Duslintuvo Legalumas ir Priežiūra Lietuvoje

Automobilio duslintuvas yra neatsiejama išmetimo sistemos dalis, kurios pagrindinė paskirtis - sumažinti variklio išmetamųjų dujų keliamą triukšmą. Tinkamai veikiantis duslintuvas ne tik padeda mažinti triukšmo taršą, bet ir vaidina svarbų vaidmenį palaikant bendrą transporto priemonės veikimą, mažinant slėgį išmetimo sistemoje ir taip užtikrinant efektyvų variklio darbą. Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vis daugiau dėmesio skiriama duslintuvų legalumui ir jų poveikiui aplinkai bei visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime duslintuvų teisinį reglamentavimą, techninius aspektus ir priežiūros svarbą, taip pat paliesime garso slopintuvų medžioklėje temą.

Duslintuvo Svarba ir Dažniausios Problemos

Duslintuvo Funkcijos ir Reikšmė

Automobilių duslintuvas išsivystė nuo paprastų išmetimo angų iki sudėtingų inžinerinių komponentų, lemiančių šiuolaikinių transporto priemonių efektyvumą. Tai, kas pradžioje buvo paprasti triukšmo slopintuvai, dabar atlieka kelias svarbias funkcijas: mažina variklio triukšmą, kontroliuoja išmetamas dujas, valdo išmetamųjų dujų temperatūrą ir netgi pagerina automobilio estetiką. Pagrindinė automobilio duslintuvo funkcija - valdyti išmetamųjų dujų greitį ir srautą, kas tiesiogiai įtakoja variklio veikimą ir garso lygį.

Nors duslintuvas izoliuoja skleidžiamą variklio garsą, tačiau manoma, kad jis sumažina variklio galią. Nepaisant didelės duslintuvo tipų įvairovės, vidaus architektūra išlieka stebėtinai vienoda daugelyje dizainų. Perforuoto vamzdžio konstrukcija yra ypač išmani: daugybė mažų skylučių leidžia išmetamosioms dujoms greitai išsisklaidyti į duslintuvo vidines kameras, o grįžtamieji vamzdžiai nukreipia srautą atgal.

Modernūs duslintuvai yra sudėtingi inžineriniai produktai, toli pažengę nuo paprastų metalinių talpyklų. Istoriniai šaltiniai priskiria prancūzų kompanijai „Panhard-Levassor” pirmojo pasaulyje automobilinio garso filtro pristatymą 1894 metais. Šis revoliucinis prietaisas „sutramdė” degimo variklį ir padarė benzininius variklius tinkamus plačiai naudoti. Tačiau alternatyvios versijos teigia, kad Miltonas Reevesas galėjo pradėti naudoti duslintuvus 1897 metais.

Duslintuvo Pažeidimo Požymiai ir Priežastys

Norint laiku suremontuoti sugedusį duslintuvą, labai svarbu atpažinti sugedusio duslintuvo požymius. Duslintuvo pažeidimus gali lemti keli veiksniai:

• Fiziniai pažeidimai: Važiuojant prastai prižiūrimais keliais arba susidūrus su šiukšlėmis duslintuvas gali būti fiziškai pažeistas.
• Natūralus nusidėvėjimas: Kaip ir bet kuri kita transporto priemonės sudedamoji dalis, duslintuvas laikui bėgant susidėvi.
• Rūdys ir korozija: Rūdys ir korozija yra dažni duslintuvo priešai, ypač regionuose, kaip Lietuva, kur didelė drėgmė arba kur žiemą naudojama kelių druska.
• Netinkamas montavimas ar remontas: Netinkamas montavimas arba nekokybiškas remontas taip pat gali prisidėti prie duslintuvo pažeidimų.

Remonto Galimybės

Išmetimo sistemos būklę reikia visuomet vertinti: jei duslintuvas yra tiek surūdijęs, kad nelabai jau yra ką virinti, toks taisymas bus tik laikinas sprendimas. Surūdijusį ir pasenusį duslintuvą reikia keisti nauju. Kartais pakanka duslintuvą virinti dėl pramuštų vietų ar lengvai prarūdijusių vietų. Funkcionuojančio ir gerai suremontuoto duslintuvo priežiūra yra gyvybiškai svarbi jūsų transporto priemonės veikimui, efektyvumui ir poveikiui aplinkai. Skubiai pašalinę duslintuvo pažeidimus ir užtikrinę tinkamą remontą, galėsite mėgautis tylesniu važiavimu, mažesnėmis degalų sąnaudomis ir mažesniu anglies dvideginio išmetimu.

Duslintuvo remonto trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, pažeidimo masto, pasirinkto remonto metodo ir turimų dalių. Papildomai parduodami duslintuvai gali būti tinkamas keitimo variantas, nes jie dažnai pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis arba specifinėmis garso charakteristikomis.

Jei turite reikiamų įrankių, žinių apie automobilius ir pasitikėjimo savimi, duslintuvą galite pabandyti suremontuoti patys. Pirmiausia paruoškite transporto priemonę: pastatykite ją ant lygaus paviršiaus ir įjunkite stovėjimo stabdį. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad aliumininiai duslintuvai yra jautresni. Juos reikia itin prižiūrėti, išdžiovinti, naudoti specialias priemones, kad išvengtumėte šarminių reakcijų. Privalumas - juos galima išardyti ir išvalyti.

Automobilių išmetimo sistemos taip pat turi lanksčias movas, taip vadinamas gofras. Gofrų paskirtis - veikiant varikliui sumažinti perduodamas duslintuvui ir kėbului vibracijas. Reguliariai tikrinti automobilio duslintuvą yra gera praktika, ypač atliekant įprastus techninės priežiūros patikrinimus.

Duslintuvo Legalumas ir Aplinkosauga Lietuvoje

Teisinė Reguliavimas

Važiavimas su sugadintu ar sugedusiu duslintuvu yra ne tik triukšmingas ir erzinantis - jis taip pat gali būti neteisėtas ir pavojingas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, už sugedusią išmetimo sistemą gali būti skiriamos baudos ir anuliuojama techninė apžiūra.

• Per didelis triukšmas: Sugedęs duslintuvas gali viršyti leistinas triukšmo ribas. Priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir modelio metų, leistinos ribos svyruoja nuo 87 iki 108 dB.
• Neatlikta techninė apžiūra: Jei duslintuvo defektas matomas arba garso lygis viršija leistinas ribas, jūsų automobilis gali neatlikti privalomosios techninės apžiūros (TA).

Važinėjimas su sugedusiu duslintuvu yra ne tik nepatogus - jis gali būti neteisėtas ir žalingas tiek aplinkai, tiek jūsų piniginei. Kad išvengtumėte baudų, įsitikinkite, kad jūsų išmetimo sistema yra geros būklės. Be to, sugadintas duslintuvas gali sutrikdyti variklio veikimą, nes padidėja priešslėgis išmetimo sistemoje.

Automobilių Tarša

Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70-80% visos oro taršos didžiuosiuose miestuose. Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių. Daugelis jų labai pavojingi žmogaus sveikatai. Automobilių tarša apima kenksmingus kuro degimo produktus, kuro nutekėjimus, nugaravimus, atitarnavusius tepalus, agregatus bei atliekas po aptarnavimo, padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkes, triukšmą. Didžioji teršalų dalis iš kuro degimo.

Automobilio variklyje, sudegant 1 kg benzino, kartu sudega apie 14 kg oro, o į atmosferą išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Manoma, kad dėl nuolatinio didelio eismo triukšmo lygio didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, prastėja pažintinės funkcijos, atsiranda miego sutrikimai ir ūžesys ausyse.

Garso Slopintuvų (Duslintuvų) Legalizavimas Medžioklėje

Istorinis Kontekstas ir Diskusijos

Kai 2013 m. Latvijoje prasidėjo diskusijos dėl duslintuvų legalizavimo medžioklėje, emocijos virė kaip niekad. Prieštaravo tiek teisėsaugos institucijos, tiek kai kurie patys medžiotojai. Vienas pagrindinių argumentų - esą tai paskatins brakonieriavimą. Tačiau daugelis tokių baimių kilo ne iš realybės, bet iš mitų, stereotipų ir sensacingų Holivudo veiksmo filmų.

Vidaus reikalų pareigūnai iš pradžių teigė, kad duslintuvai apsunkins brakonierių sulaikymą. Tačiau, paklausus, ar iki šiol buvo sulaikyta bent viena brakonieriaujanti asmenybė, remiantis vien tik šūvio garso aptikimu, atsakymas buvo - ne vienos. Net dalis medžiotojų buvo skeptiški, kartodami tuos pačius argumentus. Visgi intensyvaus aiškinamojo darbo, demonstracijų šaudykloje ir politikų įtraukimo dėka duslintuvai buvo išbraukti iš draudžiamų įrankių sąrašo.

Reglamentavimas Latvijoje ir Estijoje

Nuo tada Latvijoje jau net buvo pakoreguotas atitinkamas teisės akto straipsnis - iš pradžių buvo nurodyta, kiek decibelų garsą duslintuvas turi sumažinti, bet tai praktiškai neįmanoma buvo patikrinti, todėl riba buvo panaikinta. Šiuo metu Latvijoje galioja keli apribojimai: draudžiama naudoti duslintuvus ilgavamzdžiams graižtviniams ginklams, kurių kalibras ne didesnis kaip 5,6 mm ir kurie naudoja apvado kapsule pasižyminčius šovinius, arba kai naudojama sumažintos parako dozės amunicija. Tarptautiniai teisės aktai duslintuvų naudojimo medžioklėje nedraudžia. Estija duslintuvus legalizavo tik praėjusiais metais.

Pokyčiai Lietuvoje

Lietuva dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Pagrindinis prieštaravimas? Neva „tylus šūvis“ leis išnaikinti visą miško gyvūniją. Tačiau šalyse, kuriose duslintuvai leidžiami, nebuvo pastebėta nei brakonieriavimo augimo, nei gyvūnų populiacijų mažėjimo. Tai rodo, kad diskusijos dažniau grindžiamos emocijomis, o ne faktais.

Svarbu paminėti: nuo duslintuvų įteisinimo Latvijoje nė vienas su medžiokle susijęs pažeidimas, kurį būtų fiksavusios tarnybos, nebuvo susijęs su duslintuvo suteikiamomis „pranašumais“.

Seimo Sprendimas 2025 m.

2025 m. gegužės 8 d. Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis suteikta galimybė naudojantiems ilgavamzdžius ginklus naudoti ir priedėlį duslintuvą. „Tikrai nekyla klausimų, kodėl šioje geopolitinėje situacijoje reikalingas toks sprendimas, tiek šauliams, tiek kitiems, kurie, galbūt, esant dienai X, galėtų panaudoti šiuos priedėlius. Svarbu, kad po priėmimo atsiras teisinis aiškumas. Be to, tai tikrai mažina garsą. Šaudyklos yra įrengtos miestuose, šalia miestų; šaudymo varžybų metu kylantis triukšmas kelia gyventojų nepasitenkinimą. Priimti pakeitimai išspręstų nemažai problemų tarp bendruomenės ir sportuojančių“, - teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

„Aš, kaip buvęs kariškis, kuriam klausa yra tikrai pažeista, ir žinau, ką reiškia duslintuvai, neabejoju, kad ir medžiotojams, ir sportininkams, kariams ir šauliams duslintuvai bent jau apsaugos klausą, o kad žalos padarytų medžiotojai, turėdami duslintuvus, tikrai nemanau“, - pritarti pataisoms kvietė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.

Įstatyme įtvirtinta, kad naktinius taikiklius ir duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys leidimą laikyti ir (ar) leidimą nešiotis šaunamąjį ginklą sportui, šaulio tarnybai, medžioklei ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti. Pataisos įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-219(2) pritarė 98, prieš balsavo 3, susilaikė 15 Seimo narių.

Ankstesnis Reglamentavimas

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 11 punktas numato, jog duslintuvai yra priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedeliams ir šaudmenims. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, duslintuvus įsigyti ir turėti gali tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Be Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų, Įstatymas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteikia teisę įsigyti ir laikyti duslintuvus šaulio tarnybai (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis).

Duslintuvų Išbraukimas iš A Kategorijos

Nuo vasaros leidžiama naudoti garso slopintuvus. Įstatymo pakeitimus gegužę pasirašė šalies Prezidentas, o jie įsigaliojo jau nuo gegužės 1 dienos. Pasiūlymai išbraukti duslintuvus iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo A kategorijos, kurioje sugrupuota karinė ginkluotė ir priemonės, buvo keliami jau prieš daugelį metų. Tuo metu Vyriausybė nebuvo pasirengusi žengti šio, iš esmės gana paprasto, žingsnio.

Praėjusiais metais buvo pasiekta pirmoji labai svarbi pergalė medžiotojams - iš A kategorijos buvo išbraukti naktinio matymo taikikliai, o vėliau jie įtraukti į medžioklėje teisėtai naudojamų priemonių sąrašą. Medžioklės įstatymas numato, kad su tokio tipo taikikliais leidžiama medžioti šernus, lapes ir kelias invazines rūšis. Dėl to, kad atitinkami įstatymo pakeitimai buvo aptarti specialistų, diskusija dėl jų priėmimo vyko labai ramiai.

Gegužės 8-osios rytiniame posėdyje Seimas patvirtino Ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatymo pataisas. „Dar vienas svarbus žingsnis Vakarų kultūros link. Visame pasaulyje įprastos priemonės, saugančios gamtą, labai ilgai buvo pamirštos ir ignoruojamos. Tačiau dėl to iš dalies kalti buvome ir patys - medžiotojai ilgus metus buvo susiskaldę, neturėjo savo vietos visuomenėje, dažnai kalbėdavo skirtingais balsais ar vadovaudavosi vien asmeniniais interesais. Jų nauda neabejotina - tiek gamtai, tiek pačiam šauliui“, - tvirtina L. Antimedžiotojų argumentai ir realybė.

Antimedžiotojų Argumentai ir Realybė

Pagrindinis ir, iš esmės, vienintelis argumentas prieš duslintuvų legalizavimą medžioklėje buvo susijęs su šūvio garso nebuvimu, esą taip brakonieriai galės aktyviau veikti. Kaip žinoma, vienas iš požymių, kuris padeda Aplinkos apsaugos departamento inspektoriams nustatyti medžiotojo buvimo vietą, yra būtent šūvio garsas.

Šūvio Garsas ir Duslintuvų Poveikis

Štai kaip yra iš tikrųjų. Šūvio garsas be duslintuvo, naudojant vieną populiariausių kalibrų - 7.62, dažnai viršija 160-170 decibelų ribą. Tai gerokai daugiau nei žmogaus ausies skausmo slenkstis. Tokių garso bangų poveikis gali akimirksniu pažeisti klausą tiek žmogui, tiek šuniui - ypač, jei šaunama uždarose ar pusiau uždarose erdvėse, pavyzdžiui, bokštelyje ar tankiame miške.

O duslintuvas šūvio triukšmo lygį sumažina net iki 130-140 dB - tai vis dar garsus, bet jau kur kas mažiau kenksmingas garsas. Palyginimui, tai prilygsta sunkvežimio triukšmui arba labai garsiai muzikai. Svarbu suprasti, kad duslintuvas nepaverčia ginklo visiškai tyliu - jis tik slopina kenksmingą triukšmo impulsą ir mažina garso bangos sklidimą.

Atstumas, Kuriuo Girdimas Šūvis su Duslintuvu

Yra atlikti tyrimai ir praktiniai matavimai, siekiant nustatyti šūvio triukšmo lygį ir girdimumo atstumą, kai duslintuvas (angl. suppressor, silencer) naudojamas su graižtviniu ginklu. Rezultatai skiriasi priklausomai nuo šaudmenų tipo (įprastiniai ar ikigarsiniai), ginklo kalibro, aplinkos sąlygų, įskaitant oro drėgmę, ir paties duslintuvo efektyvumo.

Pavyzdžiui, be duslintuvo įprastas .308 Win šūvis sukelia apie 160-170 dB triukšmą, kuris ramiomis oro sąlygomis gali būti girdimas net daugiau nei už 3 kilometrų.

Naudojant duslintuvą ir įprastinius šaudmenis, triukšmas sumažėja iki 130-140 dB, tačiau sprogusis garsas, kurį sukelia kulka, viršijusi garso greičio slenkstį, vis dar aiškiai girdimas.

Naudojant ikigarsinę amuniciją (angl. subsonic ammunition) kartu su duslintuvu, šūvio garsas gali sumažėti iki 110-120 dB. Tokį garsą galima prilyginti šūviui iš .22 kalibro ginklo be duslintuvo. Tačiau tai pasiekiama kulkai neviršijus garso greičio, todėl jos galia ir efektyvus veikimo atstumas gerokai sumažėja.

Tikėtina, kad ta visuomenės dalis, kuri pasisakė prieš duslintuvų legalizavimą medžioklėje, savo įsivaizdavimą apie šiuos įrenginius formavo remdamasi Holivudo filmais. Juose samdomi žudikai naudoja pistoletus su dideliais duslintuvais ir šūviai nekelia jokio garso. Tačiau tikrovė kitokia - medžioklinių karabinų galia yra žymiai didesnė, todėl visiškai tylaus šūvio pasiekti neįmanoma.

Yra galimybė sumažinti šūvio garsą naudojant duslintuvą kartu su ikigarsiniais šaudmenimis. Kai kurie gamintojai siūlo tokius šovinius populiariausiems medžiokliniams graižtvinių ginklų kalibrams, tačiau tokio tipo šaudmenys turi kelis didelius trūkumus.

Šūvio garsas atsiranda kulkai viršijus garso greitį. Jei kulkos greitis mažesnis, tuomet šūvio garsas yra gerokai tylesnis - tai pasiekiama sumažinus parako kiekį. Tačiau kartu reikšmingai sumažėja kulkos galia ir greitis. Tokios kulkos trajektorija taip pat labai skiriasi nuo įprastinės.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo baimintis, kad duslintuvų ir ikigarsinės amunicijos naudojimas lemtų brakonieriavimo masto augimą. Brakonierius paprastai siekia viską atlikti kuo greičiau, saugiu atstumu nuo medžiojamo gyvūno ir kuo nepastebimiau. Ikigarsinė amunicija riboja efektyvaus šūvio atstumą beveik taip pat, kaip ir lygiavamzdis šautuvas. Brakonieriams netinka nei šoviniai, nei ginklai, kuriems reikia ilgo ir sudėtingo darbo prie medžiojamo objekto, nes tokioje neteisėtoje veikloje laikas yra pinigai.

Yra skambėję ir kitų argumentų prieš duslintuvų naudojimą medžioklėje, tačiau visi jie dar mažiau pagrįsti. Medžiotojų organizacijos laikosi nuomonės, kad, kaip ir legalizavus naktinio matymo taikiklius, duslintuvų įteisinimas medžioklėje pagerins medžioklės praktiką.

Duslintuvo Įtaka Šūvio Balistikai

Praktiniai eksperimentai parodė, kad duslintuvas pagerina šūvio balistiką. Visų pirma todėl, kad prie vamzdžio galo prisukami modeliai iš esmės pailgina vamzdžio ilgį. Kaip žinoma, kuo ilgesnis vamzdis, tuo šūvis būna tikslesnis. Antra, šūvio metu susidarančios atatrankos dujos, kurias duslintuvas sulaiko, dalį energijos perduoda kulkai per patį įrenginį - šiek tiek padidindamos jos greitį. Taip pat išsilygina jos trajektorija. Duslintuvas nedaro įtakos kulkos masei, nes jis montuojamas ant vamzdžio galo, dažniausiai prisukamas sriegiu arba tvirtinamas greito fiksavimo mechanizmu. Jo paskirtis - efektyviai išsklaidyti šūvio metu išsiskiriančių degimo dujų slėgį, sumažinti atatranką ir triukšmą.

Duslintuvų įtaka kulkos greičiui neseniai buvo ištirta Latvijoje atliktame eksperimente, kai oficialiai kalibruotais prietaisais buvo matuojamas šūvio greitis, naudojant įvairaus kalibro kulkas ir skirtingus ginklus su duslintuvais. Rezultatai buvo stulbinami! Duslintuvo naudojimas padidino kulkos greitį 10 m/s ir daugiau, palyginti su gamintojo nurodytu greičiu ant pakuotės.

Tolimojo šaudymo specialistas iš Latvijos Aivaras Bundzenas, dalyvavęs šiame eksperimente, paaiškino šį fenomeną. Pasitelkęs šampano butelio kamščio analogiją, jis sakė, kad šūvio metu susidariusios dujos, patekusios į duslintuvą, nėra tiesiog išleidžiamos lauk - jos išlaiko savo galią ir suteikia kulkai papildomo pagreičio. Svarbu naudoti kokybiškai pritaikytą duslintuvą konkrečiam kalibrui - netinkamas modelis gali sukelti netolygų slėgį arba netgi pabloginti šūvio charakteristikas.

Įstatymo Pakeitimai ir Ministerijos Interpretacijos

Gegužės pradžioje Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinamas draudimas civiliams asmenims įsigyti duslintuvus ir naudoti juos medžioklėje. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (GŠKI) nuostatas, duslintuvai yra laikomi ginklo priedėliais, todėl jiems taikomos analogiškos laikymo, transportavimo ir naudojimo taisyklės, kaip ir ginklams. Įstatymas nenustato jokių techninių parametrų, pavyzdžiui, garso lygio ribojimų ar leidžiamų kalibrų.

Todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas visiškai aiškiai nurodo, kad nuo gegužės pirmos dienos kiekvienas medžiotojas turi teisę įsigyti duslintuvą, jį transportuoti ir naudoti medžioklėje. Ginklų ir įrangos pardavėjai jau nuo liepos mėnesio informuoja potencialius pirkėjus apie galimybes įsigyti šią įrangą, todėl niekam neturėjo kilti pagrindo nerimauti.

Duslintuvų Priežiūra ir Sportinis Išmetimas

Duslintuvų Vidinė Sandara ir Medžiagos

Kai kas yra susipažinęs su duslintuvo pūsle. Būna, kad uždėjus naują duslintuvą, su laiku jame išdega vata (kažkas panašaus į veiloką) ir tiesiog pradeda mėtytis po bakelį. Jei vata, tai ji per tam tikrą laiką sutrūnija ir išpučia ją laukan. Karščio nebijo nei akmens, nei stiklo vata. Kai kurie meistrai patys gamindavosi galinius bakelius, pridėdavo ten vatų, vamzdžių ar dar kokio bieso, kad garsą išgautų norimą.

Esu matęs užsienio forumuose, kad duslintuvą darydavosi iš paprastų metalinių virtuvinių šveistukų, atseit sugeria visus skardžius aukštus garsus, lieka tik žemas baubimas. Jei vata, tai ji per tam tikrą laiką sutrūnija ir išpučia ją laukan. Karščio nebijo nei akmens, nei stiklo vata.

Aliumininiai duslintuvai - jautresni. Juos reikia itin prižiūrėti, išdžiovinti, naudoti specialias priemones, kad išvengtum šarminių reakcijų. Privalumas - galima išardyti ir išvalyti, bet praktikoje tai padaryti ne visada pavyksta.

Tiesioginis Sportinis Išmetimas

Jeigu kalbama apie duslintuvus, verta aptarti ir tiesioginius sportinius išmetimus. Yra firmų, kurios specializuojasi tokių sistemų gamyboje ir montavime. Vilniuje, Verkių ir Lūksio sankryžoje, ant kampo, priešais Čili bistro, yra parduotuvė, kuri užsiima sportiniais duslintuvais, skaidriomis lempomis ir panašiai. Ten galima rasti neblogų dalykėlių.

Kai kas tiesiog išsiima iš galinio bakelio vidurius ir važinėja. Su laiku toks bakelis visai supūva. Kitiems meistrai rekomenduoja keisti iškart einantį bakelį po katalizatoriaus. Šiauliuose yra žmogus, kuris pats gamina tokius bakelius pagal užsakymą. Jis gali įdėti bakelį, po kurio garsas sumažėja ir net šiek tiek benzino sąnaudos sumažėja. Jo paslaugos kainuoja apie 50 Lt už bakelį, o paskutinis bakelis kainuoja apie 70 Lt. Šio meistro darbai yra kokybiški.

Kai kas tiesiog išmeta duslintuvą. Tada garsas būna kaip su tomis „švilpynėmis“, kurias jaunimas ant duslės galo mauna. Tačiau svarbu atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus ir triukšmo normas.

tags: #tiesioginis #duslintuvas #ar #legalu