Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas dviračių ir kitų dviračių transporto priemonių saugumui keliuose. Lietuvos policija, bendradarbiaudama su užsienio partneriais ir vietos institucijomis, aktyviai vykdo prevencines priemones, siekdama užkirsti kelią vagystėms ir didinti eismo dalyvių sąmoningumą.
Prevencinė priemonė prieš vogtų dviračių realizavimą
Policijos departamento vadovybės iniciatyva, praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 22-24 dienomis, įgyvendinta prevencinė priemonė išskirtinė tuo, kad Lietuvos policijos teisėsaugininkai kartu su užsienio šalių partneriais iš Danijos, Švedijos, Olandijos ir Suomijos įgyvendino naują bendradarbiavimo formą. Ši forma padės užkirsti kelią užsienyje pavogtus dviračius realizuoti Lietuvoje.
Reido mastas ir rezultatai
Visos šalies teritorijoje tikrintos prekybos naudotais dviračiais vietos (turgavietės, prekyvietės) ir asmenys, parduodantys senus dviračius pagal skelbimus. Į prevencinę priemonę įsijungė ne tik užsienio partneriai, bet ir gausios, pusantro šimto pareigūnų siekiančios policijos pajėgos iš teritorinių komisariatų.
Šį kartą tikrinti didesnės vertės dviračiai, kurie buvo be įsigijimo dokumentų. Dviračių numeriai buvo sugretinami su užsienio šalių duomenų bazėse esančių pavogtų dviračių numeriais. Reido metu nustatyti ir iš prekybos paimti 8 dviračiai, kurių numeriai sutapo su pavogtų Danijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Lietuvoje dviračių numeriais.
Vieno dviračio vertė nustebino net ir užsienio kolegas - vagystės momentu jo vertė siekė 10 tūkst. eurų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis neabejoja, kad Policijos departamentas tokio pobūdžio prevencines priemones tęs ir ateityje.
Rekomendacijos ir ateities bendradarbiavimas
Rekomenduojama žmonėms perkant dviračius visuomet reikalauti dviračio įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Įvertinę teigiamus prevencinės priemonės rezultatus, Lietuvos ir užsienio policijos pareigūnai aptarė galimybes bet kada ateityje patikrinti įtartiną dviratį, taip pat sutarė nuolat bendradarbiauti siekiant apsaugoti žmonių turtą, ypač dvirates transporto priemones.
Elektrinių mikrojudumo priemonių ir dviračių eismo taisyklės
Atšilus orams, dažnas keliautojas renkasi dviratį ar elektrinę mikrojudumo priemonę. Tai viena sveikiausių ir patogiausių transporto priemonių, padedančių keliautojui geriau pažinti vietoves, mobiliai pasiekti atokiausius kampelius, pamirštant parkavimo rūpesčius. Be to, tai gera proga pabūti gamtoje ir patirti galybę teigiamų emocijų. Tačiau svarbu žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET).
Elektrinė mikrojudumo priemonė: apibrėžimas ir draudimai
Elektrinė mikrojudumo priemonė - tai vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui draudžiama:
- kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis;
- vežti keleivius;
- važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose;
- važiuoti pėsčiųjų takais;
- važiuoti važiuojamąja kelio dalimi (išskyrus KET 66³ punkte nustatytus atvejus);
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- kad jo elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
- vilkti kitą transporto priemonę;
- važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
- važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/val.
Į elektrinę mikrojudumo priemonę (arba į motorinį dviratį) savo konstrukcija panaši transporto priemonė, kuri viršija minėtas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė (arba motorinis dviratis), gali dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas).
Dviratis ir motorinis dviratis: skirtumai ir reikalavimai
Dviratis - tai ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Policija primena, kad važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Motorinis dviratis - tai ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/val. greitį. Šios transporto priemonės vairuotojas privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nustatytus dviračių vairuotojams.
Šalmai ir saugumas
Dviračio vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems, vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, šalmas - tik rekomenduojamas. Vežti keleivius galima, tik jeigu įrengta speciali sėdėjimo vieta. Keleivis iki 18 metų taip pat privalo būti su šalmu.
Nors dauguma darniai judančiųjų kultūringai riedėjo gatvėmis su žibintais, atšvaitais ir pagarba kitiems eismo dalyviams, šalmai vis dar išlieka retenybe. Vairuotojai aiškina, kad šalmą dėvėti nepatogu, jis neva gadina išvaizdą, o palikti jį prie dviračio ar paspirtuko - nesaugu. Džiugu matyti, kad didžioji dalis paauglių ir vaikų, važiuodami dviračiais ar paspirtukais, dėvi šalmus bei kelių ir rankų apsaugas. Ypač išsiskiria patys mažiausieji - maždaug iki septynerių metų amžiaus - kurių saugumu tėvai rūpinasi labiausiai. Jie pasakoja, kad nuo pat mažumės moko vaikus, jog be šalmo, atšvaitų ar kitų apsaugos priemonių sėsti ant dviračio negalima net ir trumpam atstumui.
Prevencinės saugaus eismo priemonės metu buvo pastebėta, jog vienaračių riedžių vairuotojai dažniausiai būna su visu apsaugos komplektu - šalmu, apsauginiais akiniais, nugaros, kojų ir alkūnių apsaugomis. Patys riedantieji teigia gerai suprantantys šios transporto priemonės specifiką ir galimus pavojus, todėl sąmoningai skiria dėmesio savo kūno saugumui.
Dviračio techniniai reikalavimai
Dviratis turi būti tvarkingas, veikiantys stabdžiai ir įrengtas garso signalas. Dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonos šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas arba dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, o tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui žibintai ir liemenė, su šviesą atspindinčiais elementais dviračio vairuotojui yra privalomi.
Pėstiesiems priskiriami eismo dalyviai ir draudimai
Asmenys, važiuojantys riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais, vedantys dviratį, mopedą, motociklą, traukiantys (stumiantys) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį, pagal šiuo metu galiojančias Kelių eismo taisykles yra priskiriami pėstiesiems. Todėl tokiems eismo dalyviams KET numato griežtus draudimus:
- eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse - ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
- eiti automagistrale ar greitkeliu;
- eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;
- išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
- eiti dviračių takais;
- pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;
- važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja dalimi.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir atsakomybė
Policija informuoja, kad minėtiems eismo dalyviams (dviračių vairuotojams, pėstiesiems (riedlentininkams, riedutininkams ir kt.) už atitinkamus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus pažeidimus baudos gali siekti net iki 173 eurų. Policija atkreipia tėvų dėmesį, kad už nepilnamečių iki 16 metų važinėjimą dviračiu pažeidžiant KET reikalavimus, administracine tvarka baudžiami tėvai. Jiems surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal LR ATPK 181 straipsnį. Administracinę bylą nagrinėja teismas.
Dviračių ir pėsčiųjų takai: naudojimo taisyklės
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Gečas pateikė išsamią informaciją ir pagrindinius šių transporto priemonių identifikavimo požymius.
Skirtumai tarp takų
Pėsčiųjų takas yra skirtas tik pėstiesiems, o dviračių takas skirtas važiuoti įprastais bei motoriniais dviračiais. Tačiau dažniausiai įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais eismas galimas abiem šių eismo dalyvių grupėms. Prieš dalyvaudami eisme šiais takais, eismo dalyviai privalo atkreipti dėmesį, kokiu kelio ženklu yra pažymėtas takas ir paisyti jame esančių nurodymų. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kito, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta.
Pastebima, kad pėsčiųjų ir dviračių taku zujantys eismo dalyviai neretai trukdo vieni kitiems bei blaškosi tai į vieną, tai į kitą tako pusę. Siekiant, kad tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų eismas taku vyktų sklandžiai, eismo dalyviai raginami paisyti kelio ženklų, elgtis atsakingai ir tolerantiškai. Taip pat pėstieji turėtų žinoti, kad dviračių takas nėra skirtas važiuoti neįgaliųjų vežimėliu, riedlente, riedučiais, paspirtuku, traukti (stumti) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį, taip pat vesti dviratį. Visi šie eismo dalyviai priskiriami pėsčiųjų sąvokai, tad privalo paisyti jiems taikomų taisyklių.
Mopedas: apibrėžimas ir reikalavimai
Mopedas apibrėžiamas kaip dviratė arba triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad elektrinės dviratės transporto priemonės, kurių varytuvų didžiausiasis projektinis greitis pagal savo technines charakteristikas būna didesnis kaip 25 km/h, o didžiausioji naudingoji galia - didesnė kaip 1 kW, priskiriamos ne motoriniams dviračiams, o mopedams. Dalyvaudamos viešajame eisme, tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos, apdraustos, turi būti atlikta jų privalomoji techninė apžiūra. Šių transporto priemonių vairuotojais gali būti asmenys nuo 15 metų, turintys AM arba bet kurią kitą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. nurodytą kategoriją.
Technologijos policijos tarnyboje
Dronų panaudojimas eismo priežiūrai
Dar praėjusiais metais Lenkijos policija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dronų pagalba pareigūnai įamžino grubius vairuotojų pažeidimus kelyje. Dronams filmuojant virš kelio atkarpos, pastebėta, kad vairuotojai, atlikdami lenkimo manevrą, kerta ištisinę liniją ir tokiu būdu sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Surengtos prevencinės priemonės metu tąkart Lenkijos pareigūnai dronų pagalba nufilmavo bent 4 pažeidėjus, kurie atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje.
Lietuvos policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad pareigūnai tarnybos metu dronus pasitelkia skirtingose situacijose. Štai vien per 2021 metus bepilotės priemonės iš viso buvo pasitelktos 210 kartų. „2021 m. bepiločiai orlaiviai buvo pasitelkti 210 kartų, dažniausiai jie naudoti apžiūrint eismo įvykio, per kurį žuvo ar buvo sužaloti žmonės“, - teigiame tv3.lt naujienų portalui atsiųstame komentare.
Dronų naudojimo koncepcija ir privalumai
Dar metų pradžioje buvo rengiama dronų naudojimo koncepcija, kuri leido išsiaiškinti, kur tiksliai šias technologines priemones galėtų panaudoti pareigūnai. Išbandžius dronus policijos veikloje, tapo aišku, kad šios priemonės gali būti aktyviai panaudojamos siekiant apžiūrėti ir užfiksuoti tam tikrus duomenis dideliame plote, pavyzdžiui:
- Užtikrinant viešąją tvarką masinių susibūrimų vietose;
- Užfiksuojant pažeidimus, siekiant surinkti duomenis neprieinamose žmogui vietovėse (miške, pelkėje, vandens telkinyje);
- Renkant duomenis apie pavojaus šaltinius (gaisras, sprogmenys).
Policijos atstovų teigimu, dronų naudojimas leidžia kur kas aktyviau atlikti pagrindines užduotis tarnyboje. „Pasitelkus technologiškai pažangią įvykio vietos fiksavimo priemonę - bepilotį orlaivį, įvykio vietos fiksavimas tampa kokybiškesnis, tikslesnis ir išsamesnis, suteikiantis galimybę sugrįžti į ją, bet kuriuo metu ir atkurti įvykio aplinkybes. Be to, tai gana greitas metodas, priemonių įsigijimas yra sąlyginai nebrangus, o duomenų surinkimas ir apdorojimas reikalauja mažesnių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų“, - sakoma komentare.
Tiesa, policijos atstovai kiek anksčiau buvo užsiminę, kad dronai išbandyti ir siekiant nustatyti KET taisyklių nesilaikančius vairuotojus. „Esame išbandę tokią galimybę, fiksuojant lenkimo taisyklių pažeidimus, ištisinės juostos kirtimą, kur tai daryti draudžiama. Bet tuo metu tai nepasiteisino dėl naudotų dronų techninių galimybių“, - kalbėjo policijos atstovai. Visgi policija neatmeta, kad ateityje dronai bus panaudoti ir siekiant nustatyti KET pažeidėjus.
Lietuvos policijos autoparkas: nauji BMW motociklai
Lietuvos policijos naudojamą transporto priemonių parką papildė 11 naujų, greitų BMW motociklų. Naujos dviratės transporto priemonės bus naudojamos Lietuvos kelių policijos vykdomai eismo priežiūrai ir patruliavimui šalies keliuose.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, motociklai daug lengviau įveikia automobilių srautus, jie nepakeičiami vykdant palydas ir eskortavimą, padarant pravažiuojamus maršrutus, sustabdant eismą, su jais galima greičiau pasiekti kitą vietą, sureguliuoti eismą ir lydėti oficialias svečių delegacijas. Motociklai naudojami įvairiose vietose - užmiestyje, miesto centre, aišku, jų naudojimas priklauso nuo oro sąlygų.
Naujuosiuose motocikluose BMW montuoja 100 kW (136 AG) galios variklį, su kuriuo motociklas 100 km/val. greitį išvysto per 3,7 sekundės bei gali važiuoti didesniu nei 200 km/val. greičiu.
Saugaus eismo iniciatyvos Vilniuje
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami su JUDU, inicijavo prevencinę saugaus eismo priemonę „Riedėk saugiai ir atsakingai!“. Jos metu pareigūnai stebėjo, ar dviratininkai ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių.
Buvo bendraujama su įvairaus amžiaus eismo dalyviais - jiems aiškintos neatsakingo elgesio pasekmės, priminti svarbiausi saugaus eismo principai. Atsakingai besielgiantys asmenys buvo paskatinti - jiems įteiktos JUDU įsteigtos dovanėlės kaip padėka už gerą pavyzdį.
Gegužės 13 d. „Šiltuoju metų sezonu Vilniaus apskrityje planuojame sustiprinti dviratininkų ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolės priemones. Šių veiksmų tikslas - didinti eismo dalyvių sąmoningumą, skatinti saugų ir atsakingą elgesį tiek mieste, tiek užmiesčio keliuose. Siekiame sumažinti arba visiškai išvengti eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai. Akcentuosime ne tik Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, bet ir informuosime apie pavojus, kylančius neatsakingai naudojant dviračius, paspirtukus ar kitas elektrines transporto priemones,“ - teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas.
„Džiaugiamės Policijos bendradarbiavimu rūpinantis dviratininkų saugumu. Tikimės, kad toks bendradarbiavimas nebus vienkartinis - ateityje tokių reidų bus daugiau“, - teigia JUDU ekspertas. JUDU yra atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, automobilių stovėjimo infrastruktūrą ir darnių keliavimo būdų skatinimą Vilniaus mieste.