Troleibuso vairuotojo profesija yra ne tik kasdienis darbas, bet ir atsakinga misija, reikalaujanti ypatingo atidumo, kantrybės bei diplomatijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime troleibusų vairuotojų kasdienybę, su kuria susiduria tiek patyrę, tiek naujai į šią sritį ateinantys žmonės, taip pat aptarsime iššūkius, su kuriais tenka susidurti kelyje ir viešajame transporte.
Moterys už troleibuso vairo: šeimos tradicijos ir nauji požiūriai
Troleibusų parkas dažnai tampa ne tik darbo vieta, bet ir savotiškais antraisiais namais, o kai kuriems - net šeimos tradicijos tąsa. Pavyzdžiui, Snežana Dzisevič, kuri troleibusą vairuoja jau 15 metų, užaugo troleibusų parke - čia dirbo ir jos močiutė, ir mama. Iš pradžių močiutė prieštaravo anūkės pasirinkimui, teigdama, kad moteriai šis darbas per sunkus. Tačiau Snežana įrodė priešingai, baigė mokslus ir sėkmingai dirba.
Nuo siuvimo iki troleibuso vairo: Snežanos kelias
Snežana nuo mažens jautė trauką vairui, technikai ir transportui. Nors močiutė, turėjusi patirties su sunkia sovietine technika troleibusų parke, paprieštaravo, Snežana pasirinko siuvimo sritį, kurioje dirbo apie 10 metų. Kai vėl atsirado galimybė lankyti troleibusų vairuotojų kursus, ji buvo viena pirmųjų prie vartų. Anot jos, anksčiau vykdavo didžiulė atranka - į vieną vairuotojų grupę kandidatuodavo ir 50, 80 žmonių. Šiandien Snežana yra tikra: kuo greičiau iki smulkmenų įsigilinsi į darbą, tuo bus lengviau. Ji pabrėžia, kad norint gerai dirbti, reikia girdėti techniką, jausti, jei ima kažkas stuksenti.
Jaunoji karta troleibuso parke: Simonos istorija
Simona Januš, kuriai vos 25-eri, vairuotojos kelią pradėjo prieš ketverius metus. Jos tėtis visada vairavo autobusą, o ji, sėdėdama šalia, sukiodavo nematomą vairą. Simona sako, kad jai patinka dirbti su keleiviais ir juos vežioti. Šią profesiją ji pasirinko ne kaip atsarginį variantą, o todėl, kad to nuoširdžiai norėjo. Nors darbo pradžia nebuvo lengva ir pirmasis savarankiškas reisas sukėlė didelį stresą, Simona prisivertė tęsti, o antra diena jau buvo daug lengvesnė. Šiuo metu Simona jaučiasi už vairo užtikrintai ir siekia išvengti monotonijos, kartais prašydamasi dirbti papildomai skirtingais maršrutais. Simona derina darbą su studijomis Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur siekia transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos bakalauro laipsnio. Ji teigia, kad mokytis ir dirbti yra sunku, tačiau darbas leidžia pailsėti nuo mokslų, o mokslai - nuo darbo, todėl tai yra suderinama.
Troleibuso vairuotojo kasdienybė: pamainos, pasiruošimas ir iššūkiai
Troleibuso vairuotojo darbas yra pamaininis, tenka dirbti slenkančiu grafiku rytais arba vakarais. Snežanai labiausiai patinka rytinis laikas, nes tada vidury savaitės lieka laiko susitvarkyti reikalus. Prieš pradedant darbą, vairuotojai turi pūsti į alkotesterį, o parodžius nulius, gauna dokumentus, grafikus ir eina ruošti transporto priemonę. Jie patikrina, ar viskas veikia, o senesniuose troleibusuose sustato popierinius trafaretus su numeriais ir kryptimis. Naujuose troleibusuose viskas daroma mygtukais.
Pasiruošimas reisui ir techninė apžiūra
Romo pasakojimu, kiekvieną rytą vairuotojai ateina į darbą pusvalandžiu anksčiau nei išvažiavimas ir ruošia troleibusą - užveda, suveda į borto kompiuterį grafiką. Šiam pasiruošimui skiriamos penkios apmokamos minutės prieš darbą ir penkios po jo, tačiau realybėje tai dažnai užtrunka ilgiau. Reikia sužiūrėti techninį stovį, ar troleibusas iš viso tinkamas tą dieną darbui. Nors ant kelionės lapo visada parašyta, su šaltkalvio-brigadininko štampu, kad tai yra techniškai tvarkinga priemonė, tai labiau formalumas. Gali gauti troleibusą, kurio durys nesidarinėja ar pedalai išsireguliavę. Pasitaiko, kad ir neišvažiuoji į reisą, o tada gauni pakaitinį troleibusą, kurio "visi bijo kaip velnio", nes jis dažnai būna "numiręs ir prikeltas".
Darbo grafikas ir maršrutų specifika
Vairuotojai dirba trimis režimais: dviese ar trise dalijasi vieną troleibusą, arba dirba vienas su pertraukiamu grafiku. Kai troleibusą dalijasi dviese, daugiausiai dirba šiokiadieniais, o savaitgaliai dažnai būna laisvi. Jei dirba trise, teoriškai kiekvienas dirba keturias dienas iš eilės, tada dvi laisvos. Kas mėnesį paskiriamas skirtingas maršrutas. Anksčiau visi vairuotojai turėjo savo maršrutus, tačiau, pradėjus spausdinti ir pardavinėti bilietus, pasirodė, kad kai kurie maršrutai nesurenka pinigų. Nuo parduodamų bilietų ėmė mokėti procentą, kuris veikia kaip skatinamoji priemonė. Tai kartais išmuša iš vėžių, nes reikia ne tik vairuoti, bet ir klausytis keleivių, pardavinėti bilietus, o seni troleibusai tam ne itin pritaikyti.
Rytinės ir vakarinės pamainos ypatumai
Rytinė pamaina prasideda labai anksti, tačiau Romo teigimu, ji yra daug geresnė. Pirmi du ratai ryte būna labai lengvi, gatvės tuščios, keleivių mažai. Tada į rytinį piką papuoli jau apšilęs ir pripratęs prie troleibuso valdymo. Antroje pamainoje iškart patenkama į intensyvų eismą, keleivių daugėja. Vakarinis pikas gali būti labai blogas arba labai geras. Po vakarinio piko seka pertrauka ir paskutiniai ratai, kurie paprastai būna gana ramūs. Antros pamainos paskutinis darbas yra parskraidinti troleibusą į parką, priduoti pinigus ir pūsti į alkotesterį.
Iššūkiai kelyje ir keleivių elgesys
Troleibuso vairuotojo darbas reikalauja ypatingo atidumo ir kantrybės, ypač atsižvelgiant į kitų eismo dalyvių elgesį. Simona Januš pasakoja, kad viena didžiausių problemų kelyje - transporto priemonių spūstys ir vairuotojų skubėjimas. Automobiliai dažnai užlenda į nedidelius tarpus, neatsižvelgdami į tai, kad troleibusų stabdymo kelias yra ilgesnis, ir jie negali stabdyti taip staigiai, nes veža žmones, kurie gali nukristi ir susižeisti.
Kultūra kelyje: Lietuva ir užsienis
Simona Januš, apsilankiusi Rygoje, buvo sužavėta vietinių vairuotojų kultūra. Rygoje viešąjį transportą praleidžia, o pirmenybė kelyje yra teikiama jam. Lietuvoje situacija skiriasi: nors Simona neskuba smerkti visų vairuotojų, ji pripažįsta, kad mandagių ir nemandagių pasitaiko vienodai. Ypač didelė problema yra netinkamas stovėjimas - daugelis automobilių sustoja stotelėse ar prie ženklų, kur sustoti ir stovėti draudžiama, įjungę avarinę signalizaciją. Tai sukelia spūstis ir trukdo viešojo transporto eismui. Simona pasigenda policijos dėmesio šiai problemai.
Keleivių elgesys ir bendravimas
Keleiviai kartais taip pat sukelia sunkumų vairuotojams. Simona pasakoja, kad kai kurie keleiviai ignoruoja užrašą salone „Nekalbinti vairuotojo“ ir vis tiek bando užduoti klausimus, nors pagal pareiginius nuostatus ir Kelių eismo taisykles vairuotojai neturi blaškytis ir privalo žiūrėti į kelią. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai vienu metu tenka susidurti su keliais keleivių poreikiais: vienas perka bilietą, kitas klausia, kur išlipti, trečias piktinasi dėl bilieto pasižymėjimo problemų.
Taip pat kyla problemų ir su keleiviais, kurie, nors ir ramiai sėdi, staiga šoka iš vietos pro duris, kai sustoja stotelė. Simona prašo keleivių ateiti į stotelę keliomis minutėmis anksčiau ir atsistoti prie durų stotelę prieš, kada reikia išlipti, kad būtų išvengta nemalonių incidentų. Vairuotojas, paspaudęs durų uždarymo mygtuką, įjungia garsinį signalą automatiškai, tačiau atšaukti durų uždarymo jau nebegalima. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai durys prispaudžia vaiko kojas, o vairuotojas viskuo apkaltina keleivę su vaikais, kaip nutiko vienam įvykiui Vilniuje. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ tokiais atvejais atsiprašo ir imasi tirti įvykio aplinkybes, o vairuotojams taikomos drausminės nuobaudos.
Kritinės situacijos ir incidentai
Kaip liudija Skaitytojas Tomas, kartais troleibuso vairuotojai leidžia sau važinėti, ignoruodami Kelių eismo taisykles ir keldami pavojų eismo saugumui. Vilniaus centre, Pamėnkalnio g. ir A. Stulginskio g. sankirtoje, vaizdo registratorius užfiksavo, kaip troleibusas lenkė automobilių eilę per dešinę, o vėliau staigiai bandė grįžti į savo eismo juostą, priversdamas kitus automobilius staigiai stabdyti. „Vilniaus viešasis transportas“ apgailestavo dėl tokio nedrausmingo elgesio ir patvirtino, kad vairuotojui buvo nurodyta pasiaiškinti. Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra pateisinami net ir vėluojant nuo grafiko.
Buvo užfiksuotas ir kitas nemalonus incidentas, kai troleibuso vairuotojas darbo metu žiūrėjo netinkamą turinį. Bendrovės „Kauno autobusai“ vadovybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, nušalindama vairuotoją nuo pareigų ir pradėdama vidinį tyrimą. Įmonė pabrėžė, kad toks darbuotojo elgesys yra visiškai nesuderinamas su bendrovės vertybėmis, etika ir teikiamų paslaugų kokybės standartais.
Techniniai aspektai ir vairuotojų kompetencija
Simona Januš pripažįsta, kad jai mieliau vairuoti senesnius troleibusus, kurių amžius siekia apie 20 metų, nes jie yra praktiškesni, ne tokie dideli gabaritai ir viskas daug paprasčiau. Ji stebina savo techninėmis žiniomis ir sugebėjimu atlikti smulkius remonto darbus, pavyzdžiui, atjungti blokiruotę dingus eigai ar sutvarkyti srovės imtuvų angliukus, kad būtų galima tęsti kelionę. Ji pabrėžia, kad darbe nėra monotonijos, nes spūstys mieste formuojasi kaskart skirtingai, o vasarą prasideda naujos atrakcijos - paspirtukai ir dviračiai.
Viešojo transporto plėtra ir inovacijos Kaune
UAB „Kauno autobusai“ yra viena didžiausių ir moderniausių viešojo transporto bendrovių Lietuvoje, nuosekliai investuojanti į transporto parko atnaujinimą ir technologinę plėtrą. Bendrovė siekia mažinti aplinkos taršą ir iki 2029 metų visos transporto priemonės turi būti varomos alternatyviais degalais. Svarstomos galimybės įsigyti elektrinius autobusus ir atnaujinti troleibusų parką. Didelis dėmesys skiriamas skaitmenizacijai, o mobilioji programėlė „Žiogas“ populiarėja, ja naudojasi trečdalis keleivių. Taip pat plėtojamos keleivių aptarnavimo paslaugos, diegiamos inovacijos, tokios kaip bekontaktis atsiskaitymas banko kortelėmis.
Vairuotojų atlyginimas ir darbo sąlygos
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ užtikrina, kad gaunamas atlyginimas motyvuotų vairuotojus ne tik finansiškai, bet ir skatintų dirbti kokybiškai. Troleibusų ir autobusų vairuotojų gaunamas atlyginimas šiuo metu yra 10,44 Eur/val. Įmonė kviečia prisijungti vairuotojus, turinčius B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, neturinčius darbo patirties viešajame transporte. Romo pasakojimu, valandinis atlygis yra mažas, tačiau gaunami įvairūs priedai, kurie yra darbuotojų organizuotumo rezultatas, pvz., už kelionės išlaidas į darbą ir atgal. Apskritai, Romą alga tenkina, nes ji yra du kartus didesnė nei anksčiau. Tačiau jis pabrėžia, kad norisi dirbti tik šiek tiek daugiau, bet tą balansą sunku pasiekti: arba dirbi mažai ir neturi pinigų, arba labai daug dirbi ir kažkiek jų turi, bet esi pavargęs.
Išvados ir ateities perspektyvos
Troleibuso vairuotojo profesija yra sudėtinga, tačiau įdomi ir atsakinga. Ji reikalauja ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir kantrybės, diplomatijos, gebėjimo susidoroti su įvairiomis situacijomis kelyje ir bendraujant su keleiviais. Nors jaunimo ateina nedaug, o atlyginimas ne visada vilioja, ši profesija turi savo privalumų, tokių kaip stabilumas ir nuolatinis tobulėjimas. Viešojo transporto įmonės stengiasi atnaujinti parką, diegti inovacijas ir gerinti darbo sąlygas, kad pritrauktų naujus darbuotojus ir užtikrintų kokybiškas paslaugas keleiviams.
tags: #troleibuso #vairuotojas #arenoje