, kas su jumis vyksta, ir kodėl, tarkime, jums tankiau plaka širdis, prakaituoja rankos ar svaigsta galva, bus lengviau su tuo kovoti. Dažnai pajutus tokius simptomus, žmogui atrodo, kad jis praras kontrolę prie vairo. Tačiau tereikia kelių minučių laiko ir ši būsena gali būti sėkmingai įveikiama.

Nerimo priežastys ir pagalba

Labai svarbu išsiaiškinti, iš kur kyla ši perdėta baimė. Galbūt jums teko dalyvauti eismo įvykyje tamsiu paros metu ar nuo to nukentėjo jūsų artimieji, o gal apskritai susiduriate su egzistencine mirties baime ir tamsus paros metas ją dar labiau sustiprina. Gal susiduriate su nerimo sutrikimais, kurie pasireiškia baime važiuoti tamsiu paros metu?

• Išsiaiškinti gilumines baimės priežastis ir jas įveikti gali padėti psichikos sveikatos specialistai, į tai verta investuoti, kad galėtumėte neriboti savo komforto ir nestatyti automobilio į garažą šaltuoju metų laiku.
• Taip pat pravartu šia tema pasikalbėti su artimaisiais ar draugais, galbūt kas nors irgi yra susidūręs su baime važiuoti tamsoje ar esant prastesnėms oro sąlygoms, ir galės pasidalinti patirtimi, be to, kalbėdamiesi jūs „nusimesite“ dalį nerimo.

Nuovargio ir išsekimo prevencija

Nerekomenduojama sėsti prie vairo, jaučiant išsekimą ar pervargimą. Ši rekomendacija galioja ir šviesiuoju paros metu.

• Venkite bet kokių dirgiklių - jei esate alkani, susierzinę ar jaučiate stresą, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į nepatenkintus poreikius, kurie gali trukdyti sutelkti dėmesį.
• Patartina vengti kavos ir energetinių gėrimų, nes stipri kava priverčia širdį tankiau plakti ir sukelia į nerimą panašias būsenas.
• Vairavimas pavargus gali būti toks pat pavojingas kaip vairavimas išgėrus.
• Stebėkite, ar nėra nuovargio požymių. Svarbu įsitikinti, kad esate pailsėję ir budrūs, kai tik sėdate prie vairo. Tačiau jūsų smegenys gamina daugiau miegą skatinančio melatonino, kai tamsu, o tai reiškia, kad vairuodami naktį dažniau pavargstate.
• Naktį padidėja mieguisto vairavimo avarijų rizika, nes mūsų smegenys sunkiai prisitaikiusios miegoti naktį.
• Nesaugu manyti, kad galite vairuoti ilgą laiką ir nesijausti mieguisti. Jei jaučiate akių dvejinimąsi ar nuovargį, maršrute raskite saugią vietą sustoti ir pailsėti, o ryte vėl pradėkite vairuoti.

Saugus vairavimas tamsiuoju paros metu

Nakties metu rizika patekti į eismo įvykį ženkliai padidėja. Ko gero, vienintelis tokio pobūdžio kelionių „pliusas" - nedidelis eismo užimtumas, tačiau kartais net ir tai gali tapti skaudžių įvykių kaltininku. Patikrinkite, ar veikia automobilio žibintai, padarykite pertraukėlę, jei jaučiatės apsnūdę, ir palikite daugiau laiko kelionei - visa tai padės saugiau vairuoti tamsiu paros metu. Tačiau yra ir daugiau būdų pasiruošti šiam ne itin maloniam išbandymui. Karališkosios nelaimingų atsitikimų prevencijos draugijos (RoSPA) statistika rodo, kad 40 proc. visų eismo įvykių įvyksta tamsoje.

Pagrindinės taisyklės ir patarimai

1. Nors gali atrodyti, kad naktį pavyks važiuoti greičiau, nes eismas keliuose nebus toks intensyvus, vis dėlto derėtų kelionei skirti daugiau laiko. Taip pat vertėtų kruopščiai susiplanuoti kelionės maršrutą arba važiuojant naudotis palydovine navigacija, kad bent jau dėl šitų dalykų nereikėtų jaudintis.
2. Jei vairuojant tamsoje jus apakina priešais važiuojantis automobilis, sulėtinkite greitį arba sustokite, jei tai padaryti yra saugu, kol akys apsipras, arba nukreipkite žvilgsnį į šalikelę, kol akinantis automobilis pravažiuos. Priešprieša artėjant automobiliui rekomenduojama šiek tiek palenkti galvą žemyn ir į dešinę, ir taip laikyti tol, kol jis pravažiuos, kad sumažintumėte akinančių žibintų poveikį. Automobilį matysite periferiniame lauke ir būsite mažiau akinamas, nes šviesa kris į tą tinklainės dalį, kuri yra mažiau jautri apakinimui.
3. Jei keliaujate pažįstamu maršrutu, greičiausiai jau žinosite, kokie greičio apribojimai taikomi skirtingose jūsų kelionės atkarpose. Daugelis šiuolaikinių automobilių turi kelio ženklų atpažinimo sistemas, padedančias pasirinkti tinkamą greitį, tačiau jos turėtų būti naudojamos tik kaip pagalbinė priemonė. Jei nesate tikri, koks tam tikroje kelio atkarpoje yra maksimalus leistinas greitis, rinkitės mažesnį.
4. Niekas nesitiki automobilio gedimo, bet nepakenks būti pasiruošusiam, ypač važiuojant greitkeliu. Jei nepasisekė ir važiuojant tamsiu paros metu sugedo automobilis, pagal galimybes pasistenkite sustoti saugioje, gerai apšviestoje vietoje.
5. Saugus atstumas tarp automobilių važiuojant tamsoje yra toks pat svarbus, kaip ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Dviejų sekundžių taisyklė yra labai paprasta taisyklė, rekomenduojanti vairuotojui laikytis dviejų sekundžių atstumu nuo priešais važiuojančios transporto priemonės. Norėdami pritaikyti dviejų sekundžių taisyklę, kaip atskaitos tašką galite naudoti statiškus objektus šalikelėje, pavyzdžiui, gatvės žibintus ar išvažiavimo iš greitkelio nuorodas. Kai priekyje važiuojantis automobilis susilygina su jūsų pasirinktu atskaitos tašku, suskaičiuokite mintyse iki dviejų - jei atskaitos tašką pasiekėte nespėję suskaičiuoti, žinokite, kad esate per arti. Rekomenduojama sumažinti greitį trečdaliu šlapiame kelyje ir perpus - sningant.
6. Tamsiuoju paros metu neišvengiami ir lenkimo manevrai. Juos vertėtų daryti ypač atsakingai, nes matymo laukas didėjant greičiui atitinkamai mažėja, o tamsoje lengva nepastebėti pašalinių eismo trikdžių - nukritusių medžio šakų, į kelią iššokančių gyvūnų ir kt.
7. Karališkosios nelaimingų atsitikimų prevencijos draugijos (RoSPA) statistika rodo, kad 40 proc. visų eismo įvykių įvyksta tamsoje. Ekspertai šalies vairuotojams naktinio eismo metu pataria nesivaržyti, „nelenktyniauti“, o, jų nuomone, saugiausia - važiuoti vienas paskui kitą tinkamu greičiu ir vengti staigių manevrų, kurie gali turėti įtakos ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
8. Jums, kaip vairuotojui, jau turėtų būti susiformavęs įgūdis reguliariai apžvelgti galinio vaizdo veidrodėlius tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu. Rekomenduojame žvilgčioti į veidrodėlius kas 3-5 minutes, kad neprarastumėte bendro vaizdo.
9. Naktį vairuojant svarbiausia neprarasti koncentracijos ir pastoviai stebėti aplinką, neatsipalaiduoti. Vairuotojams svarbu pastebėti pėsčiuosius, pėstiesiems - vairuotojus. Taip pat įvertinti galimai į kelią išbėgančius gyvūnus.
10. Svarbu neviršyti greičio. Kai blogas matomumas ir blogos eismo sąlygos, tai ypatingai svarbu, nes galime nespėti pastebėti pavojaus.
11. Naktį važiuoja daugiau neblaivių vairuotojų ir jie kelia pavojų visiems, kurie su jais važiuoja kelyje. NSC duomenimis, savaitgalį nuo vidurnakčio iki 3 val. nakties būna daugiau neblaivių vairuotojų, todėl šiuo metu saugiausia vengti kelio.
12. Stebėti kito automobilio greitį, padėtį eismo juostoje ir vairuotojo reakcijos laiką gali padėti atpažinti neblaivius vairuotojus. Pavyzdžiui, jei matote, kad automobilis per trumpą atstumą iš dešinės eismo juostos pusės sukasi prie vidurio linijos ir vėl grįžta į dešinę pusę, jis gali būti apsvaigęs. Padidinkite važiavimo atstumą iki keturių sekundžių ar daugiau, kad nekliudytumėte jų. Kitas ženklas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, yra tas, kad automobilis staiga stabdo prie šviesoforo ar STOP ženklo be jokios aiškios priežasties (pavyzdžiui, jei priešais jį nėra kitų automobilių). Jei taip atsitinka, palikite jiems daugiau vietos, kad nevažiuotumėte per arti.
13. Būkite pasirengę nenumatytiems atvejams. Net ir gerai prižiūrimiems automobiliams gali sprogti padanga ar kilti kitų problemų, todėl rekomenduojama automobilyje turėti atsargų avariniams atvejams. Siūlomi šie daiktai: mobilusis telefonas ir įkroviklis, pirmosios pagalbos rinkinys, žibintuvėlis, signalinės raketos, užvedimo laidai, padangų matuoklis, negendantis maistas, papildomas priekinio stiklo plovimo skystis ir antklodės. Be to, patariama įsidėti papildomas priekinių žibintų lemputes ir saugos liemenę (pastaroji padeda kitiems vairuotojams lengviau jus pastebėti tamsoje).
14. Prieš kelionę suplanuokite maršrutą, atkreipkite dėmesį į degalines ir viešbučius. Tokiu būdu gerai žinosite, kur galite sustoti, jei pakeliui kas nors nutiktų. Rekomenduojama iš anksto įkrauti telefoną, kad kelionę pradėtumėte su pilna baterija. (Dar geriau, jei turite automobilinį įkroviklį, kad telefonas būtų įkrautas visą laiką.)
15. Jei turite problemų su automobiliu, prieš skambindami vilkikui ar kitiems avarinės tarnybos darbuotojams, pasistenkite nuvažiuoti nuo kelio ir pasiekti saugią vietą, kurioje nėra judančių transporto priemonių, pavyzdžiui, degalinę ar automobilių stovėjimo aikštelę. Jei negalite nuvykti į tokią saugią vietą, saugiau užvažiuoti ant kelkraščio nei sustoti važiuojamojoje juostoje, tačiau tai vis tiek rizikinga, nes kiti vairuotojai gali nepastebėti, kad automobilis sustojo kelkraštyje, ir gali į jį atsitrenkti iš paskos.
16. Jei jums reikia sustoti kelkraštyje, svarbu padidinti matomumą įjungus avarines šviesas, dėvint šviesą atspindinčią liemenę ir padėjus signalines raketas už automobilio ant kelio važiuojamosios dalies (žinoma, išlaikant saugų atstumą nuo eismo). Net jei esate padangų keitimo ekspertas, tai darydami tamsoje kelio pakraštyje, be reikalo rizikuojate būti partrenkti kitos transporto priemonės.
17. Būtina turėti automobilio salone, o ne bagažinėje, šviesą atspindinčią liemenę, jei neplanuotai tektų išlipti iš transporto priemonės neapšviestoje kelio vietoje.
18. Kuo greičiau važiuojate, tuo mažiau laiko turite reaguoti, jei kas nors netikėtai iškyla. Taip pat pravartu įsitikinti, kad tarp jūsų automobilio ir bet kurios priešais važiuojančios transporto priemonės yra bent trijų sekundžių atstumas.

Pėsčiųjų saugumo užtikrinimas tamsiuoju paros metu

Per metus Lietuvoje vidutiniškai žūsta 240 pėsčiųjų, daugiau nei pusė jų - tamsiu paros metu. Beveik visi pėstieji, eidami keliu tamsiu paros metu, neturi prie drabužių prisisegę atšvaito, nesineša žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto. Eismo įvykių, kuriuose žūsta pėstieji, pastebimai padaugėja rudenį ir žiemą, eismo sąlygoms tapus sudėtingesnėms, pablogėjus matomumui. Dažniausiai pėsčiuosius transporto priemonės partrenkia ir mirtinai sužaloja neapšviestuose kelio ruožuose, kai jie eina per važiuojamąją kelio dalį, važiuojamąja dalimi ar netikėtai į ją įeina (įbėga).



Pėsčiųjų pareigos ir atšvaitų naudojimas

• Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
• Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
• Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsios paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
• Traukiamas (stumiamas) platesnis nei 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio - baltu, o iš galo - raudonu.
• Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų.
• Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
• Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele, segtuku prisegame prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
• Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis (apie 16 cm²), kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
• Dėl tokių eismo įvykių beveik visada kalti būna patys pėstieji - neturi jokių šviesą atspindinčių elementų, dėvi tamsius drabužius, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį neįvertina atstumo iki artėjančios transporto priemonės.
• Šeimos narių pareiga - skirti deramą dėmesį artimiesiems, mažiau gebantiems pasirūpinti savimi - vaikams ir garbaus amžiaus sulaukusiems. Jų perspėjimai apie atšvaitų svarbą ir kitas eismo saugumo taisykles paveikia stipriausiai. Būtina, kad senatvės sulaukę žmonės ir vaikai įsiklausytų ir suprastų, jog taisyklingai nešiojamas atšvaitas vairuotojui padeda laiku pastebėti einantį žmogų.

tags: #vairavimas #tamsiu #paros #metu