KASKO draudimas yra savanoriškas transporto priemonės draudimas, skirtas apdrausti automobilio žaloms, atsiradusioms dėl eismo įvykių, vagystės, vandalizmo, gamtos reiškinių ar kitų netikėtų įvykių. Skirtingai nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD), kuris atlygina žalą kitiems eismo dalyviams, KASKO draudimas padengia nuostolius, patirtus jūsų automobiliui, net jei pats esate eismo įvykio kaltininkas. Dauguma KASKO draudimo sutarčių galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, tačiau konkreti draudimo teritorija visada nurodoma draudimo sutartyje.
KASKO draudimo veikimo principai ir apimtys
KASKO draudimas veikia kaip apsaugos priemonė nuo įvairių rizikų, susijusių su automobiliu. Jeigu įvyksta avarija, automobilis sugadinamas dėl gamtinių jėgų (pvz., potvyniai, kruša) arba yra pavogtas - KASKO draudimas padengia nuostolius. Žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, automobilio arba jo dalių vagystė, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, gamtinės jėgos ir gaisras, bei kiti netikėtai ir staiga nutikę įvykiai, patenka į KASKO draudimo apsaugos sritį.
Papildomos KASKO draudimo paslaugos
- Pagalba kelyje 24/7.
- Pakaitinis automobilis.
- Alternatyvių transporto priemonių paslauga.
- Padangų ir ratlankių sugadinimas.
- Raktelių praradimas.
- Papildomos įrangos draudimas.
KASKO draudimas gali atlyginti žalas automobiliui tokias, kaip netyčinis garažo vartų kliudymas ar įvažiavimas į tvorą. Turint elektromobilį, KASKO draudimas yra ypač naudingas, kadangi elektromobiliams gali prireikti ir kitokios pagalbos nei vidaus degimo automobiliams, pavyzdžiui, dėl kelyje išsikrovusios baterijos ar esant elektronikos gedimams. Kai kurios draudimo bendrovės elektromobilių vairuotojams siūlo išplėstą KASKO draudimo apsaugą, į kurią įeina įkrovimo įrangos draudimas, atlyginantis žalą iki 2 000 eurų, jei įkrovimo įranga būtų pavogta ar sugadinta avarijos metu.
KASKO draudimo kaina
Vidutiniškai, naujo automobilio KASKO draudimo įmoka gali svyruoti nuo 2% iki 5% automobilio vertės per metus. Naujo automobilio KASKO draudimas dažnai būna pigesnis nei kelerių metų senumo automobilio, nes nauji automobiliai rečiau genda bei juose yra daugiau saugumo sistemų, mažinančių eismo įvykių rizikas. KASKO draudimo įmoka priklauso nuo sąlygų ir yra labai individuali kiekvienam automobiliui. Kainą lemia vairuotojo stažas, drausmingumas, kitų automobilį vairuojančiųjų stažas, vietovės intensyvumas, variklio galingumas, ir pasirinktos draudimo apsaugos.
Skirtumai tarp KASKO ir privalomojo draudimo
Privalomasis draudimas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, TPVCAPD) yra vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas, būtinas kiekvienam automobiliui. Vairuodamas automobilį be privalomojo draudimo, vairuotojas gali gauti baudą. Privalomasis draudimas kompensuoja kitiems eismo dalyviams padarytą žalą, tačiau nepadengia kaltininko automobilio nuostolių. KASKO draudimas, būdamas neprivalomas, padengia automobilio nuostolius, nepriklausomai nuo to, kas yra eismo įvykio kaltininkas, ir apima vagystes, vandalizmą, gamtos jėgas, techninę pagalbą bei kitas rizikas.
KASKO draudimo pirkimas ir išmokos
Apdrausti automobilį KASKO draudimu nėra sudėtinga, tai galima padaryti mobiliojoje programėlėje arba internetu. Konkrečią draudimo pirkimo eigą numato kiekvienas draudėjas atskirai. Pirkimo procesas apima draudimo bendrovės pasirinkimą, draudimo paketo pasirinkimą, automobilio ir draudėjo duomenų įvedimą, įmokos mokėjimą ir draudimo sutarties gavimą.
Išskaita (franšizė)
Išskaita (franšizė) - tai apdrausto nuostolio dalis, kuri tenka pačiam apdraustajam, nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Išskaitos dydį galima pasirinkti sudarant draudimo sutartį. Ji turi įtakos draudimo įmokos dydžiui ir nuostolio atlyginimo principui. Yra klientų, kurie draudžiasi su 0 Eur išskaita, kad net mažiausia žala būtų atlyginta, taip pat yra klientų, kurie pasirenka ir 500 Eur išskaitą, nes jiems svarbu, kad draudimas padėtų didelių nuostolių atveju.
Teismo sprendimai ir KASKO draudimo išmokos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs ginčus, susijusius su KASKO draudimo išmokomis ir subrogacijos teise. Svarbiausia byla iškilo tarp „Lietuvos draudimo“ ir „Ergo Insurance SE“, kur buvo ginčijamasi dėl transporto priemonių liekanų vertės nustatymo po eismo įvykių. „Lietuvos draudimo“ atstovų įsitikinimu, „Ergo“ nepagrįstai rėmėsi teoriniu automobilių likutinės vertės skaičiavimu, o ne realia, aukcionų būdu nustatyta automobilių liekanų verte.
Teismo pozicija dėl žalos dydžio nustatymo
Kasacinis teismas, įvertinęs teisės aktus, reguliuojančius transporto priemonių valdytojų privalomosios atsakomybės draudimo teisinius santykius, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo šių teisės aktų nuostatas aiškinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiškai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratą. Tai reiškia, kad iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio, žalos dydis bus įrodinėjamas remiantis Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.
LAT sutiko su nuomone, kad aukcionas yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis, tačiau vien tuo remiantis nėra pagrindo teigti, jog pati savaime aukciono būdu parduoto turto kaina neatitinka tikrosios turto vertės. Atvirkščiai, būtent turto pardavimo kaina gali geriausiai identifikuoti realią daikto vertę. Teismas pažymėjo, kad draudikas privalo įvertinti visus jam pateiktus dokumentus ir aplinkybes, siekiant žalos dydį nustatyti taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu.
Nusidėvėjimo koeficiento taikymas
Kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos dydžio, kai draudimo bendrovė atsisakė mokėti išmoką, remdamasi tuo, kad civilinė atsakomybė neatsirado, ir žalos dydį grindė standartiniu nusidėvėjimo koeficientu, net neapžiūrėjusi sugadinto automobilio. Kasacinis teismas, gindamas automobilio savininko teises, pažymėjo, kad ne visais atvejais naudotų detalių keitimu būtų atkuriama automobilio būklė iki eismo įvykio. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį, atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai.
Kada KASKO draudimas negalioja?
Nors KASKO draudimas suteikia plačią apsaugą, yra situacijų, kai draudimo bendrovė gali sumažinti išmoką arba visai jos nemokėti. Svarbu atidžiai perskaityti draudimo taisykles ir jų laikytis.
Vairuotojo atsakomybė
Viena svarbiausių sąlygų, kurios pažeidimas gali lemti išmokos sumažinimą ar atsisakymą ją mokėti, yra susijusi su automobilio vairuotoju. Į draudimo polisą įtraukiama informacija apie automobilio valdytojus ir jų vairavimo stažą. Jei įvykus eismo įvykiui išaiškėja, kad vairavo asmuo, nenurodytas sutartyje, ir šis vairuotojas yra didesnio rizikingumo (pvz., jaunesnis arba trumpesnio stažo), draudimo bendrovė gali išieškoti visą išmoką ar jos dalį.
Kitos išimtys, kai KASKO draudimas gali negalioti
- Transporto priemonės būklė ir naudojimas:
- Techninis netvarkingumas, kai transporto priemonę naudoti draudžiama.
- Dalyvavimas sporto varžybose, lenktynėse ar treniruotėse.
- Nusikalstama veikla, vykdoma su transporto priemone (pvz., vagystė).
- Žalos, patirtos automobilį remontuojant ar plaunant.
- Automobilis buvo paliktas neužrakintas ar be apsaugos.
- Vairuotojo būklė:
- Neblaivumas ar apsvaigimas nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaiginamųjų medžiagų.
- Alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengimas neblaivumo ar apsvaigimo patikros.
- Kitos išimtys:
- Mechaniniai gedimai, natūralus susidėvėjimas, elektros ar elektronikos defektai.
- Transporto priemonės kilmė (pvz., atvežta iš JAV rinkos), jei ši informacija neatskleidžiama.
- Tam tikros paskirties transporto priemonės (pavežėjai, mokymas vairuoti, nuoma).
- Transporto priemonės amžius ir modelis (dauguma draudikų taiko apribojimus senesniems automobiliams ar tam tikriems modeliams).
Subrogacijos teisė draudimo santykiuose
Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui, o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.
Draudimo įstatymo nuostatos įpareigoja draudiką vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens.