Ugniagesių gelbėtojų darbas yra susijęs su rizika, įtampa ir atliekamas pavojingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, vien pernai ugniagesiai gesino daugiau kaip 7,5 tūkst. gaisrų ir atliko per 16 tūkst. gelbėjimo darbų. Gaisrų metu buvo išgelbėta 140 gyventojų, iš jų 6 vaikų gyvybės, o dar 338 žmonės buvo išgelbėti gelbėjimo darbų metu. Dažnai kyla klausimas, kiek gi uždirba šie specialistai.
Ugniagesių gelbėtojų atlyginimų vidurkis ir realybė
2024 m. pareigūnų darbo užmokesčio PAGD vidurkis sudaro 2175 eurų „ant popieriaus“ (bruto), arba 1316 eurų „į rankas“ (neto). Tačiau pradedančiojo ugniagesio gelbėtojo atlyginimas budinčioje pamainoje (be stažo) yra gerokai mažesnis. Anksčiau „Delfi“ rašė apie ugniagesį gelbėtoją, turintį beveik dvidešimt metų stažą, kuris viešai iškėlė per žemų atlyginimų problemą. Jo teigimu, vieno darbo oriam gyvenimui nepakanka, o norint užsidirbti daugiau, sistema esą stumia į „šešėlį“, sąžiningai dirbantys atleidžiami.
Asmeninė patirtis ir iššūkiai
Vienas specialistas, dirbantis septintus metus, nurodė, kad jo atlyginimas siekia apie 900 Eur „į rankas“, nepritaikius neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir kaupiant II pensijų pakopoje. Jam kyla klausimas, ar normalu už tokį darbą gauti tokį atlyginimą. Ugniagesys pabrėžė, kad dėl dabartinės situacijos nebėra galimybės dalyvauti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) veikloje (budėjimuose ir mokymuose), o tai yra papildoma galimybė ne tik kelti kompetencijas, bet ir „prisidurti“ prie algos.
Problema kyla ir dėl antrų darbų. Pagal numatytas taisykles, jei darbdaviai pradeda skaičiuoti, kiek valandų per savaitę išdirba pareigūnai, nebepavyksta dirbti per du darbus. Leistina norma siekia 60 valandų per savaitę, tačiau jos nepakanka. Anot ugniagesio, kitame darbe dažnu atveju galima dirbti tik 12 valandų per savaitę, todėl rasti tokį darbdavį, ypač rajone, yra sudėtinga. Jis teigia, kad tenka rinktis - arba išgyventi iš 900 Eur, arba dirbti nelegaliai.
Be to, ugniagesiai gelbėtojai pavojingesnio gaisro metu negali eiti į namo vidų ieškoti įstrigusių žmonių, jei nėra rezervinės grandies. Nepaisant to, jie dažnai rizikuoja ir nelaukia, kol atvyks rezervinė grandis. Specialistas atkreipė dėmesį, kad įvykus nelaimei, šeima negautų jokių išmokų, o pamainos vadui grėstų bausmė. Jis pabrėžia, kad kasdien ugniagesiai rizikuoja savo ir savo šeimos ateitimi už 900 Eur.
Profesinių sąjungų požiūris ir siūlymai
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius patvirtina, kad profesinėms sąjungoms yra gerai žinomi išvardyti pareigūnų iššūkiai. Viena iš problemų - pareigūnai, dirbantys per du darbus, gali būti atleidžiami, jei per savaitę dirba daugiau nei 60 valandų. Tačiau jie yra priversti dirbti papildomai, kad išgyventų. M. Gerasimovičius pažymi, kad teisinis reguliavimas iš esmės nepasikeitė, bet nuo birželio mėnesio turėtų įsigalioti Europos Sąjungos direktyva dėl skaidraus darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad „Sodra“ ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gaus informaciją apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį ir dirbtas valandas. Kai kurie darbdaviai, M. Gerasimovičiaus teigimu, sureagavo skubotai ir vienašališkai įvertino situaciją, traktuodami, kad pareigūnas, dirbęs antrą darbą, pažeidė darbo valandų normą.
Profesinė sąjunga laikosi nuomonės, kad darbdavys neprivalo žinoti, kiek valandų darbuotojas išdirba kitame darbe, o VDI yra išaiškinusi, kad darbdavys turi žinoti tik tai, kad darbuotojas dirba ne vienoje darbovietėje. Šioje situacijoje profsąjunga pataria pareigūnams nesutikti su abiejų šalių susitarimu palikti darbo vietą, nes tai nelaikoma atleidimo priežastimi.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. pradedančiojo ugniagesio atlyginimas, kuris iki tol nesiekė 900 eurų „į rankas“, padidėjo iki maždaug 1000 eurų „į rankas“. Vis dėlto, M. Gerasimovičiaus teigimu, toks atlyginimas nėra nei konkurencingas, nei motyvuojantis, todėl didžioji dalis ugniagesių turi kitus darbus ar užsiėmimus, kad prisidurtų prie atlyginimo. Nors oficialios informacijos nėra, ugniagesiai pastebi, kad dėl nežinomų priežasčių jie nebėra kviečiami dalyvauti KASP budėjimuose ir mokymuose.
Tam, kad pareigūnų algos būtų motyvuojančios, M. Gerasimovičius siūlo, kad būtų priimtas politinis susitarimas, pagal kurį statutiniai pareigūnai kasmet gautų tam tikrą procentą iš Lietuvos bendrojo vidaus produkto algų didinimui. Tai, anot jo, būtų idealiausias variantas, nes kasmet skiriamų finansų ir papildomų lėšų nepakanka.
Trūksta ugniagesių gelbėtojų
Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1000 ugniagesių gelbėtojų, o šis trūkumas pildomas lėtai. Norinčių ateiti į tarnybą yra, tačiau vietų skaičius ugniagesių gelbėtojų mokyklose yra ribotas. M. Gerasimovičiaus teigimu, nors PAGD dvejus metus iš eilės skiriama papildomai 50 etatų, ir perskirsčius vidinius rezervus galima paruošti apie 150-170 specialistų per metus (šiemet galbūt ir daugiau), daug kas remiasi į nepakankamą finansavimą.
Ministerijos atsakas ir finansavimo didinimas
Vidaus reikalų ministerija (VRM) buvusiai Vyriausybei teikė siūlymą nuosekliai ir etapais didinti finansavimą statutinėms tarnyboms, tačiau tam nebuvo pritarta. Vis dėlto, jau veikiant XX-ai Vyriausybei, VRM rado papildomų lėšų statutinių tarnybų finansavimui 2026 metams. Seimui pritarus 2026-2028 metų biudžeto įstatymui, 2026 m. valstybės biudžete vidaus reikalų srities statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti bei motyvacijai sustiprinti papildomai buvo skirta 30,5 mln. eurų. Visoms šalies statutinėms įstaigoms papildomai skiriamos lėšos siekė apie 39 milijonus eurų. Anot ministerijos, tai leido padidinti mažiausiai uždirbančių pareigūnų darbo užmokestį ir prisidėti prie socialinių garantijų užtikrinimo. Visų statutinių tarnybų bendras darbo užmokesčio fondas šiais metais didėja maždaug 7 procentais. Pareigūnų darbo užmokestis didės proporcingai nuo darbo stažo tarnyboje, atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų sudėtingumo.
Dėl priimtų Vidaus tarnybos statuto pataisų apie 32 proc. VRM valdymo srities pareigūnų kas mėnesį gauna 300 eurų kompensaciją už ilgalaikę tarnybą. Tokios kompensacijos taip pat mokamos muitinės ir bausmių vykdymo sistemų pareigūnams. Ši priemonė, anot atstovų, paskatino patyrusius ir kvalifikuotus pareigūnus nepalikti tarnybos. Taip pat sudaryta galimybė aprūpinti statutinių profesinio mokymo įstaigų kursantus maistu, o šakos kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl palankesnių mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygų.
Strateginis finansų planavimas ir reformos
VRM teigia, kad ateičiai reikalingas strateginis matymas. Planuojama atlikti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų peržiūrą ir parengti tvaraus viešojo sektoriaus darbo užmokesčio finansavimo modelį. Taip pat ketinama tobulinti valstybinių pensijų indeksavimą ir pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto reguliavimą. Ateityje, rūpinantis vidaus saugumu, būtina galvoti apie strateginį finansų planavimą, siekiant išlaikyti vidaus tarnybų stabilumą ir užtikrinti nacionalinio saugumo interesus pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje.
Šiais metais numatoma ir daugiau Vidaus tarnybos statuto pakeitimų, tęsiamas bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis, siekiant sudaryti patrauklesnes sąlygas stoti į vidaus tarnybą. Taip pat numatoma atlikti sisteminę stojančiųjų sveikatos būklės reikalavimų peržiūrą ir atsisakyti perteklinių, nepagrįstų ir neproporcingų reikalavimų, nes pastaruoju metu apie 30 proc. pretendentų negali stoti į vidaus tarnybą dėl neatitikimo sveikatos būklės reikalavimams.
Ugniagesių vairuotojų papildomas darbas
Ugniagesių profesinė sąjunga tikina, kad beveik 900 ugniagesių vairuoja tarnybinius automobilius, nors jiems tai nėra privaloma pagal pareigybės aprašymą. UGPS pirmininko pavaduotojas M. Gerasimovičius įsitikinęs, kad už atliktus darbus, kurie nėra privalomi, ugniagesiams turi būti sumokėta papildomai. Vairavimas yra vienas iš tokių pavyzdžių, nes pareigybės apraše nėra nurodyta, kad ugniagesys privalo turėti B, C kategorijų vairavimo pažymėjimus.
Profsąjunga taip pat pastebi, kad kai kuriems ugniagesiams gelbėtojams, pavyzdžiui, skyrininkams, tenka pavaduoti pamainos vadus. M. Gerasimovičius atkreipė dėmesį, kad ugniagesių gelbėtojų pareigybių aprašuose galima rasti punktą, kuriame nurodoma, jog pareigūnas „vykdo kitus viršininkų nurodymus“. Jo teigimu, tai yra per plati sąvoka, leidžianti priskirti bet ką, pavyzdžiui, patalpų tvarkymą ar stoties remontą. Jis pripažįsta, kad viršininkas visada yra stipresnėje pozicijoje, tačiau negalėtų teigti, kad piktnaudžiaujama masiškai. Po reorganizacijų nebuvo suvienodinti ugniagesių pareigybių aprašymai. Pavyzdžiui, kai kur ugniagesiai, kurie vairuoja mašinas, priklauso aukštesnei kategorijai - jie yra vyresnieji ugniagesiai.
PAGD direktoriaus pavaduotojas nepaneigė, kad šiuo metu tarnyboje gali susidaryti situacijų, kai ugniagesiams gelbėtojams tenka atlikti darbus, kurių jie neprivalo atlikti, atsižvelgiant į pareigybės aprašymą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad jokios prievartos negali būti ir nėra faktų, kad kažkas per prievartą buvo sodinamas prie automobilio vairo ar jam nebūtų atlyginta už atliktą funkciją. PAGD šiuo metu nemato pagrindo peržiūrėti ar tobulinti ugniagesių gelbėtojų pareigybių aprašų.
Trūkumas ir piketai
Ugniagesiai gelbėtojai reikalauja daugiau etatų, teigdami, kad taupoma žmonių saugumo sąskaita. Prie VRM piketuoti susirinkę ugniagesiai gelbėtojai tvirtina, kad jų profesijos atstovams skiriamas nepakankamas finansavimas. Todėl, pasak ugniagesių profsąjungų, tarnyboje trūksta bene 1 tūkst. papildomų etatų. Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius teigia, kad faktiškai kas trečio ugniagesio trūksta, o tai reiškia, kad du dirba už tris, o kartais ir penki už devynis. Tai, anot jo, yra pagrindinė problema, kuri nesprendžiama jau eilę metų. Piketo dalyviai, laikydami plakatus su užrašais „Kiek dar žaisime su ugnimi?“, „Kiek dar taupysite žmonių saugumo sąskaita?“ ir „Saugokite tuos, kurie saugo jus!“, reikalavo didinti finansavimą ir užtikrinti papildomų etatų steigimą. Jie siūlė, kad jau šiemet antram pusmečiui būtų skirta papildomai 1,5 mln. eurų, o kasmet penkerius metus po 3 mln. eurų, siekiant užpildyti trūkumą.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas teigia, kad pagal standartus trūksta 1000 ugniagesių. Jo teigimu, tokia prasta situacija yra visuose padaliniuose, ir reta kur rasite gaisrinės mašinos, kurioje būtų visos šešios sėdimos vietos užimtos. Dėl darbuotojų trūkumo ugniagesiai gelbėtojai turi dirbti darbą už kelis, o tai kelia pavojų ne tik gyventojų, bet ir pačių ugniagesių saugumui. Kai iš automobilio išlipa dviese vietoje šešių, o žmonės tikisi pagalbos, tenka laukti papildomo automobilio 10-15 minučių, o per tiek laiko namo nebelieka ir gyvybės prarandamos. S. Džiautas priduria, kad piliečiai yra labai tolerantiški, nesikreipiantys dėl žalos atlyginimo ir saugumo užtikrinimo, nors jų saugumas yra pavojuje ir nuolat blogėja.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pikete tikino, kad lyginant su 2021 m., finansavimas ugniagesiams padidintas bene 30 proc., ir biudžetas buvo augantis (nuo 146 mln. eurų 2021 m. iki 187 mln. eurų 2024 m.). Jis taip pat teigė, kad sulig nauju vidaus tarnybos statuto priėmimu, darbo užmokestis vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Viceministras neigė ugniagesių gelbėtojų išsakytą susirūpinimą etatų trūkumu, pasak jo, šiais metais pareigūnų stygius sudarė tik 6 proc. Tačiau S. Džiautas prieštaravo, teigdamas, kad tarnyboje reikėtų turėti apie 6 tūkst. ugniagesių gelbėtojų, o šiuo metu jų yra apie 5 tūkst. Anot jo, nekomplektas yra 6 proc. dėl to, kad skaičiuojama nuo įsteigtų etatų skaičiaus, bet pagal standartus trūksta 1000 ugniagesių. Prieš 11 metų, 2013-aisiais, Vyriausybės nutarimu priimtame Priešgaisrinės saugos standarte reglamentuota ugniagesių gelbėtojų pajėgas sukomplektuoti pagal standartus, o ne pagal etatus.
VRM ministrės Agnės Bilotaitės pozicija
VRM ministrė Agnė Bilotaitė apgailestauja, kad profesinės sąjungos pasirinko ne patį konstruktyviausią būdą megzti dialogą su ministerija. Politikė tikina, kad šios Vyriausybės kadencijos metu pareigūnams skirtas itin didelis dėmesys, o dalis keliamų problemų buvo spręstos nuosekliai. Ji teigė, kad tai yra nekonstruktyvus veiksmas prieš rinkimus. A. Bilotaitė pabrėžia, kad šios kadencijos Vyriausybė ir VRM ėmėsi esmingų sprendimų, siekiant gerinti pareigūnų darbo sąlygas ir motyvaciją. Rezultatai, anot jos, rodo teigiamas tendencijas. Pavyzdžiui, jeigu 2019 m. pareigūnų nekomplektas buvo 13 proc., tai 2023 m. jis sumažėjo iki 5,8 proc. Taip pat ir atėjusių į tarnybą pareigūnų skaičius išaugo nuo 134 (2019 m.) iki 253 (2023 m.). Ministro teigimu, per pastaruosius keturis metus ugniagesių gelbėtojų atlyginimai taip pat augo - 2019 m. nesiekė tūkstančio eurų, o dabar vidurkis siekia 1,3 tūkst. eurų. „Man atrodo, skaičiai pasako patys už save - ne tik žodžiais, bet ir realiai darbai gerbiame pareigūnus“, - patikino ji.
tags: #ugniagesiu #vairuotoju #algos