Stogo plėvelės: techniniai duomenys ir pasirinkimo ypatumai

Beveik niekas neabejoja, kad izoliacinės plėvelės yra būtinos stogams ir sienoms. Tačiau vis dar kyla klausimų, kokią plėvelę ir kur kloti, kaip išsirinkti iš daugybės panašių gaminių tinkamiausią, kuo jos skiriasi ir kokiomis savybėmis pasižymi. Šiame straipsnyje bus detaliai aptariami šie klausimai ir pateikiami esminiai techniniai duomenys.

Izoliacinių medžiagų paskirtis ir tipai

Vandens, vėjo ir garo izoliacinės medžiagos naudojamos namų apšiltinimui, fasadų ir kitų konstrukcijų apsaugai nuo drėgmės, puvimo, vandens pratekėjimo bei ilgaamžiškumo užtikrinimui. Jų pagrindinė funkcija - neleisti drėgmei patekti į šilumos izoliaciją, kuri smarkiai sumažina izoliacines savybes ir gali sukelti medžiagos ir konstrukcijos suirimą.

Antra, kaip neatskiriama ventiliacinės sistemos dalis, vandens ir vėjo izoliacinės medžiagos apsaugo šilumos izoliaciją nuo drėgmės susikaupimo, užtikrina vandens garų pašalinimą iš vidinės stogo konstrukcijos į išorę. Garo izoliacinės medžiagos apsaugo šilumos izoliaciją nuo vandens garų prasiskverbimo, atsirandančių dėl žmonių veiklos. Šių medžiagų panaudojimas užtikrina kokybišką ir ilgą šilumos izoliacijos tarnavimo laiką. Nors vandens, vėjo ir garo izoliacijai gali būti naudojamos ir ne plėvelinės medžiagos, šiame straipsnyje dėmesys bus skiriamas būtent plėvelinėms medžiagoms dėl jų plataus naudojimo ir didėjančios pasiūlos rinkoje.

Garo izoliacija

Garo izoliacija reikalinga tam, kad kuo mažesnis vandens garų kiekis patektų į pastatų konstrukcijas. Ji visuomet įrengiama po vidine atitvaros apdaila arba termoizoliacinės medžiagos sluoksnyje ne toliau kaip 5 cm nuo vidinio atitvaros paviršiaus. Pagrindinė garo izoliacinės plėvelės savybė - kuo mažesnis laidumas vandens garams. Vandens garai gali prasiskverbti netgi pro orui nelaidžias užtvaras. Garų pavidalo drėgmė pro atitvaras skverbiasi lėtai, tačiau, esant palankioms sąlygoms konstrukcijoje, per vieną ar kelis šildymo sezonus gali susikaupti pakankamai dideli iš drėgmės susikondensavusio vandens kiekiai. Šis vanduo įsigeria į atitvaros medžiagas, didina jų šilumos laidumą, sudaro sąlygas pelėsių ir grybų susidarymui.

Vėjo izoliacija

Vėjo izoliacija reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacinės plėvelės savybė - nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Ji visuomet įrengiama ant termoizoliacinio sluoksnio. Dažniausiai termoizoliacinis sluoksnis įrengiamas iš mineralinės vatos. Termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose, plyšiuose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras „neišneštų“ šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartus.

Hidroizoliacija

Hidroizoliacija apsaugo atitvarą ir visą pastatą nuo išorinių kritulių. Pagrindinė hidroizoliacinės plėvelės savybė - nelaidumas vandeniui. Ji įrengiama po pagrindine stogo danga. Kad ir kokia sandari būtų pagrindinė stogo danga, ypač kalbant apie stogus, visada išlieka galimybė, kad pro ją prasiskverbs vanduo. Tai gali įvykti lietaus su smarkiu vėju metu, žiemą gali įpustyti po stogu, ir tirpstantis sniegas drėkins apačioje esančias konstrukcijas. Taip pat ant termoizoliacinio sluoksnio gali lašėti kondensacinis vanduo nuo metalinės stogo dangos, esant dideliems išorės temperatūros svyravimams.

Stogo plėvelių tipai ir difuzinės membranos

Postogines plėveles galima skirstyti ne tik pagal funkciją, bet ir pagal rūšį: polietileno plėvelės, polipropileno plėvelės ir neaustinės „kvėpuojančios“ difuzinės plėvelės. Pirmas plėvelių tipas naudojamas kaip garo, taip pat ir vandens izoliacijai, antras tipas - pagrindinai vandens izoliacijai, trečio tipo plėvelės - tiktai vandens ir vėjo izoliacijai. Šiuo metu daugiausia neaiškumų iškyla dėl difuzinių plėvelių, todėl jos bus aptartos išsamiau.

Difuzinės „kvėpuojančios“ plėvelės (membranos)

Membranomis vadinamos „kvėpuojančios“ plėvelės, kurios užtikrina apsaugą nuo atmosferinės drėgmės patekimo į konstrukciją, tuo pačiu metu praleisdamos į išorę vandens garus. Šios membranos pasižymi ypatinga mikrostruktūra ir yra neaustinės medžiagos iš sintetinių žaliavų. Jų atsiradimą statybų rinkoje sąlygojo griežtesnės vakarų šalių statybinės normos.

Neginčytinas difuzinių plėvelių privalumas yra tas, kad tik jos leidžia racionaliausiai ir maksimaliai išnaudoti visą tarp gegnių esančią erdvę. Skirtingai negu kitos plėvelės, difuzinę membraną galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl jos panaudojimas leidžia atsisakyti papildomo ventiliacinio tarpo, tuo pačiu leidžia panaudoti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Dėl to yra pagerinami šilto stogo temperatūriniai parametrai, mažinamos išlaidos šildymui, padidinama kambario erdvė. Difuzinės membranos dabar plačiausiai naudojamos rekonstruojant arba įrengiant mansardinius stogus, nes jų panaudojimas leidžia nekeisti esamų gegnių storio, pločio bei visos stogo konstrukcijos.

Būtina paminėti, kad tik keletas šiuo metu rinkoje esančių membranų turi labai aukštus garų pralaidumo bei vandens ir vėjo nepralaidumo parametrus. Jos tinkamos kaip pagrindinė postoginė danga. Kitos difuzinės plėvelės, kurių techniniai parametrai nėra pakankamai aukšti ir ypač mažas vandens nepralaidumas (kai vandens stulpo aukštis yra mažesnis už 1 metrą), gali būti naudojamos tik stogo vėjo izoliacijai bei vertikaliose sienų konstrukcijose.

Svarbiausios difuzinių membranų savybės

Toliau bus detaliau aptariamos pagrindinės difuzinių medžiagų savybės, kurios kelia daugiausia klausimų pirkėjams.

Ilgaamžiškumas

Dauguma žmonių medžiagos ilgaamžiškumą supranta ne visai teisingai, manydami, kad tai nereali ir šiai dienai neaktuali savybė. Ilgaamžiškumas reiškia, kad medžiaga nepraranda savo funkcinių savybių nei po savaitės, nei po pusės metų, nei po dešimties ar penkiasdešimties. Renkantis medžiagą, būtina atkreipti dėmesį į deklaruojamą medžiagos ilgaamžiškumą, teirautis, kiek medžiaga gyvuoja rinkoje, ar jos savybės sertifikuotos, ar pardavėjas gali prisiimti atsakomybę už siūlomą medžiagos kokybę. Visos pasirinktos membranos savybės turi būti ne tik deklaruotos, bet patikrintos laiko ir patvirtintos laboratorinių tyrimų.

Vandens stulpo aukštis (mmH2O > 1000)

Dažniausiai techniniuose gaminių aprašymuose nurodomas plėvelės atlaikomo vandens stulpo aukštis. Vokiečių mokslininkų duomenimis, esant stipriam šoniniam vėjui su lietumi ar pūgai, susidaro dinaminis slėgis, kuris slegia plėvelę netgi didesne jėga nei 1 m vandens stulpo aukštis. Kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų. Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai plėvelė nepakankamai įtempta, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu, ypač rudenį, ilgą laiką intensyviai lyjant lietui ir neuždengus stogo dangos. Netgi uždengus stogą, tam tikrose vietose susidaro pavojingos zonos, kuriose ilgą laiką gali laikytis susikaupęs vanduo. Tinkamai neįtempus plėvelės tarp gegnių, šlaito apačioje, karnizo mazge prieš lataką gali susidaryti vadinamosios „kišenės“. Tokios pat pavojingos vietos gali susidaryti aplink stogo langus, kaminus.

Sd koeficientas (£0,02 koeficientas)

Sd koeficientas, m (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis), reiškia, kad plėvelė praleidžia vandens garus taip pat kaip ir nurodyto storio oro sluoksnis. Populiariai - kuo jis mažesnis, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai. Siekiant išvengti problemų, atsirandančių nustatant difuzinių plėvelių laidumą garams, plėveles reikia lyginti taikant koeficientą Sd, kuris apibrėžia difuziškai lygiavertį oro sluoksnio storį. Šis koeficientas leidžia lyginti tiriamos medžiagos difuziškumą (laidumą garams) su apibrėžto storio oro sluoksnio difuziškumu. Kuo didesnis difuzinės plėvelės laidumas garams, tuo didesnės galimybės, kad vandens garų srauto balansas neleis stoge atsirasti kondensatui.

Vandens garų pralaidumas (~ 1300 g/m2/24h)

Garų pralaidumas (g/m2/24h esant 23oC 85 % drėgmės) nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Šis skaičius turi būti kuo didesnis. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė konstrukcija. Difuzinės membranos turi būti lyg žmogaus oda, kuri apsaugo gyvybines funkcijas atliekančius organus nuo išorės poveikio, o per jos poras visas kūnas gali nuolat kvėpuoti.

Pagal šį rodiklį membranos skirstomos į tris kategorijas:

• Mažos difuzijos: praleidžia iki 300 mg/m2 per 24 valandas. Tinka sausoms patalpoms ir vidinėms pertvaroms.
• Vidutinės difuzijos: praleidžia nuo 300 iki 1000 mg/m2 per 24 valandas. Tinka beveik visais atvejais vidutiniame klimate.
• Didelės difuzijos (superdifuzinės): daugiau nei 1000 mg/m2 per 24 valandas. Naudojama, esant storam apšiltinimo medžiagos sluoksniui, nepalankaus klimato rajonuose, kur yra didelis drėgmės skirtumas.

Funkcinis medžiagos sluoksnis

Rinkoje siūlomas difuzines plėveles galima suskirstyti į mikroporines ir daugiasluoksnes. Pastarųjų gramatūra arba svoris yra didesnis dėl daugiasluoksniškumo. Tačiau svoris nusako tik medžiagos tvirtumą mechaniniam poveikiui. Šių medžiagų funkcinis sluoksnis yra apsaugotas mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Svarbiausias yra membranos ar plėvelės funkcinis sluoksnis, užtikrinantis membranos vandens ir vėjo izoliacines savybes. Siūlomų rinkoje membranų sluoksniai svyruoja nuo 40 iki 150 mikrometrų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp membranų vandens ir vėjo pralaidumo. Jeigu plėvelė pasižymi blogomis hidroizoliacinėmis savybėmis, lygiai taip pat ji bus prastas vėjo barjeras. Todėl naudojant tokias plėveles, reikės storesnio izoliacijos sluoksnio, norint gauti reikiamas šiluminės izoliacijos charakteristikas.

Gramatūra (paviršinė masė)

Difuzinių, kaip ir kitų plėvelių, patvarumas labai susijęs su jų gramatūra, t. y. paviršiaus svoriu (g/m2). Tai reiškia, kad svoris esant tokiam pačiam substancijos tankiui yra tuo didesnis, kuo storesnė plėvelė. Šiuolaikiškos stogų plėvelės daugiausia gaminamos iš polipropileno (PP), kuris pasirodė turįs geresnių savybių. Kuo difuzinės (ir kitos) plėvelės storesnės, tuo jos patvaresnės, nes plonos dėl patvarumą mažinančių atmosferos veiksnių (daugiausia dėl UV spindulių) galima labai lengvai pažeisti įrengiant ir eksploatuojant stogus. Stogų difuzinės plėvelės dažniausia gaminamos daugiasluoksnės su nešiklio sluoksniu, pagamintu iš polipropileno (PP) pluoštinio audinio, dėl to jų atsparumas ultravioletiniams spinduliams ir kitiems atmosferos veiksniams yra didesnis negu polietileninių (PE) plėvelių. Europoje dažniausiai gaminamų difuzinių plėvelių paviršiaus svoris (gramatūra) svyruoja tarp 90-200 g/m2.

Atsparumas UV spinduliams

Tai svarbi savybė, nes ne visuomet pavyksta pakloti pagrindinę stogo dangą. Renkantis plėvelę, būtina atkreipti dėmesį į šį parametrą. Jei medžiaga neatspari UV spinduliams, tai net ir trumpą laikotarpį neapsaugota ji praras savo funkcines savybes. Priedų, suteikiančių plėvelei atsparumą UV spinduliams, pridedama dėl to, kad ji būtų apsaugota nuo saulės, jeigu stogo dangoje atsirastų skylių arba prošvaisų. Šiuo metu gaminamos difuzinės (laidžios garams) plėvelės su priedais, kurie padaro jas atsparias UV spinduliams daugelį mėnesių. Tai garantuoja ilgametį jų eksploatavimą, prilygstantį pagrindinių dangų naudojimo laikui. Tačiau reikia atsiminti, kad, jeigu plėvelės laikomos ant stogo be dangos ilgiau negu nustatytas jų atsparumo UV spinduliams terminas, medžiaga bus daugiau ar mažiau pažeista. Todėl reikia pasirūpinti, kad difuzinės plėvelės nebūtų pernelyg ilgai laikomos ant stogo, neuždengto pagrindine danga.

Temperatūrinis diapazonas

Temperatūrinis diapazonas turėtų būti kuo platesnis. Tai reiškia, kad jei membrana klojama nurodytose temperatūros ribose, jai nieko neatsitiks - ji nesideformuos ir nepraras savo savybių. Temperatūrų diapazonas nuo -40°C iki +120°C visiškai atspindi sąlygas, kuriomis difuzinės plėvelės veikia mūsų klimato juostoje, jeigu stogas įrengtas taisyklingai. Reikiamos ventiliacijos virš difuzinių plėvelių viršutinė riba nėra viršijama, nes virš jų cirkuliuojantis oras aušina visą dangą. Difuzinės plėvelės labai laidžios garams, kad jie galėtų garuoti iš termoizoliacijos ir stogo konstrukcijos į ventiliacinį tarpą, sudarytą prieš skersinius ir išilginius grebėstus. Tame tarpe turi laisvai judėti oras, su kuriuo vandens garai, stumiami išilgai pagal išilginius grebėstus, palieka dangą. Vandens garų šalinimo mechanizmas neleidžia drėgmei kauptis stoge ir sumažina temperatūrą po danga vasarą. Taip gerokai pagerėja gyvenimo pastogėje sąlygos. Po skardos dangomis didžiausių karščių laikotarpiu temperatūra pasiekia 115oC, tačiau tiktai toje vietoje, kuri yra tiesiog po skardos paviršiumi ir tiktai tada, kai neveikia ventiliacijos anga.

Ekologiškumas

Būtina sužinoti, iš ko ir kaip pagaminta medžiaga, ar jos eksploatavimo metu neišsiskiria toksinės medžiagos ar kitos produkto sudedamosios dalys, ar joje nėra cheminių priedų, ar ji tinka visiškam perdirbimui.

Atsparumas plyšimui

Difuzinių plėvelių atsparumas nusakomas pagal du rodiklius, apibrėžiančius plėšiamąsias jėgas: bandymų metu į 5 cm pločio juostelę ir į vinį (pagal PN normą - 2,5 mm skersmens). Plėvelės gali plyšti tik dangos įrengimo metu. Uždengus nebėra galimybės pažeisti plėvelę, nes ją apsaugo stogo danga. Plėšiamosios jėgos, kurios paprastai veikia stogą, atsiranda dėl vėjo ir konstrukcijos medienos džiūvimo. Tačiau pakanka netgi nedidelio plėvelės elastingumo, kad ją veikiančios jėgos nepadarytų jokios žalos, nes tų jėgų sukeliamas pasislinkimas būna nedidelis. Montuojant stogo dangą, vieninteliai galimi plėvelės pažeidimai dėl atsitiktinių apkrovų, pavyzdžiui, ant jos nukritus įrankiui, pargriuvus. Tokiu atveju pažeidimą galima sutaisyti specialiomis lipniomis juostomis. Tik tam tikrais atvejais, kai įrengiamos specialių rūšių dangos, reikalingos pačios tvirčiausios difuzinės plėvelės. Tai dangos, klojamos ant nejudančios tvirtos apkalos. Klojant šios plėvelės būna tiesiog stipriai mindžiojamos. Taip pat gali būti mindžiojama ir stogų nuosvyrose, kai stogdengys atlieka daug montavimo ir reguliavimo veiksmų. Todėl kiekvienam stogui verta naudoti dviejų rūšių difuzines plėveles: vieną paprastą, kitą - tvirčiausią, kuri įrengiama sudėtingose vietose, pavyzdžiui, nuosvyrose, prielatakiuose ir pan.

Atsparumas vandeniui (vandens stulpo poveikiui)

Atsparumas vandeniui svarbus dėl periodiškai kylančio pavojaus susidarius sniego ir ledo kepurei po pagrindine danga tirpstant sniegui. Tokia kepurė spaudžia difuzinę plėvelę nuosvyros srityje, o jai tirpstant susidaro palyginti didelis vandens spaudimas - dažnai ten, kur sujungti stoglatakiai ir nuosvyros. Vanduo, virsdamas ledu, pakyla nuosvyros srityje. Jis lengvai prasiskverbia po stogų dangomis per visas nesandarias vietas, užleidimus ir montavimo angas, užšąla ir virsta ledu, kuris išplinta po danga. Tad sniego ir ledo kepurė veikia taip pat ir virš dangos, ir po ja, spausdama stogų plėvelę ir kitus nuosvyros konstrukcijos elementus. Dėl šios priežasties, be kitų dalykų, nuosvyroms ir prielatakiams verta naudoti tvirčiausias difuzinių plėvelių atmainas.

Stogo plėvelės montavimas ir dažniausios klaidos

Rekonstruojant arba naujai įrengiant apšiltintą pastogę yra labai svarbu ne tik pasirinkti gerą medžiagą, bet ir teisingai atlikti visus darbus, susijusius ne tik su plėvelės panaudojimu, bet ir visu stogo konstrukcijos įrengimu.

Dažniausiai pasitaikančios esminės klaidos:

1. Nepakankamas oro srautas ventiliacijai, kai neišlaikomi rekomenduojami atstumai tarp plėvelės ir pagrindinės stogo dangos.
2. Užsandarinamos ventiliacinės angos pakalime bei kraigo konstrukcijose.
3. Blogas plėvelės įtempimas, neteisingas jos paklojimas. Plėvelės nepersidengia, neužsandarinamos persiklojimo siūlės.
4. Nepaklota arba klojimo metu pažeista garo izoliacija.

Jokiu būdu negalima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos nei stogo, nei sienų konstrukcijose šių plėvelių: perforuotų, turinčių mikroplyšius ir todėl šiek tiek praleidžiančių vandens garus (pavyzdžiui, 20 g/m2) bei antikondensacinių, turinčių sluoksnį iš viskozinio pluošto ir celiuliozės (taip vadinamąjį „pūkelį“), kuris sugeria ir išlaiko perteklinę drėgmę, o kai sąlygos kondensatui susidaryti išnyksta - šis sluoksnis greitai išdžiūsta. Naudojant perforuotas ar antikondensacines plėveles yra būtinas papildomas oro tarpas virš šilumos izoliacijos. Jeigu stogo dangoje nebus naudojama membrana, stogo apšiltinimas tinkamai neatliks savo funkcijų. Jeigu norite, kad stogas ir sienos visada būtų sausos ir šiltos, naudokite difuzines membranas. Difuzinės plėvelės klojimas reikalauja laikytis šių taisyklių:

1. Audeklas išvyniojamas ant šiltinimo medžiagos pašiauštu sluoksniu ir turi gerai priglusti.
2. Audinys prie gegnių ar statramsčių prispaudžiamas sija ar grebėstais.
3. Tarp hidrobarjero ir stogo ar sienos apdailos medžiagos turi būti paliekamas 15-50 mm pločio ventiliacinis tarpelis.
4. Prispaudimo sijomis suformuotas kanalas turi būti laisvas nuo sofito iki kraigo (ant stogo) arba pradinės grindjuostės iki sofito (ant sienos).
5. Jeigu naudojami grebėstai, juose turi būti palikti tarpai, kad vėdinimo kanalai tarpusavyje susijungtų.
6. Hidrobarjero audinio juostas tarpusavyje būtina gerai suklijuoti, kraštus užleidžiant 50-100 mm. Kraštinis sujungimas su grebėstu taip pat yra priklijuojamas.

Tinkamai sumontuota membrana tarnaus labai ilgai - iki 50 metų.

Specialios difuzinės membranos

Šiai kategorijai priklauso aukštųjų technologijų medžiagos, kurios turi ir hidrobarjero, ir apšiltinimo medžiagos savybių. Pavyzdžiui, folija padengta membrana ypač aktuali karštuose rajonuose. Folija infraraudonųjų spindulių šilumą atspindi atgal į atmosferą, todėl stogas įkaista keletą kartų mažiau. Žiemos metu toks barjeras palaiko temperatūrą ventiliavimo tarpelyje, kuriuo išgarinamas kondensatas.

Pirmoji mintis, ateinanti į galvą, bandant sutaupyti hidrobarjero sąskaita, - vietoje difuzinės plėvelės naudoti paprasčiausią polietileną. Toks sprendimas nėra tinkamas, nes polietileno plėvelė nors ir nepraleis atmosferos drėgmės, tačiau neišleis drėgmės iš apšiltinimo medžiagos ir ją gadins. Susikaupę garai sušlapins vatą, o vata, kaip yra žinoma, negali būti atkurta.

tags: #stogo #plevele #roofart #techniniai #duomenys