Antidepresantų šalutinis poveikis: galvos svaigimas, akių skausmas ir vairavimas

Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, skirti gydyti depresiją ir nerimo sutrikimus. Nors jie gali veiksmingai palengvinti simptomus, svarbu žinoti apie galimus šalutinius poveikius, įskaitant galvos svaigimą, akių skausmą ir poveikį gebėjimui vairuoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl antidepresantai gali sukelti šiuos reiškinius, kaip su jais kovoti ir ką svarbu žinoti vartojant šiuos vaistus.

Kas yra antidepresantai ir kaip jie veikia?

Depresija apibūdinama kaip liga ir būklė, kai žmogus nuolat jaučiasi apatiškas, liūdnas, prislėgtas, pavargęs. Kinta miego režimas, susiaurėja interesų ratas, gali atsirasti valgymo sutrikimų, apima stiprus beviltiškumo jausmas, sunku susikoncentruoti, susikaupti, vengiama žmonių sambūrio, socialinio kontakto. Kai kuriuos aplanko ir savižudiškos mintys.

Antidepresantai veikia galvos smegenyse esančių neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, apykaitą. Šios cheminės medžiagos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir nerimą. Manoma, kad ligai atsirasti įtakos turi pakitusios cheminės reakcijos smegenyse, genetika, nuolat patiriamas stresas. Antidepresantai padeda padidinti šių neuromediatorių kiekį smegenyse, taip palengvindami depresijos ir nerimo simptomus.

Antidepresantų veikimo principai ir grupės

Antidepresantai skirstomi į kelias pagrindines grupes:

• Tricikliai antidepresantai: Tai pirmieji sukurti antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas, imipraminas. Jie yra mažai selektyvūs, paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Dėl stipresnių šalutinių poveikių nėra pirmo pasirinkimo vaistai nuo depresijos.
• MAO (monoaminooksidazės) inhibitoriai: Ši grupė veikia monoaminooksidazės fermentus, kurie skaido neuromediatorius. Jie sąveikauja su daugeliu kitų vaistų ir maistu, gali sukelti staigius kraujospūdžio pokyčius, aritmiją, edemą. Dažniausiai skiriami, kai naujosios kartos antidepresantai nepadeda.
• SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai): Šie vaistai selektyviai blokuoja serotonino reabsorbciją, taip padidindami jo kiekį smegenyse. Tai populiariausia ir dažniausiai išrašoma antidepresantų grupė.
• Serotonino ir noradrenalino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai (SNRI): Tokie vaistai kaip venlafaksinas priklauso šiai grupei ir veikia blokuodami serotonino ir norepinefrino reabsorbciją smegenyse, taip padidindami jų koncentraciją.
• Atipiniai antidepresantai: Šiai grupei būdinga didesnė sukeltų alerginių reakcijų tikimybė, kraujyje gali sumažėti leukocitų.

Visos vaistų grupės koreguoja cheminius procesus smegenyse, keisdamos biogeninių aminų ir kitų cheminių medžiagų koncentraciją, padedant palaikyti nuotaiką ir suvaldyti stresą. Kiekvienos vaistų grupės veikimo mechanizmas ir šalutiniai poveikiai skiriasi.

Antidepresantų šalutiniai poveikiai: galvos svaigimas ir akių skausmas

Įvairios antidepresantų grupės, besiskiriančios veikimo mechanizmu ir chemine sudėtimi, gali sukelti šiek tiek skirtingus šalutinius poveikius. FDA (Food and Drug Administration, JAV) apibrėžė bendrus, dažniausiai pasitaikančius antidepresantų šalutinius poveikius: pykinimas ir vėmimas, svorio prieaugis, viduriavimas, nemiga, seksualinės problemos. Rečiau pasireiškia galvos svaigimas, elektrolitų balanso sutrikimas, neigiamas poveikis kepenims, širdies veiklos sutrikimai, serotonino sindromas, tremoras, prakaitavimas, burnos džiūvimas.

Daugelis šalutinių poveikių praeina per porą savaičių. Didžiausioje rizikos grupėje atsidūrusiems pacientams šalutiniai poveikiai gali trukti ilgiau. Tai vyresni nei 65 metų pacientai, nėščiosios ir žindyvės, paaugliai bei bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantys asmenys.

Galvos svaigimas

Galvos svaigimas yra vienas iš galimų antidepresantų šalutinių poveikių, kuris gali pasireikšti dėl kelių priežasčių:

• Poveikis smegenų centrams: Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo centrus, bet ir greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas gali sukelti įvairius nemalonius pojūčius, įskaitant galvos svaigimą.
• Kraujospūdžio pokyčiai: Kai kurie antidepresantai gali sukelti kraujospūdžio svyravimus, ypač staiga atsistojus. Tai gali sukelti ortostatinę hipotenziją, kuri pasireiškia galvos svaigimu ir silpnumu. Pavyzdžiui, Arisppa (aripiprazolas) gali sukelti kraujospūdžio kritimą stojantis.
• Serotonino sindromas: Nors retai, galvos svaigimas gali būti serotonino sindromo simptomas, ypač vartojant kelis vaistus, kurie veikia serotonino apykaitą. Kiti serotonino sindromo simptomai yra neramumas, haliucinacijos, koordinacijos netekimas, dažnas širdies plakimas, kūno temperatūros padidėjimas, staigūs kraujospūdžio pokyčiai, sustiprėję refleksai, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas.
• Nutraukimo reakcijos: Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas ir svaigimas.

RVUL dirbanti gydytoja otorinolaringologė S. Jočinskaitė-Butkienė sako, kad dažniausia svaigimas lydi vyresnio amžiaus ligonius, vartojančius daug vaistų, moteris, sergančias migrena, depresija, nerimu. Ji taip pat nurodo, kad nuolatinis galvos svaigimas gali būti psichogeninės kilmės, sukeltas vaistų ar abipusės vestibulopatijos.

Akių skausmas ir regėjimo sutrikimai

Tricikliai antidepresantai gali padidinti akispūdį, o tai gali sukelti akių skausmą ar kitus regėjimo sutrikimus. Taip pat kai kurie vaistai, tokie kaip Arisppa (aripiprazolas), gali sukelti regos sutrikimus. Brintellix (vortioksetinas) nutraukus vartojimą, kai kuriems pacientams pasireiškė dilgčiojimas, lyg smeigtukų ir adatėlių arba į elektros šoką panašus jausmas (ypač galvoje).

DELFI skaitytoja, penkerius metus vartojanti antidepresantus, skundėsi atminties sutrikimu ir galvos svaigimu, bei kūno drebėjimu prieš užmiegant, kuris panašus į elektros srovės purtymą.

Vairavimas ir budrumas

Antidepresantai gali turėti slopinantį poveikį, gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, atmintį, budrumą, o tai gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Vyresnio amžiaus žmonėms kyla rizika dažniau griūti, patirti kaulų lūžius. Nors dažnu atveju antidepresantai, mažindami nerimo, depresinę simptomatiką, gerina paciento kasdienį funkcionavimą ir darbingumą, gydytoja L. Matutytė pabrėžia, kad tvarkingai besigydantys pacientai gali pasiekti stabilią psichinę būseną, kuri leidžia sėkmingai dirbti ir vairuoti.

Kaip sumažinti šalutinį poveikį?

Kad vaistas veiktų kuo efektyviau ir sukeltų kuo mažiau šalutinių poveikių, svarbu laikytis jo vartojimo režimo ir bendradarbiauti su gydytoju.

• Palaipsniui didinkite dozę: Gydytojas gali rekomenduoti palaipsniui didinti vaisto dozę, kad organizmas priprastų prie vaisto ir sumažėtų šalutinių poveikių tikimybė. Pavyzdžiui, norint pasiekti 1 tabletės per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tabletę.
• Vartokite vaistus valgio metu: Kai kuriuos vaistus, pvz., Alventa, rekomenduojama vartoti valgio metu, kad sumažėtų nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje.
• Venkite alkoholio: Gydymo metu negerkite alkoholinių gėrimų, nes tai gali sukelti didelį nuovargį ir sąmonės netekimą.
• Gerkite pakankamai skysčių: Dehidratacija gali sustiprinti galvos svaigimą, todėl svarbu gerti pakankamai vandens.
• Atsargiai kelkitės: Staigus atsistojimas gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą ir galvos svaigimą. Kelkitės lėtai, ypač iš gulimos ar sėdimos padėties.
• Pasitarkite su gydytoju: Jei šalutiniai poveikiai yra stiprūs ir trukdo kasdieninei veiklai, pasitarkite su gydytoju. Jis gali pakoreguoti vaisto dozę, pakeisti vaistą kitu arba rekomenduoti kitus gydymo būdus. Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Galvos svaigimas yra stiprus ir trukdo kasdieninei veiklai.
• Pastebėjote kitų nerimą keliančių simptomų, tokių kaip sumišimas, koordinacijos netekimas, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai ar traukuliai.
• Manote, kad Jums pasireiškė serotonino sindromo simptomai.
• Turite minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą.
• Neišgėrus vaistų tvinksi, svaigsta galva, sutrinka orientacija.

Svarbu žinoti apie antidepresantus

• Greitas poveikis: Įprastai reikia palaukti 2-4 savaites, kol pradeda veikti antidepresantai ir pasimato pirmieji savijautos pokyčiai. Geriausias efektas matomas po 6-8 savaičių reguliaraus vaisto vartojimo.
• Vartojimo trukmė: Pradėjus vartoti antidepresantus ir pasiekus savijautos pagerėjimą, tęsti gydymą reikėtų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, kad įsitvirtintų būklės stabilumas. Per anksti nutraukus gydymą, simptomai gali vėl sugrįžti.
• Nėštumas ir žindymas: Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Pats nėštumas paprastai teigiamai veikia depresinius sutrikimus, jie "aprimsta". Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas.
• Derinimas su kitais vaistais: Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais.
• Mitai ir tikrovė: Klaidinga manyti, kad depresija susergama tik dėl "laimės hormonų" trūkumo ar kad antidepresantai visada paverčia žmogų laimingu. Taip pat klaidinga raminamuosius vaistus ar vaistus nuo psichozės priskirti prie antidepresantų. Antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.

Depresijos gydymo perspektyvos

Mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip sukurti saugesnius ir efektyvesnius antidepresantus. Tam būtina galutinai išsiaiškinti depresijos kilmę ir smegenyse vykstančius sudėtingus procesus. Naujesni tyrinėjimai akcentuoja ir kitus procesus, vykstančius organizme sergant depresija, pavyzdžiui, uždegimą, streso hormonų koncentracijos didėjimą, imuninės sistemos silpnėjimą, nenormalų kai kurių centrinės nervų sistemos dalių aktyvumą.

Hull universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų komandos manymu, kliniškai reikšmingi teigiami antidepresantų poveikiai yra gerokai pervertinami ir vaistai efektyvūs tik esant sunkiai depresijai. Šiai pacientų daliai, kurių simptomai lengvi, tiek antidepresantai, tiek placebas suveikia vienodai. Todėl raginama atidžiau parinkti preparatą, įvertinti rizikos ir naudos santykį, suteikti pacientui visą galimą informaciją apie medikamentus, o esant švelniems depresijos simptomams vaistus derėtų derinti su nemedikamentine terapija ar apskritai apsvarstyti tik nemedikamentinės terapijos galimybę.

Be medikamentinio gydymo, svarbu keisti gyvenimo būdą, imtis papildomų nemedikamentinių gydymo priemonių. Tam reikalingos ir kito pobūdžio terapijos, pavyzdžiui, grupinės terapijos ar kognityvinė elgesio terapija, taip pat psichologo konsultacijos. Be to, būtina reguliari mankšta, subalansuota mityba.

tags: #ar #nuo #antidepresantu #gali #svaigti #galva