K.Brown tyrimų rezultatai leido jai išsamiai aprašyti tai, kas vyko po katastrofos, o visų pirma - kaip ir kodėl valdantieji, mokslininkai, žiniasklaida visame pasaulyje pasakojo tokią istoriją apie Černobylį, kokią žinome iki šių dienų. Lietuviškai šios knygos neturime, tačiau kaimyninėje Lenkijoje ji jau sukėlė didžiulį susidomėjimą. Pati autorė Lenkijoje lankysis birželio 23-26 dienomis, susitiks su skaitytojais, dalyvaus diskusijose. Knygą į lenkų kalbą vertė Tomaszas S. Gałązka, jos ištraukas publikavo ne viena Lenkijos žiniasklaidos priemonė. Tarp jų ir wyborcza.pl, kurioje buvo pateikta ištrauka apie mėsą ir kitus maisto produktus iš radiacija užterštos teritorijos.
Anot K.Brown, po Černobylio avarijos ne tik sovietai troško parduoti radioaktyvius maisto produktus. Tuo metu gyvavusi Europos ekonominė bendrija sutiko įsigyti užterštus javus ir sumaišė su gerais, tada išsiuntė juos kaip humanitarinę pagalbą į Afriką ir Vokietijos demokratinę respubliką. 15min skaitytojams siūlome kelias ištraukas iš šios knygos. Galvijai iš užterštų vietų: „Iš pradžių viskas buvo paprasta. „Jeigu mėsa yra netinkama vartoti, reikia gyvulius naikinti ir palaidoti“, - tokį nurodymą išsakė Oleksandras Laško, vadovavęs avarijos pasekmių likvidavimui Ukrainoje.
Vykdydami slaptą operaciją sovietų piemenys išvyko į teritoriją 60 km spinduliu aplink Černobylio elektrinę ir suvarė apie 50 tūkst. galvijų ir kiaulių. Tačiau ne tam, kad juos sunaikintų. Gyvuliai buvo suvaryti į skerdyklas pagal pateiktas naująsias instrukcijas. Gyvuliai iš apšvitintų rajonų suvaryti į mėsos perdirbimo įmones užterštuose regionuose. Taršos nepaliesti pateko į skerdyklas teritorijose, kur radiacija nefiksuota. Agrotechnikai iš Maskvos skerdykloms atsiuntė instrukcijas, kaip elgtis su apšvitinta mėsa. Pagal tuos nurodymus skerdyklų darbuotojai turėjo skirstyti mėsą atsižvelgdami į apšvitos lygį. Perdirbant reikėjo malti šią mėsą ir pridėjus tinkamą kiekį švarių produktų gaminti dešras. Krizių logistikos ekspertai veikė pagal bendrą supratimą, kad toks užteršimo platinimas buvo geras sprendimas. Tad reikėjo kuo plačiau paskleisti apšvitintą mėsą, kad kiekvienas plačiosios Sovietų Sąjungos gyventojas, nežinodamas to, suvartotų bent dalelę tragedijos.
Taršos platinimą sustabdė Ukrainos apsaugos ministras Anatolijus Romanenka, uždraudęs pardavinėti Žytomyro srityje pagamintus mėsos gaminius. Radioaktyvus pienas: galvijai vis dar ganėsi aplink sprogusį reaktorių, nors žolė buvo užteršta radioaktyviomis dujomis ir užterštais skysčiais. O karvės ėdė tą žolę. Tokia situacija buvo ne tik su mėsos produktais. „Pienas Sovietų Sąjungoje buvo ypač svarbus, nes juo girdyti vaikai, o jis itin imlus kenksmingoms medžiagoms. Radioaktyvūs izotopai kaupiasi žolėje. Ją rupšnoja karvės ir radionuklidai patenka tiesiai į pieną.“
Pieno milteliai bei sviestas: realybė atskleidė, kad net ir perdirbti produktai galėjo būti užteršti. Ukrainos valdžia siekė apsaugoti Kijevą, draudė į sostinę vežti galimai užterštus produktus - tiek maisto, tiek pramonines prekes. Tačiau kaimų gyventojai buvo palikti patys sau. Priešpriešį apžvelgiant radiacijos padarinius Lietuvoje, balandžio 26 dieną prisimename vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų - 1986 m. įvykusią Černobylio avariją. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.
tags: #uzterstos #teritorijos #po #cernobilio #avarijos