Ukmergės mieste kilo diskusijos dėl elgetavimo ir jo reguliavimo. Gyventojai išreiškia nepasitenkinimą dėl prie prekybos centrų ar kitų viešų vietų besibūriuojančių elgetautojų, o rajono savivaldybė siekia spręsti šią problemą.
Elgetavimas Ukmergėje: visuomenės nerimas
Ukmergiškė Birutė, paskambinusi į „Nuomonių telefonu“, išreiškė susirūpinimą dėl dviejų žmonių - tamsaus gymio pagyvenusio vyro ir neįgalios moters - nuolat prašančių pinigų prie prekybos centro Vilniaus gatvėje. Jos teigimu, ypač vakarais, kai žmonių mažėja, darosi baugu, kad negavę centų elgetautojai ar jų bendrai tamsoje gali pasekti iš paskos ir apiplėšti.
Ukmergės seniūnas Stasys Jackūnas taip pat paminėjo, kad „elgetų Ukmergėje nestinga“. Žmonės skundžiasi, kad susispietę prie turgaus vartų elgetautojai tiesiog neleidžia praeiti. Išmaldos taip pat prašoma autobusų stoties teritorijoje ir net miesto centre.
Teisinis elgetavimo reguliavimas Ukmergėje
Istorinė perspektyva
Rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus paaiškino, kad 2009 metais priimtose Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse buvo įrašytas punktas, draudžiantis prašyti išmaldos visoje rajono savivaldybės teritorijoje. Nepaisantiems šio draudimo grėsė Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau 2015 metais rajono Savivaldybės taryba priėmė naujas taisykles, kuriose punkto apie išmaldą neliko. Nuo 2017 m. kovo 30 d. galioja nauja Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių redakcija. A. Dutkus teigė: „Pritariu, jog elgetaujantys žmonės miesto nepuošia, tačiau jie minėtųjų Tvarkymo ir švaros taisyklių nepažeidžia. Beje, šiuo klausimu savivaldybėje buvo nemažai diskutuota, išsakyta įvairių nuomonių. Galiausiai nuspręsta punkto apie išmaldos prašymą į taisykles neįrašyti.“
Draudimas elgetauti: ginčytinas sprendimas
Visi išmaldos prašantys ukmergiškiai ar taip besielgiantys atvykėliai pateko į vietos politikų nemalonę. Rajono taryba patvirtino Ukmergės savivaldybės teritorijų tvarkymo ir švaros taisykles, į kurias buvo įrašytas ir draudimas elgetauti. Jo nepaisantiems asmenims gresia baudos iki 2 tūkst. eurų. Ukmergės seniūnas Stasys Jackūnas pasakojo, kad iki šiol nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią būtų galima drausti elgetauti, ir „net aš, seniūnas, įkyriu elgeta galėjau tik piktintis. Jei būčiau reikalavęs, kad žmogus neprašinėtų pinigų, jis galėjo apkaltinti mane priekabiavimu.“
S. Jackūnas tikino, kad rengiant taisykles ilgai diskutuota dėl įvairių punktų, o debatų nesukėlė tik draudimas elgetauti. Pasiteiravus, kas inicijavo šį draudimą, jis paaiškino, kad toks punktas yra ne vienos savivaldybės taisyklėse, tad ukmergiškiai jį tik perėmė.
Vyriausybės požiūris ir socialinės priemonės
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys teigė, kad tai daryti teks seniūnijų, atskirų merijos skyrių darbuotojams, policijos pareigūnams. Elgetas skųsti galės bet kuris gyventojas. J. Varžgalys tikino, esą draudimą elgetauti, be didžiųjų miestų savivaldybių, yra įtvirtinusi Utena, taip pat Ignalina, Kėdainiai. Tačiau apie tai „Lietuvos žinioms“ paklausti šių savivaldybių atstovai nustebo.
- Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas teigė: „Mintinai žinau ir papunkčiui galiu išvardyti mūsų savivaldybės taisykles, bet tai, kad jose būtų užsiminta apie elgetavimą, man yra staigmena.“
- Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis pirmą sykį teigė girdintis, kad Ignalinos rajone būtų uždrausta elgetauti, ir šmaikštavo: „Sakote, uždrausti elgetavimą! O kodėl ne? Visai nebloga idėja!“
Vilniaus mieste elgetavimas taip pat įrašytas į teritorijų tvarkymo ir švaros taisykles. Sostinės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos poskyrio vedėjo pavaduotojas Julius Morkūnas patikino, kad Vilniaus elgetas mėgina perauklėti socialiniai darbuotojai, dirbantys kartu su policija. Kadangi bausti piniginėmis baudomis šio socialinio sluoksnio žmones beprasmiška, mėginama ieškoti kitų būdų jiems „perauklėti“. „Elgetos supažindinami su socialinėmis paslaugomis, kurias gali gauti, jiems pasiūloma apsigyventi benamių prieglaudose,“ - sakė J. Morkūnas, apgailestaudamas, kad elgetos dažniausiai nei auklėjimui, nei rūpybai nepasiduoda.