Specialisto išvada yra svarbus dokumentas, ypač tiriant nusikalstamas veikas ar nustatant probacijos sąlygas. Ji gali būti surašoma kaip atskiras dokumentas arba įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Tai užtikrina, kad specialistų žinios ir gebėjimai būtų tinkamai panaudojami procese.
Specialisto Išvados Turinio ir Reglamentavimas
Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, privaloma nurodyti šią informaciją:
- Specialisto asmens duomenys - vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija.
- Tirti objektai.
- Naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės.
- Specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis tvirtina nekaltumo prezumpciją: "Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu". Šis principas grindžiamas įrodymais, surenkamais ikiteisminio tyrimo metu, atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - LR BPK) nurodytus proceso veiksmus. Bylą tiriantys pareigūnai neatsiejamai turi kreiptis pagalbos į šios srities kompetentingus asmenis - specialistus ar ekspertus. Jie gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus (pavyzdžiui, apžiūrint įvykio vietą) bei gauti jų išvadas ir paaiškinimus kompetencijos klausimais.
Specialisto ir Eksperto Samprata bei Teisinė Bazė
Ekspertas yra asmuo, turintis reikiamas specialias žinias ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas įstatymo nustatyta tvarka paskiria atlikti ekspertizę. Pagal LR BPK 20 straipsnio 2 dalį, gauti duomenys laikytini įrodymais tik jeigu tokiais juos pripažįsta teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Bet kuri įrodomoji medžiaga (įskaitant ekspertizės aktus ir specialisto išvadas) tik šioje stadijoje įgyja įrodymo baudžiamojoje byloje statusą.
LR Teismo ekspertizės įstatymas (toliau - LR TE), priimtas 2002 m. spalio 29 d., reglamentuoja teismo eksperto veiklą. Jis įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. kartu su BPK. LR TE tvirtina kvalifikacinius reikalavimus valstybiniams ir privatiems teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką, eksperto statusą, nepriklausomumą ir atsakomybę.
Specialisto samprata moksliniu ir praktiniu požiūriu yra plati. Ji apima įvairias autorines nuomones apie specialias žinias bei jų mokslinę reikšmę. Specialios žinios yra neatsiejamos nuo įgūdžių, kurie yra apibūdinami kaip "veiksmai, kurie ilgai kartojami, tampa automatiškais". Specialisto terminas yra žinomas Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių baudžiamajame procese ir kriminalistikoje, ir vartojamas Baudžiamojo proceso kodeksuose. Remiantis dabartiniu Lietuvių kalbos žodynu, žinias galima apibūdinti kaip "mokymosi, išsilavinimo turinys, informacija".
Terminas "specialios žinios" teisės aktuose atsiranda XIX amžiuje, kai buvo priimtas 1808 m. Prancūzijos baudžiamojo proceso kodeksas. Vėliau jis buvo vartojamas 1832 m. Rusijos imperijos įstatymų sąvade (sinonimo prasme - "ypatingos žinios"), 1864 m. Rusijos baudžiamojo proceso statute. Pastarajame statute buvo įtvirtinta ne tik "specialios žinios" sąvoka, bet ir 112 str. bei 325 str. nuostatos. Šios žinios naudojamos tiek užsienio (Rusijos, Lenkijos ir kt.), tiek Lietuvos kriminalistikos bei baudžiamojo proceso moksluose.
1993 m. Rusijoje išleistoje "Trumpojoje kriminalistikos enciklopedijoje", sudarytoje prof. R. Belkino, pateikiamas specialisto termino apibrėžimas. Specialistas yra asmuo, turintis specialių žinių, kurios reikalingos tam tikrų aplinkybių tyrimui. Šiuo metu specialisto terminas yra žinomas Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių baudžiamajame procese ir kriminalistikoje ir vartojamas Baudžiamojo proceso kodeksuose. Tačiau šio termino vartojimas neapsiriboja jo įtvirtinimu minėtų šalių BPK.
1961 m. LR BPK 25 straipsnyje specialisto procesinis vaidmuo buvo apibrėžiamas kaip "specialios žinios ir įgūdžiai". Tame LR BPK specialios žinios nebuvo apibrėžtos; jas galima aptikti tik LR BPK komentaro 84 straipsnyje: "Specialios žinios - išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos tam savos mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti". Tokia pati sąvoka yra ir dabartiniame Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatyme.
LR BPK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad "Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamas specialias žinias ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą".
Teismo Ekspertų Sąrašas ir Kvalifikacija
Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašas (toliau - LR TES) sudaromas ir tvarkomas Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Asmuo gali dirbti teismo eksperto darbą teismo ekspertizės įstaigoje tik tuo atveju, jei yra įrašytas į LR TES. Kiekvienas asmuo (būsimas ekspertas), norintis būti įrašytas į LR TES, turi turėti atitinkamą kvalifikaciją bei privalo prisiekti Teisingumo ministrui.
Teismo ekspertas, prisiekęs Teisingumo ministrui, skirtingai nei kiti asmenys, dalyvaujantys teismo procese (liudytojai, vertėjai ir kt.), atleidžiamas nuo priesaikos teisme ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.
Valstybiniai bei privatūs teismo ekspertai, gavę Kvalifikacinės komisijos išduotą teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, įgyja teisę per vienerius metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos kreiptis į Teisingumo ministrą su prašymu įrašyti juos į LR TES. Teisingumo ministras per trisdešimt dienų nuo teismo eksperto prašymo gavimo dienos prisaikdina ekspertą ir įrašo jį į LR TES.
Visi duomenys apie teismo ekspertus, įrašytus į LR TES ar iš jo išbrauktus, skelbiami "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai". LR TE taip pat nurodoma, kokiais atvejais teismo ekspertai gali būti išbraukti iš minėto sąrašo.
Anksčiau galiojusiame sąraše, kuris buvo atnaujinamas kas mėnesį, buvo nurodomi teismo eksperto vardas ir pavardė bei ekspertizės rūšis, kurią ekspertas atlieka. Minėtame sąraše nebuvo laikomasi abėcėlinės eksperto surašymo tvarkos nei pagal pavardes, nei pagal atliekamų ekspertizių pavadinimus. Šiuo metu situacija pasikeitė ir pirmą kartą (rugsėjo 15 d.) buvo paskelbtas naujas LR TES.
Specialisto Išvada Transporto Priemonės Byloje: Pavyzdys
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-137/2010, procesinio sprendimo kategorija buvo 73.2.6.1.,114.4. Teismo posėdyje dalyvavo ieškovas I. T., jo atstovė adv. J. ir atsakovo atstovė K. Šioje byloje buvo svarstoma ieškovo I. T. atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Ieškovas I. T. patikslinęs reikalavimo sumą, prašė priteisti jo naudai priklausančią 2618 Lt draudimo išmoką.
Draudimo bendrovėje „ERGO Lietuva“, kurioje buvo apžiūrėtas jo automobilis, aprašyti sugadinimai. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas būtinųjų sąlygų, t.y. nesant priežastinio ryšio tarp žalos ir eismo įvykio. Nustatytas dvigubas horizontalus apibrozdinimas, kuris faktiškai nesideformuoja aukštyje. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu ieškovo I. T. ieškinį atmetė ir grąžino 33 Lt žyminio mokesčio permoką.
2009-03-05 specialisto išvada Nr. nurodė, kad automobilio Honda Civic, valst. Nr. ir automobilio Audi 80, valst. Nr. sugadinimai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas I. T. t.y. kad jam priklausančio automobilio Honda Civic, valst. Nr. valst. Nr. atsakomybė buvo apdrausta UADB „ERGO Lietuva“ pagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. žalos ir eismo įvykio. Ieškovas I. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus m. bylą ir iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Eismo įvykių duomenų pagrindai
Ieškovui prašant papildomai ištirti eismo įvykio, įvykusio 2009-01-31 08.51 val. r., Lavoriškių k. aplinkybes, buvo atliktas papildomas specialisto tyrimas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad sugadinimai padaryti automobilio Honda Civic, valst. Nr. ir stabdomu automobiliu Audi 80, valst. Nr. atitinka eismo įvykio dalyvių nurodytas sąlygas. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, gali paliudyti G. A., jo tėvai V. ir E. T. bei M. S.. Ikiteisminio tyrimo Nr. apylinkės prokuratūrą su prašymu ištirti I. T. ir V. K. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus m. Civic, priežastinį ryšį su eismo įvykiu. 2009-03-05 specialisto išvada Nr. transporto trasologijos teismo ekspertas V. M. išsamumą, objektyvumą ir pagrįstumą pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas pagal CPK 320 str. faktine, tiek teisine prasme. Pagrindas (visos V. K. draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Išvada (b.l. V. K. padarytą žalą (nuostolius). CPK numatytas išimtis - prejudicinius faktui (CPK 182 str. 2 p. oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. galios. (CPK 218 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai (CPK 177 str. 2 d.) specialisto išvadai. Sąsajumo ir leistinumo, t.y. pateikta informacija, jog ieškovo ir kito eismo įvykio dalyvio V. K. eismo įvykio aplinkybes ir apelianto automobilio apgadinimų mastą juos vertinant drauge su paties apelianto (ieškovo) paaiškinimais (CPK 270 str. 4 d. 3 d.).
Faktai konstatavo, kad V. K. sparno deformacijos charakteris (b.l. 20, 87) paneigti žalos atsiradimo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tikimybės. Pateikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir įrodymus apie V. K. automobilio remontą, jo mastą, apimtis (CPK 179 str. taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. nustatytos sąlygos draudimo išmokai mokėti. Transporto priemonė, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes. Neginčijant paties eismo įvykio buvimo ir V. K. automobilį apžiūrės draudiko bendrovės specialistai.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (CPK) 325 str., 326 str. 1 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Siuntimo (pašto) išlaidos - 11,20 Lt (CPK 88 str. 1 d.).
tags: #specialisto #isvada #del #transporto #priemones