Automobilio stabdymas: kodėl galiniai ratai blokuojasi greičiau?

Visi automobiliai turi stabdžių sistemas, kurios privalo veikti tinkamai, kad transporto priemonė būtų tinkama dalyvavimui eisme. Visuose automobiliuose pagrindiniu stabdžiu yra stabdomi visi automobilio ratai. Galiniai ratai stabdomi naudojant stovėjimo stabdį. Šiuolaikinėse transporto priemonėse kone daugelį metų naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos, o joms efektyviai veikti padeda stabdžių stiprintuvas - vakuumo pagalba veikiantis mechanizmas, gerokai sustiprinantis stabdžių efektyvumą.

Automobilio stabdžių sistemos schema: komponentai ir hidraulinės linijos

Stabdžių sistemų sandara ir veikimas

Šeštajame bei septintajame dešimtmečiuose automobilių gamintojai pradėjo vis dažniau naudoti diskines stabdžių sistemas, tačiau tada ši ypatybė vis dar buvo reta ir labiau aktuali sportiniuose automobiliuose. Diskinių ir būgninių stabdžių sistemų stiprumas yra labai panašus, bet didžiausias diskinių stabdžių privalumas yra pagerintos aušinimo savybės. Įprastai būgniniai stabdžiai randami biudžetinės klasės automobiliuose, kur nereikalingas didelis efektyvumas ir svarbūs žemesni gamybos bei priežiūros kaštai.

Nors priekinės ašies ratai stabdo stipriau nei galinės, stabdyti privalo visi ratai. Tinkamas stabdymo jėgos pasiskirstymas tarp ašių yra esminis automobilio stabilumui stabdymo metu.

Ratų blokavimas staigaus stabdymo metu

Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su staigiu stabdymu, yra tai, kurie ratai užsiblokuos pirmieji. **Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.** Šis reiškinys susijęs su inercijos jėga ir svorio persiskirstymu.

Inercijos jėga automobilį veikia staiga stabdant. Jos dėka didžioji dalis automobilio svorio persikelia į priekinę ašį. Dėl šio svorio perkėlimo galiniai ratai praranda dalį sukibimo su kelio danga, todėl jie linkę blokuotis anksčiau, net ir esant silpnesnei stabdymo jėgai. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.

Inercijos ir svorio persiskirstymo schema automobiliui staigiai stabdant

Stabdymo kelias ir stabilumas

Stabdymo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui.

Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y., stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui. Dėl šios priežasties rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.

Stabdymo atstumo demonstracija

Veiksniai, turintys įtakos stabdymo efektyvumui

Kelio dangos būklė daro didelę įtaką stabdymui. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.

Padangų būklė yra gyvybiškai svarbi saugiam stabdymui. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.

Stabdymo technika taip pat svarbi. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.

Stabdžių sistemos priežiūra ir veiksmai avarijos atveju

Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema. Susidūrus su stabdžių sistemos gedimais, dažniausiai stabdžiai veikia silpnai, nebestabdo kažkuris ratas arba sklinda pašaliniai garsai. Taigi, jeigu stabdymo metu automobilis „tempiamas“ į šoną, jaučiama vibracija, pašaliniai garsai, arba pedalas pasidaro per „minkštas“, būtina vykti į autoservisą sistemos patikrai.

Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).

Avarinio stabdymo situacijose svarbu žinoti, kaip elgtis. Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį, todėl būtina užtikrinti jų saugumą.

tags: #kurie #transporto #priemones #ratai #greiciau #uzblokuojami