Išmetimo sistema yra viena iš svarbiausių automobilio dalių, atsakinga ne tik už taršos mažinimą, bet ir už tinkamą variklio darbą bei keleivių saugumą. Nors daugelis vairuotojų į išmetimo sistemos būklę atkreipia dėmesį tik per techninę apžiūrą, tam tikri požymiai gali aiškiai parodyti, kad šiai sistemai reikia skubaus remonto.
Bendrieji išmetimo sistemos gedimų požymiai
Nemalonus dyzelio kvapas, sklindantis iš automobilio duslintuvo, gali tapti rimtu rūpesčiu. Tai ne tik erzina, bet ir gali signalizuoti apie potencialias problemas su transporto priemonės išmetimo sistema ar varikliu. Ilgiau pabuvus automobilyje, kuriame nuolat jaučiamas šis kvapas, galima net apsinuodyti. Be to, yra ir kitų požymių, rodančių išmetimo sistemos problemas.
Neįprasti garsai
Vienas pirmųjų požymių, kad išmetimo sistema gali būti pažeista, yra neįprasti garsai. Jei pastebite, kad automobilio variklio garsas tapo garsesnis ar girdite dundesį, sklindantį iš po automobilio, tai gali reikšti duslintuvo ar vamzdžių pažeidimą. Kartais garsas gali būti susijęs su išmetimo sistemos skylių atsiradimu arba sugedusiomis jungtimis. Jeigu važiuojant girdite skambančius metalinius garsus, sklindančius iš po automobilio, tai gali būti ženklas, kad pažeistas katalizatoriaus vidus. Katalizatoriaus keraminė šerdis gali skilti arba atsiskirti, sukeldama tokius garsus.
Nemalonus kvapas
Kitas akivaizdus ženklas, kad reikalingas išmetimo sistemos remontas, yra nemalonus kvapas, sklindantis iš automobilio. Jeigu jaučiate „supuvusio kiaušinio“ kvapą arba pastebite, kad į saloną patenka išmetamosios dujos, tai gali reikšti skylę išmetimo vamzdyje arba katalizatoriaus gedimą. Išmetamosiomis dujomis galima apsinuodyti net jei kvapas nėra stiprus.
Pablogėjęs variklio darbas ir padidėjusios degalų sąnaudos
Sugedusi išmetimo sistema tiesiogiai veikia variklio darbą. Jei pastebite, kad automobilis lėčiau reaguoja į akseleratoriaus paspaudimą arba sunkiau pasiekia norimą greitį, tai gali būti užsikimšusio katalizatoriaus požymis. Užsikimšęs katalizatorius trukdo laisvai cirkuliuoti išmetamosioms dujoms, todėl sumažėja variklio efektyvumas. Sugedusi išmetimo sistema taip pat gali padidinti degalų sąnaudas. Pavyzdžiui, jei katalizatorius neveikia efektyviai, variklis turi sunaudoti daugiau kuro, kad pasiektų norimą galią.
„Check Engine“ lemputė
Daugumoje šiuolaikinių automobilių „Check Engine“ lemputė prietaisų skydelyje užsidega, kai pastebima problema su išmetimo sistema. Tai gali būti susiję su deguonies jutiklio, katalizatoriaus ar kitų sistemos komponentų gedimu.
Dūmai iš išmetimo vamzdžio
Dūmai, sklindantys iš išmetimo vamzdžio, taip pat yra aiškus signalas, kad išmetimo sistema neveikia tinkamai. Jei pastebite juodus, pilkus ar mėlynus dūmus, tai gali būti susiję su variklio alyvos degimu arba nesudegusiu kuru. Baltos spalvos dūmų pasirodymą gali lemti ir išmetimo sistemoje susidaręs kondensatas.
Mechaniniai pažeidimai
Mechaniniai pažeidimai, tokie kaip rūdys ar skylės, dažniausiai atsiranda dėl drėgnų oro sąlygų ir druskų, naudojamų kelių valymui žiemos metu. Rūdys greitai gali pažeisti duslintuvą ir vamzdžius, o tai lemia išmetamųjų dujų nutekėjimą ir sumažėjusį sistemos efektyvumą. Išmetimo sistema ir duslintuvas gali būti pažeidžiami ir mechaniniu būdu, pavyzdžiui, važiuojant miško keliais arba kelio nelygumais. Važiuodami neasfaltuotu keliu galite automobilio dugnu užkabinti kelio dangą ir taip stipriai pažeisti išmetimo sistemos dalis.
Dažniausios neišdegusio dyzelio kvapo priežastys
Yra keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių iš duslintuvo gali sklisti neišdegusio dyzelio kvapas:
Nesandari išmetimo sistema
Dažniausia išmetamųjų dujų kvapo automobilyje priežastis - nesandari išmetimo sistema. Jei išmetimo sistema nesandari, teks keisti kokį nors jos elementą, o kartais net visą sistemą. Jei teks keisti katalizatorių, remontas nebus pigus, tačiau važinėti automobiliu, kuriame jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas, nėra malonu ir kenkia sveikatai. Apsinuodyti išmetamosiomis dujomis galima net jei kvapas nėra stiprus. Šiuo atveju patariama kuo skubiau apsilankyti artimiausiame autoservise, kuris užsiima išmetimo sistemų remontu.
Pažeistas deguonies jutiklis (lambda zondas)
Išmetimo sistemoje yra įrengti specialūs deguonies jutikliai, matuojantys išmetamųjų dujų sudėtį. Jie siunčia informaciją variklio valdymo kompiuteriui, ir šis reguliuoja įpurškiamų degalų kiekį, kad degalų ir oro mišinio sudėtis būtų optimali. Jei vienas iš deguonies jutiklių neveikia, išmetamųjų dujų kvapas būna stipresnis. Dėl to dažnai jis jaučiamas ir automobilyje. Pakeitus šiuos jutiklius, kvapas dingsta.
Užsikišęs EGR vožtuvas
Nemalonus išmetamųjų dujų kvapas automobilyje gali atsirasti ir dėl užsikišusio išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo. Tokio pažeidimo atveju, be automobilio salone jaučiamo išmetamųjų dujų kvapo, pasireiškia ir kiti požymiai, pavyzdžiui: netolygus variklio darbas tuščiąja eiga, padidėja degalų sąnaudos, atsiranda variklio paleidimo problemų, įsižiebia variklio kontrolinė lemputė „Check Engine“, ir net gali sumažėti variklio galia. Remontuojant išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvą reikia jį išmontuoti ir atlikti kompiuterinę diagnostiką. Paskui mechanikas išmontuoja vožtuvą ir patikrina, ar jis nėra užsikišęs suodžiais. Daugeliu atvejų jų būna tiek daug, kad jie stabdo visus judančius šio komponento elementus. Kartais pakanka išvalyti vožtuvą ir jis atgauna savo savybes, tačiau dažnai būna ir taip, kad jį tenka keisti. Net kruopščiai išvalytas EGR vožtuvas gali būti visiškai netinkamas toliau eksploatuoti, ypač tais atvejais, kai yra stipriai užsikišęs suodžiais.
Susidėvėjęs katalizatorius
Nemalonus išmetamųjų dujų kvapas automobilyje gali atsirasti ir dėl išdegusio katalizatoriaus. Šiuo atveju jis primins supuvusių kiaušinių kvapą. Pažeistas katalizatorius taip pat gali neigiamai veikti automobilio dinamiką ir variklio darbą tuščiąja eiga. Kad katalizatorius pažeistas, gali pranešti kontrolinė lemputė „Check Engine“. Savarankiškai nustatyti tokį gedimą yra sunku.
Pažeista galvutės tarpinė arba galvutė
Išmetamųjų dujų kvapas automobilyje gali atsirasti ir dėl pažeistos galvutės tarpinės arba pačios galvutės. Šiuo atveju kvapas jaučiamas tik įjungus šildymą arba gali sklisti iš automobilio viduje esančio šildytuvo, į kurį pateko išmetamųjų dujų. Dažniausia tokios situacijos priežastis yra į aušinimo skystį pro pažeistą cilindrų galvutės tarpinę ar pačią galvutę patekusios išmetamosios dujos. Jei taip nutinka, būtina šlifuoti cilindrų galvutes. Reikia išmontuoti daugybę elementų, kaip antai galvutę, galvutės tarpinę, kolektorius, vožtuvų dangtelį ir vožtuvų dangtelio tarpinę. Toks remontas dažniausiai būna nepigus.
Kietųjų dalelių filtras (DPF)
Salone jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas gali būti susijęs su vykstančiu kietųjų dalelių filtro DPF išdegimu arba dėl jo užsikišimo. Tokiu atveju, be jaučiamo išmetamųjų dujų kvapo, prietaisų skydelyje turėtų užsidegti tokio filtro piktograma. Deja, senesniuose automobilių modeliuose kompiuteris neparodys tokios informacijos. Jei DPF filtras nesugebės savarankiškai išsideginti automobiliui važiuojant esant pastoviems variklio sūkiais, yra 3 šios situacijos išeitys:
- Pati pigiausia išeitis - DPF filtro valymas specialiomis cheminėmis priemonėmis. Deja, tai ne visada veiksminga.
- Antroji išeitis - filtravimo įdėklo keitimas.
- Trečioji, brangiausia - viso filtro keitimas.
Dirbtuvės privalo patikrinti DPF filtro būklę ir rekomenduoti efektyvų remonto būdą. Verta žinoti, kad, delsdami pašalinti tokį gedimą, rizikuojate pažeisti daugelį kitų variklio elementų. Blogiausiu atveju gali užsikirsti automobilio variklis. O kartais pakanka tik išdeginti DPF filtrą.
Kiti galimi kvapų ir dūmų šaltiniai
Nors dyzelio kvapas dažniausiai siejamas su išmetimo sistema, verta žinoti ir apie kitus galimus nemalonius kvapus automobilyje ir jų priežastis, taip pat apie skirtingų spalvų dūmus.
Supuvusių kiaušinių kvapas
Dažniausiai tai katalizatoriaus gedimo signalas, ypač jei jis genda dėl nekokybiškų degalų. Šis prietaisas, neutralizuojantis dalį variklio išskiriamų kenksmingų medžiagų, genda dėl nekokybiškų degalų. Laikui bėgant jo angos apsilydo ir užsikemša. Variklis dirba vis mažesne ir mažesne galia, kol galiausiai išvis užgęsta.
Saldus kvapas
Jei dyzelinio automobilio išmetamosios dujos kvepia saldžiai - tai greičiausiai ženklas, kad kažkas negerai su variklio aušinimo sistema. Saldus kvapas iš duslintuvo dažniausiai reiškia aušinimo skysčio (etilenglikolio) nutekėjimą į degimo kamerą. Kai aušinimo skystis patenka į variklio degimo kamerą ir ten sudega kartu su dyzeliu, į atmosferą patenka saldžiai kvepiančios dujos. Degantis aušinimo skystis išskiria toksines medžiagas, kurios gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ar net ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Jei salsvas kvapas pasklinda tik įjungus krosnelę šaltuoju metų laiku, tai galimas ženklas, jog prakiuro šildytuvo radiatorius. Kiti stipraus nuotėkio požymiai - apgaravę langų stiklai ir balutės po kilimėliais.Vidinis aušalo protėkis - būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas. Aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus. Dar viena protėkio priežastis gali būti nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai.
Besilydančios izoliacijos kvapas
Gali signalizuoti apie elektros sistemos perkrovą arba trumpą jungimą. Priežastis gali būti automobilio elektros sistemos perkrova. Arba tiesiog koks nors laidelis nusitrynė ir įvyko trumpas jungimasis. Iš principo elektros instaliacija automobilyje apsaugota nuo tokių nemalonumų specialiais saugikliais, bet jie gali apvilti.
Benzino kvapas
Nurodo degalų nuotėkį iš degalų sistemos. Jei pajutote, kad jo kvapas tikrai sklinda ne nuo kito automobilio ir nė neketina išsisklaidyti, nedelsdami sustabdykite mašiną ir išjunkite variklį. Benzinas gali tekėti ir po automobiliu - iš prakiurusio degalų bako.
Degančių tepalų kvapas
Dažnai atsiranda dėl tepalo nutekėjimo pro variklio ar pavarų dėžės tarpines. Tepalai, skirtingai nei benzinas, dega ne taip noriai, bet verčiau nerizikuokite. Juolab kad tepalui ištekant iš variklio prie jo prilimpa kelio dulkės. Nuotėkio vietoje jos suformuoja purvo plutą, o ji neleidžia varikliui deramai atvėsti. Jeigu nuotėkis didelis, rizikuojate palikti variklį išvis be tepalų.
Juodi dūmai
Iš automobilio sklindantys juodos spalvos dūmai informuoja apie per didelį suodžių kiekį. Tad, pastebėjus šios spalvos dūmus, pirmiausia, patikrinkite oro filtrus. Oro filtrus reikėtų keisti kas 10 - 15 tūkst. kilometrų. Dar viena priežastis, lemianti juodų dūmų kamuolius - susidėvėję kuro purkštukai. Tvarkingi kuro purkštukai į variklio cilindrą paduoda reikiamą kiekį degalų, tačiau jiems sugedus kuras gali būti įpurškiamas netolygiais intervalais. Neretai būtent turbinos gedimai lemia padidėjusį dūmingumą. Tiesa, nereikėtų pamiršti, jog turbina pati savaime genda retai, o labai dažnai yra kitų gedimų padarinys. Galiausiai, tamsios spalvos dūmai gali rastis dėl kuro siurblio gedimo.
Mėlyni dūmai
Jei pastebėjote, jog automobilis meta mėlyną dūmą, didelė tikimybė, jog turite problemų su vožtuvų sandariklių pralaidumu. Esant nesandariems vožtuvų sandarikliams į degimo kamerą patenka tepalų. Vidutiniškai su naujais variklio žiedais automobilis gali nuvažiuoti 150 tūkst. kilometrų. Tačiau dėl prastos kokybės kuro arba alyvos, šios dalies tarnavimo laikas gali ženkliai sumažėti. Apie tai, jog atėjo laikas keisti žiedus, jums praneš iš automobilio sklindantys melsvi dūmai. Variklio galvutės tarpinė - tai dalis, kuri sandarina cilindrus ir alyvos bei aušinimo skysčio kanalus. Dažniausiai šios dalies galiojimo laikas baigiasi dėl natūralaus susidėvėjimo arba dėl variklio perkaitimo. Susidūrus su variklio galvutės problemomis stenkitės jas kuo greičiau išspręsti, šiai daliai praradus sandarumą, į variklio aušinimo sistemą pateks pašalinių medžiagų bei pratekės aušinimo skystis.
Balti dūmai
Jeigu užvedę automobilį su vidaus degimo varikliu pastebėsite iš išmetimo vamzdžio besiveržiančius baltus dūmus, žinokite, kad tai galėjo lemti kelios priežastys. Kondensacija - dažnas reiškinys, ypač šaltesnio klimato sąlygomis. Šiltoms arba karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru vyksta kondensacija, ir susidaro garai. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti. Jei DPF filtras nesugeba savarankiškai išsideginti automobiliui važiuojant esant pastoviems variklio sūkiams, gali atsirasti balti dūmai. Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai.
Sprendimo būdai ir prevencija
Išmetimo sistemos problemos gali turėti ne tik ekologinių pasekmių, bet ir rimtai paveikti automobilio našumą bei saugumą. Jei pastebite nemalonų dyzelio kvapą iš duslintuvo, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus. Ignoruoti šią problemą negalima, nes išmetamosios dujos yra nepaprastai pavojingos organizmui.
Rekomendacijos
- Reguliariai tikrinkite automobilio išmetimo sistemą, ieškodami galimų nesandarumų ar pažeidimų.
- Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius signalus prietaisų skydelyje, tokius kaip „Check Engine“ lemputė.
- Naudokite kokybiškus degalus, kurie atitinka jūsų automobilio gamintojo rekomendacijas.
- Laiku atlikite techninės priežiūros darbus, įskaitant deguonies jutiklių ir DPF filtro patikrinimą bei valymą.
- Važiuodami neasfaltuotu keliu visada papildomai įvertinkite, ar automobilio prošvaisa yra pakankamai aukšta, kad galėtumėte saugiai pravažiuoti tokį kelią.
- Jei įtariate aušalo protėkį, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį. Niekada nenuimkite aušinimo skysčio bako dangtelio, kol variklis veikia, nes jis bus pernelyg įkaitęs, ir dėl to galite sunkiai susižaloti.
Duslintuvų ir išmetimo sistemos remontas
Jeigu duslintuvo dalys yra pažeistos korozijos ir sistema tapo nesandari, tokį gedimą galima pašalinti suvirinant įtrūkimus. Jeigu vienos iš išmetimo sistemos dalies būklė yra labai prasta, virinimas gali būti tik laikinas sprendimas, tad vertėtų pagalvoti apie tos dalies pakeitimą. Paprastai yra keičiama duslintuvo vidurinioji dalis, einanti nuo išmetimo kolektoriaus iki galinio duslintuvo bakelio. Duslintuvo bakelį taip pat gali tekti keisti nauju. Taip pat reikia nepamiršti, kad keičiant duslintuvo dalis, reikia pakeisti išmetimo sistemos tarpines. Sugadintas duslintuvas gali neigiamai paveikti variklio veikimą, padidinti triukšmo lygį ir galimai dar labiau sugadinti išmetimo sistemą. Skubiai pašalinę duslintuvo pažeidimus ir užtikrinę tinkamą remontą, galėsite mėgautis tylesniu važiavimu, mažesnėmis degalų sąnaudomis ir mažesniu poveikiu aplinkai.
tags: #smirda #is #duslintuvo #nesudegusiu #dyzeliu