Ką daryti, jei sukčiai turi asmens kodą, vairuotojo teises ir kitus duomenis

Asmeninės informacijos vagystės tapo kasdienybe, o mūsų duomenys juodajame internete virsta pavojingais įrankiais. Kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ kas ketvirtį atnaujinamas Pasaulinis privačių duomenų pažeidimų žemėlapis rodo, kad visame pasaulyje nutekintų duomenų kiekis per paskutinį ketvirtį sumažėjo, tačiau nuo 2004 m. Lietuvoje nutekinta 11,3 mln. paskyrų.

Nutekintų duomenų mastas ir tipai Lietuvoje

Nuo 2004 m. iki dabar iš viso yra nutekinta 11,3 mln. lietuvių elektroninio pašto adresų. Tarp jų - 2,8 mln. el. pašto adresų ir 8,3 mln. slaptažodžių, 1,3 mln. IP adresų, 206 tūkst. asmens kodų, 94 tūkst. vairuotojo pažymėjimo numerių. „Surfshark“ duomenys rodo, kad vienas lietuvis su asmeninių duomenų nutekinimu vidutiniškai susidūrė 4 kartus. Per daugiau nei 2 dešimtmečius pavogta virš 8 mln. slaptažodžių, beveik 680 tūkst. telefono numerių, virš 400 tūkst. gyvenamųjų adresų. Tarp duomenų, kuriais disponuoja sukčiai, yra netgi ir tokia informacija, kaip ūgis, batų dydis, akių ir plaukų spalva.

Lietuva pirmauja pagal nutekintus duomenis, susijusius su asmeninėmis transporto priemonėmis, iš 160 analizuotų šalių. Sukčiai yra nutekinę net 94 tūkst. lietuvių vairuotojo pažymėjimo numerių, 25 tūkst. automobilio modelių ir 24 tūkst. transporto priemonės valstybinių numerių, rodo kibernetinio saugumo įmonės „Surfshark“ tyrimas.

Bendrovės duomenimis, Lietuva pirmauja ir pagal nutekintų asmens kodų skaičių, rikiuodamasi 3 reitingo vietoje - iš viso nuo 2004 m. nutekinta 206 tūkst. lietuvių asmens kodų.

Kaip sukčiai gali pasinaudoti nutekintais duomenimis

Atsakymas priklauso nuo duomenų tipo, nes skirtingi duomenys gali būti panaudoti skirtingais būdais.

• Telefono numeris ir elektroninis paštas: Įprastai nutekintas telefono numeris (Lietuvoje nutekinta 677,9 tūkst.) ar elektroninis paštas (2,8 mln.) suteikia galimybę sukčiams siųsti netikrus pranešimus, pavyzdžiui, el. laiškus ar SMS žinutes.
• Asmens kodas, tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas: Asmens kodas (205 tūkst.), asmens tapatybės dokumentas (3,2 tūkst.) ar vairuotojo pažymėjimas (94,4 tūkst.) yra ypač jautrūs asmens duomenys. Jie neretai gali būti naudojami kuriant pilną asmens profilį, leidžiantį apsimesti kitu asmeniu, pavogti tapatybę. Su šiais duomenimis sukčiai gali bandyti atidaryti sąskaitas ar net gauti paskolas jūsų vardu.
• Namų adresas: Nutekintas namų adresas (401,3 tūkst.) irgi gali būti panaudotas gyventojams apgauti.
• Informacija apie automobilį: Informacija apie automobilį, tokia kaip registracijos numeris (24,4 tūkst.), spalva ar modelis (25,4 tūkst.), taip pat gali būti panaudota sukčiavimo schemose.
• IP adresai, slaptažodžiai, el. pašto adresai: Nutekinti IP adresai (1,3 mln.), slaptažodžiai, el. pašto adresai kelia rimtą pavojų jūsų internetinėms paskyroms. Dažnai pakartotinai naudojami arba nutekinti slaptažodžiai atveria kelią sukčiams perimti jūsų el. pašto, socialinių tinklų ar net banko paskyras.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad juodajame internete nugulusi mūsų viešai matoma informacija, kaip automobilio numeris, automobilio modelis, profilio nuotrauka ar net nutekintas įrenginio IP adresas, nėra pavojinga, tačiau būtent tokie duomenys tampa lengvu įrankiu kurti naujas, netikras istorijas ir apgauti gyventojus. Puikus pavyzdys - suklastotos Lietuvos institucijų žinutės apie KET pažeidimus.“ - teigia specialistai.

Finansinis sukčiavimas ir tapatybės vagystė

„Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas Šarūnas Šereika atkreipia dėmesį, kad gyventojams pavojus slypi ne tik dėl to, kad sukčiai pavagia el. pašto adresus ir slaptažodžius, kuriais tautiečiai jungiasi prie savo paskyrų. Žala gali būti dar didesnė, jei atskirus vartotojų duomenis pavyksta sujungti į visumą.

„Jei piktavaliams pavyksta sujungti tokias detales, kaip jūsų asmens kodas, vardas, ūgis, amžius, vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai, tai leidžia vykdyti ypač suasmenintas ir sudėtingas sukčiavimo schemas. Jau nekalbant apie tai, kad gali būti bandymų jumis apsimesti ir taip finansiškai pasipelnyti, pvz., skambinant artimiesiems. DI amžiuje tai yra vis dažnėjantys ir vis labiau tikėtini scenarijai. Ypač, jei duomenų vagystės metu nukentėjo jūsų duomenys“, - tvirtina Š. Šereika.

Šalyje veikiančios kredito įstaigos sulaukia klausimų dėl galimybės nutekintais duomenimis pasinaudoti finansinio sukčiavimo tikslais bei būtinų apsaugos priemonių. Svarbu žinoti, kad paslaugų, teikiamų per išmaniąsias programėles (pavežėjimas, maisto pristatymas ir t. t.), teikėjai neturi prieigos prie mokėjimo kortelių duomenų ir jų nekaupia.

Ar sukčiai gali pasiimti paskolą, atsidaryti sąskaitą, gauti kitų finansinių paslaugų mano vardu?

Lietuvos banko duomenų bazėje galima užsiregistruoti „STOP vartojimo kreditams“. Tokios paslaugos užsakymas ir atsisakymas kredito istorijos nepaveiks.

LBA prašo kredito įstaigų klientų būti budriems ir kritiškai vertinti visus gaunamus skambučius bei žinutes. Bankai ir kitos finansų įstaigos ar teisėsaugos institucijos nei telefonu, nei el. paštu niekada neprašo atskleisti jokių prisijungimo prie asmeninės kliento sąskaitos duomenų. Ši informacija priklauso tik klientui ir su ja reikia elgtis itin apdairiai. Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą.

Kaip apsisaugoti nuo asmens duomenų vagysčių ir sukčiavimo

Specialistai įspėja, kad kartais net nereikia paspausti įtartinos nuorodos ar suvesti sukčiams savo duomenų - jie būna pavagiami iš prekybininkų, pas kuriuos bent kartą esate ką nors pirkę, nutekinami naudojantis dirbtiniu intelektu (DI) arba paprasčiausiai prisijungus prie pažinčių programėlių.

Bendrosios rekomendacijos

• Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai.
• Nesaugokite jautrių duomenų interneto naršyklėse. Prisijungimo duomenis, mokėjimo kortelių duomenis, PIN kodus ar kitą jautrią, dažnai naudojamą informaciją, saugokite slaptažodžių tvarkyklėje.
• Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA), ypač el. pašto, socialinių tinklų, el. parduotuvių ir kitų platformų paskyrose, jei ten yra jūsų mokėjimo duomenys.
• Gavę antro veiksnio autentifikavimo patvirtinimo užklausą, nepulkite jos tvirtinti iš karto, įsitikinkite, kad tai jūsų inicijuotas prisijungimas, patikrinkite ar sutampa sistemų pavadinimas, sesijos ID ar kt. pateikta prisijungimo informacija.
• Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija. Nepateikite jautrių duomenų (asmens kodo, banko duomenų, sveikatos duomenų), jei nesate tikri, ar svetainė yra saugi.
• Elkitės atsargiai gavę žinutes ar el. laiškus iš nepažįstamų siuntėjų. Neatidarykite nuorodų ir neprisijunkite prie paskyrų iškart. Skirkite akimirką pagalvoti, ar žinutė tikrai skirta jums? Sukčiai dažnai bando priversti reaguoti impulsyviai.
• Stebėkite savo internetines paskyras. Reguliariai tikrinkite banko išrašus ir paskyras, ieškodami neįprastos veiklos.
• Naudokite patikimą VPN paslaugą, kad apsaugotumėte savo IP adresą ir užšifruotumėte interneto srautą naudojant viešą Wi-Fi internetą.
• Atnaujinkite programinę įrangą.
• Ribokite internete dalijamos asmeninės informacijos kiekį - dalintis ja tik tada, kai tai yra būtina.

Ką daryti, jei duomenys jau nutekėjo

• Nedelsdami pakeiskite slaptažodžius, ypač tose paskyrose, kuriose naudotas toks pat ar panašus slaptažodis.
• Patikrinkite, ar jūsų duomenys buvo nutekėję. Naudokitės tik patikimais įrankiais arba laukite sistemos savininko pranešimo, kad sužinotumėte, ar jūsų paskyra buvo pažeista ir kokia informacija nutekėjo.
• Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA), jei to dar nepadarėte. Tai padės apsisaugoti jus nuo kitų bandymų neteisėtai prisijungti prie jūsų paskyros, net ir nutekėjus slaptažodžiui.
• Stebėkite finansinių operacijų veiklą. Jei nutekėjo ar galėjo būti pavogti mokėjimų kortelių duomenys, užblokuokite elektroninius mokėjimus, stebėkite ar nėra neįprastų pervedimų - apie įtartiną veiklą nedelsdami praneškite paslaugų teikėjui ar bankui.
• Saugokitės galimų sukčių atakų. Po nutekėjimų dažnai suaktyvėja apgaulingi el. laiškai ar žinutės, siūlantys „padėti“. Dėmesingai skaitykite laiškus iš nežinomų šaltinių, nespustelėkite nuorodų, neatidarykite pridėtų dokumentų bei neatskleiskite papildomos informacijos.
• Informuokite atsakingas institucijas ar įmones.
• Rekomenduojama nelaikyti visų turimų pinigų mokėjimo kortelėje, kurią naudojamasi atsiskaitymams per išmaniąsias programėles bei interneto parduotuvėse.
• Rekomenduojama reguliariai jungtis prie elektroninės bankininkystės ir tikrinti sąskaitos likutį, atliktas operacijas bei rezervuotas sumas.
• Galite apsaugoti mokėjimo kortelę nuo neteisėtų operacijų, prisijungdami prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“.

Naršyklių, DI ir programėlių saugumas

Vartotojų duomenis renka ir įvairios naršyklės tam, kad suasmenintų ir pagerintų naršymo patirtį. Mobiliųjų telefonų naršyklių tyrimas rodo, kad „Google Chrome“ yra daugiausiai informacijos apie naudotoją renkanti naršyklė. Visgi ji nesidalija duomenimis su trečiosiomis šalimis, o trečdalis analizuotų mobiliųjų naršyklių - pvz., „Bing“, „Pi Browser“ ir „Opera“ - naudotojų duomenis perduoda.

Norint apsisaugoti „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pataria mobiliajame telefone:

• naudoti į privatumą orientuotas naršykles;
• naršyklės nustatymuose leisti prieigą tik prie failų, kameros ir mikrofono (jei reikia);
• naršyklės programėlėje nerodyti vietovės, kontaktų, SMS ir telefono;
• naršyklėse išjungti sinchronizaciją su „Google“ ir „Microsoft“ paskyra;
• kas mėnesį tikrinti naršyklės leidimus, nes jie gali pasikeisti.

T. Stamulis priduria, kad kurdami įvairias, pvz., savo nuotraukas, su DI žmonės dalijasi ne tik savo nuotraukomis - DI technologijos prašo ir kitų asmeninių duomenų. „Tikrai įmanoma, kad informacija, pagal kurią esame lengvai identifikuojami, ateityje bus panaudota prieš mus. Duomenys gali būti nutekinami ir naudojami priešiškai, pvz., sukčiaujant ar siekiant prisijungti prie žmogaus asmeninių paskyrų“, - įspėja T. Stamulis.

Jis įvardija, kad jokioms programėlėms, žaidimams ar DI negalima atskleisti asmens kodo, viso vardo ir pavardės, telefono numerio. Taip pat klinikinių ar medicininių duomenų, kadangi atskleidus savo ligas ir šiai informacijai nutekėjus gali būti sunkiau įsidarbinti. Taip pat nepatartina dalintis asmeninėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kadangi vaizdinė informacija gali būti panaudota klastojant žmogaus pirštų antspaudus ir kitus biometrinius duomenis.

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius atkreipia dėmesį, kad daug asmeninės informacijos ir intymių detalių gali sukaupti ir pažinčių platformos.

Sukčiavimas, susijęs su vairuotojo pažymėjimais

„Regitra“ įspėja, kad internete vis intensyviau plinta nauja sukčiavimo banga, ypač nukreipta į Lietuvoje gyvenančius užsieniečius. Socialiniuose tinkluose vis dažniau siūloma „įsigyti“ vairuotojo pažymėjimą be egzaminų, be mokymų ar net neišėjus iš namų.

Sukčiavimo būdai

• Apsimetimas „Regitros“ darbuotojais: Vienas tipiškiausių apgavystės būdų, su kuriuo AB „Regitra“ jau ne kartą susidūrė, yra neteisėtai pasisavinami šios valstybinės įmonės darbuotojų asmens duomenys, taip apsimetant vienu iš AB „Regitros“ darbuotojų. Kad labiau suklaidintų galimas aukas, apgavikai naudoja AB „Regitros“ darbuotojų vardus ir pavardes, o nuotrauką įkelia visai kito žmogaus. Kartais tai būna pagyvenusio, santūrios išvaizdos, panašaus į patikimą žmogų asmens nuotrauka. Sukčiai nėra linkę į ilgą susirašinėjimą ar neva būsimo proceso aptarimą. Siekdami greito aukos apsisprendimo ir pinigų sąskaitoje nusikaltėliai paslaugą žada suteikti per porą valandų arba jau kitą dieną. Dažniausiai skelbia galintys mokymo, egzaminų bei pažymėjimo gavimo procedūrą atlikti per septynias ar dešimt dienų.
• Klaidinantys pasiūlymai socialiniuose tinkluose: Jose būna labai mažai įrašų, nuotraukų, draugų, nepateikiama asmeninės informacijos. Na, o tam, kad pasiektų kuo daugiau žmonių, savo pasiūlymus iš tokių netikrų anketų skelbia įvairiose grupėse su „Regitros“ nuotraukomis, po jais dažniausiai išjungdami komentavimo galimybę. Susirašinėdami jie teigia turintys pažįstamų „Regitroje“, prašo atsiųsti savo asmens duomenis (pvz.: asmens kodą, medicininę pažymą), skubina atlikti pavedimą. Taigi, tokiais atvejais ne tik prarandami pinigai, bet ir iškyla reali grėsmė, kad atskleisti asmens duomenys bus panaudoti netinkamai, pavyzdžiui, kitam nusikaltimui.
• „Garantuoti“ egzaminų rezultatai: Yra ir tokių atvejų, kai už pinigus pažadama, kad asmeniui tik „dėl akių“ reikia atvykti laikyti egzaminą, nes viskas bus sutarta iš anksto su „Regitros“ darbuotojais dėl teigiamo rezultato. Jei visgi asmuo neišlaiko, tokie „tarpininkai“ sugrąžina dalį pinigų motyvuodami, kad buvo padarytos kritinės klaidos, dėl kurių egzaminuotojas tikrai negalėjo „užsimerkti“, nes egzaminas yra filmuojamas. Na, o jei išlaiko - sako štai viską pavyko suderinti, nors iš tikrųjų žmogus pats savo jėgomis išlaikė egzaminą.
• Kiti asmenys laiko egzaminus: Be sukčių skelbimų socialiniuose tinkluose naudojami ir kiti neteisėti būdai. Vienas jų - egzaminą ateina laikyti kitas asmuo, pateikdamas suklastotą asmens dokumentą.
• Neteisėta įranga teorijos egzaminuose: Kitas sukčiavimo būdas susijęs su teorijos egzaminais, kuomet egzaminuojamieji naudojasi neleistina vaizdo ir garso perdavimo įranga. Kitaip tariant, yra filmuojamas ekranas su klausimais, o kitoje ryšio pusėje esantis žmogus diktuoja atsakymus.

Kaip teigia „Regitros“ korupcijos prevencijos pareigūnas Edmundas Bogavičius, būsimi vairuotojai, norėdami įgyti teisę vairuoti sukčiavimo ar papirkinėjimo metodais, neretai nesusimąsto, kaip kenkia sau ir kokios gali būti tokio elgesio pasekmės. „Svarbu suprasti, kad mokomės dėl savęs. Vairuotoju ne gimstama, o tampama.“

Pavyzdžiui, iš Klaipėdos rajono gyventojos sukčiai išviliojo 18 tūkst. eurų už tariamą vairuotojo pažymėjimą. Į tokias ar panašias situacijas papuolę asmenys kartais patys kreipiasi ir į „Regitrą“ pripažindami, kad liko apgauti. Štai vienas paskutiniųjų pasakojo, jog keletą kartų neišlaikęs egzamino nusprendė pasinaudoti „Regitros“ „darbuotojo“ paslaugomis. Su juo susirašinėdamas internetu jam pervedė 750 eurų, tačiau, be abejonės, jokios paslaugos negavo, nes suprato, kad bendravo su sukčiumi, kuris „Regitroje“ net nedirba.

„Regitra“ vien per šių metų keturis mėnesius socialiniuose tinkluose jau užfiksavo per 60 asmenų anketų, siūlančių tokią neteisėtą „pagalbą“. Tačiau nepaisant nuolatinių įspėjimų neužkibti ant sukčių kabliuko, vis dar atsiranda besinaudojančių jų „paslaugomis“.

„Regitroje“ veikia Antikorupcijos komisija, kuri, gavusi anoniminius pranešimus el. būdu ar pasitikėjimo telefonu dėl galimo sukčiavimo, tikrina jų pagrįstumą. Įmonė kviečia nelikti abejingus ir pranešti apie galimus sukčiavimo ar korupcijos atvejus, kuriuos pastebėjote ar įtariate.

Ką daryti pametus vairuotojo pažymėjimą?

Jei pažymėjimą pametėte, jis buvo pavogtas ar tapo netinkamas naudoti (pvz., sulūžo, išbluko), o jo galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, jums reikia užsisakyti naują pažymėjimą vietoj prarastojo.

1. Kreipkitės į „Regitrą“ internetu per „Vairuotojų portalą“ arba atvykite į padalinį.
2. SVARBU: Jei pažymėjimas buvo pavogtas, rekomenduojama apie tai pranešti policijai, kad gautumėte tai patvirtinantį dokumentą (nors „Regitrai“ jo dažniausiai nereikia, tai apsaugos jus, jei kas nors bandytų pasinaudoti jūsų pavogtu dokumentu).

Kokių dokumentų reikės?

• Asmens tapatybės dokumento.
• Galiojančios vairuotojo sveikatos medicininės pažymos. Duomenys apie jūsų sveikatos pažymą jau gali būti „Regitroje“, tokiu atveju atsinešti pažymos nereikia.

Skaitmeninis asmens atvaizdas paruošiamas „Regitroje“, todėl pateikti fotonuotrauką nebūtina. Naują vairuotojo pažymėjimą galite užsisakyti, jeigu Jūsų gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje ir/arba čia gyvenate bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais.

Kiek laiko užtruks?

Užsisakius įprasta tvarka, pažymėjimas pagaminamas per kelias darbo dienas. Galima rinktis ir skubesnį gaminimą už papildomą mokestį. Pažymėjimą galėsite atsiimti „Regitros“ padalinyje arba užsisakyti pristatymą paštu.

Ar galima vairuoti pametus teises?

Taip, galima vairuoti Lietuvoje net ir pametus pažymėjimą, jei teisė vairuoti neatimta. Tačiau rekomenduojama su savimi turėti asmens dokumentą, nes policija gali paprašyti patvirtinti tapatybę. Jei vairuojate užsienyje, tuomet fiziškai turėti pažymėjimą su savimi privaloma - tik Lietuvoje šis supaprastinimas galioja.

Padirbtų vairuotojo pažymėjimų pavojai

Nemaža dalis saugios ir teisingos vairavimo kultūros ugdymo prasideda jau nuo pirmųjų pradedančiojo vairuotojo mokymosi žingsnių - tai yra teorinės žinios apie saugų vairavimą ir Kelių eismo taisyklių išmanymas. Tie, kurie siekia įsigyti padirbtą vairuotojo pažymėjimą, kelia pavojų sau ir aplinkiniams.

• Neteisėtumas: Padirbtas vairuotojo pažymėjimas yra nelegalus dokumentas. Jo naudojimas laikomas sukčiavimu ir pažeidžia įstatymus. Tas pats galioja ir padirbtą ar suklastotą dokumentą laikiusiam, gabenusiam, siuntusiam ar panaudojusiam asmeniui.
• Saugumas: Vairavimas yra atsakingas ir potencialiai pavojingas veiksmas. Vairuodamas tu turi prisijungti prie eismo srauto, suvokti kelio ženklus ir įgyvendinti saugaus vairavimo taisykles.
• Kitiems eismo dalyviams keliamas pavojus: Jei tu naudosiesi padirbtu pažymėjimu ir tavo vairavimo įgūdžiai bus prastai išvystyti, tu kelsi pavojų kitiems kelių eismo dalyviams.
• Išsilavinimas ir patirtis: Vairavimo mokymai ne tik padeda išmokti kontrolės ir techninių įgūdžių, bet ir teikia esmines žinias apie saugų eismo dalyvių elgesį ir eismo taisykles.

„Regitra“ skatina būsimus vairuotojus ne tik neieškoti aplinkkelių, bet ir būti sąmoningais, nes būti vairuotoju, tai reiškia būti atsakingu už savo ir kitų gyvybes. „Nepateisiname jokių bandymų apeiti sistemą ir neteisėtais būdais gauti vairuotojo pažymėjimą. Lygiai taip pat įmonėje taikome nulinę toleranciją korupcijos apraiškoms. „Regitros“ egzaminuotojams daryti poveikį dėl palankaus sprendimo priėmimo ir už jį atsilyginant yra traktuojama kaip nusikalstama veika. Užtikriname asmens ir jo pateiktos informacijos konfidencialumą“, - teigia „Regitros“ korupcijos prevencijos pareigūnas Edmundas Bogavičius.

Svarbu pranešti ir apie socialiniuose tinkluose pastebimus siūlymus su neteisėta „pagalba“ dėl vairuotojo pažymėjimų. „Regitra“ imasi priemonių, kad sukčių paskyros bei jų skelbimai būtų blokuojami ir žmonės nebūtų apgaudinėjami. Tuo pačiu kviečiame pranešti ir Policijos virtualiam patruliui, kad policija taip pat galėtų reaguoti į neteisėtą veiklą.

tags: #sukciai #turi #tavo #asmens #koda #vairuotojo