Automobilio priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir tinkamų įrankių. Daugelis vairuotojų keičia padangas dukart per metus, tačiau ne visi žino, kad šiam procesui būtini ne tik tinkami įrankiai, bet ir tikslūs matavimo prietaisai. Vilniaus metrologijos centro (VMC) specialistai pabrėžia, kad net ir autoservisai ne visada naudoja tinkamiausias priemones, užtikrinančias automobilio stabilumą ir saugumą kelyje.
Svarbiausi įrankiai automobilio saugumui
Anot VMC geometrinių, mechaninių ir judesio parametrų matavimo skyriaus vadovės Eglės Nugaraitės-Juršienės, norint užtikrinti, kad automobilio padangos būtų paruoštos saugiai važinėti gatvėmis, daugeliu atveju verčiau padangas keisti autoservise. Taip yra todėl, kad retas vairuotojas namuose ar garaže turi reikiamus prietaisus.
Slėgmačiai ir protektoriaus gylio matuokliai
Svarbiausi prietaisai prižiūrint automobilį, ypač keičiant padangas, yra slėgmačiai ir protektoriaus gylio matuokliai.
- Slėgmatis skirtas matuoti automobilio padangų slėgį ir prireikus pripūsti padangą iki numatytos ribos, kuri automobiliuose dažniausiai nurodoma ant degalų bako dangtelio, durelių ar slenksčio.
- Protektoriaus gylio matuokliai veikia panašiu principu kaip slankmatis.
Slėgmatis yra svarbus, nes esant per mažam oro slėgiui padangose, automobilis praranda stabilumą. Eksperimentais paremti skaičiavimai rodo, kad su nepakankamai pripūsta padanga stabdymo kelias gali pailgėti 6%, išauga kuro sąnaudos, o padangos protektoriai dėvisi netolygiai. Esant per aukštam slėgiui, išauga rizika, kad dėl menkiausios kliūties padanga gali sprogti.
Protektoriaus gylis yra ypač svarbus stabdymo metu, nes jei jis bus per mažas, tarp kelio dangos ir padangos nebeliks sukibimo, todėl automobilis taps nevaldomas. Minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, o vasarinių - 1,6 mm. Perkanti naujas žiemines padangas, protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm. Per keletą sezonų padangos nusidėvi, todėl svarbu reguliariai, su patikimais matuokliais, tikrinti, ar protektoriaus gylis nėra per mažas ir taip įsitikinti, kad važiuoti keliais saugu.
Dinamometrinis raktas: užveržimo jėgos svarba
Keičiant padangas svarbus ir dar vienas įrankis - dinamometrinis raktas, leidžiantis nustatyti jėgą, kuria ratai užveržiami. VMC vyresnysis inžinierius metrologas Tomas Kiškauskas teigia, kad kiekvienam ratui gali reikėti skirtingos užveržimo jėgos. Užveržus ratą per stipriai, gali kilti problemų, jei kelyje ratą tektų keisti.
Kartais ratai net ir autoservisuose priveržiami pneumatiniu suktuku, tuomet šis darbas atliekamas su per didele jėga. Tokiu atveju, jei kelyje sprogtų ar nuleistų padangą ir reiktų keisti ratą į atsarginį, to patiems padaryti gali ir nepavykti. Todėl geriausia naudoti patikrintus prietaisus, kurie ratą privers optimalia jėga, o tai leis kelyje iškilusią problemą susitvarkyti patiems.
What is a Dynamometer?
Dinamometrinių raktų tipai ir veikimo principai
Pasak specialisto, dinamometriniai raktai skirstomi į indukuojančius ir nustatomus.
- Indikuojantys raktai rodo, kokia jėga yra užveržiamas rato varžtas.
- Nustatomieji dinamometriniai raktai vibracija arba garsu įspės, jog jau yra pasiekta užveržimo jėga.
Jų veikimo principas dažniausiai priklauso nuo konstrukcijos. Pavyzdžiui, elektriniai dinamometriniai raktai pradeda vibruoti, kai yra pasiekiama nustatyta reikalinga jėga. Kiti - sutarška. Yra ir tokių, kurie didinant jėgą iki tam tikros ribos, keičiasi jo forma ir sukimo momentas mažėja. Tačiau viršijus rakto deformacijos ribą, varžtas gali būti perveržiamas, o raktas - sugadintas, ir užveržimo jėgos įvertinti nebepavyks.
Ne tik sau, bet ir kitiems: priekinių žibintų reguliavimas
Kelyje esame ne vieni, todėl svarbu atsižvelgti į tai, kad kai kurie automobilio parametrų nukrypimai ar gedimai kenkia ne tik mums, bet ir kitiems vairuotojams. Vienas tokių - priekinių žibintų nukrypimai. Ar jie šviečia tinkamai, nustatoma žibintų reguliavimo stendo pagalba.
E. Nugaraitė-Juršienė teigia, kad neteisingai sureguliuotos šviesos turi įtakos ne tik jūsų važiavimo komfortui, nes gali apšviesti per mažą važiuojamąją kelio dalį, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui - netinkamu kampu šviečiantys žibintai akina kitus vairuotojus.
Žibintų reguliavimo stendas nustato teisingą šviesos srauto kampą paviršiaus atžvilgiu, kad šviesos spinduliai būtų pasiskirstomi racionaliau: pagrindinis srautas turėtų apšviesti važiuojamąją dalį ir tik nedidelė šviesos srauto dalis apšviečia šonines važiuojamosios dalies sritis. Leidžiama, kad šie stendai nukryptų vos 0,3 mm į vieną ar kitą pusę.
Metrologinė patikra ir vartotojų atsakomybė
Visi šie prietaisai (slėgmačiai, protektoriaus gylio matuokliai, dinamometriniai raktai ir žibintų reguliavimo stendai) randami autoservisuose, techninių apžiūrų centruose, juos naudoja ir policija. Pavieniai vairuotojai juos turi kur kas rečiau. E. Nugaraitė-Juršienė pabrėžia, kad visi šie prietaisai turi savo leistinas paklaidas ir jiems privaloma periodinė metrologinė patikra.
Paklaidos ir patikros periodiškumas
- Dinamometrinio rakto paklaida dažniausiai įvertinama pagal gamintojo nustatytas paklaidas. Jei jos nenurodytos, paklaidos įvertinamos pagal užveržimo jėgą: iki dešimties niutonmetrų galima 6% paklaida, daugiau nei dešimt - 4%. Dinamometrinius raktus būtina tikrinti kas metus pagal nustatytus tarptautinius standartus, naudojant etalonines dinamometrų patikros galvutes.
- Slėgmačio paklaidos priklauso nuo prietaiso tipo, šiuose prietaisuose galima pusės padalos arba visos padalos vertės paklaida. Slėgmačių patikros periodiškumas - taip pat vieneri metai. Patikros metu slėgmačio ar kito matavimo prietaiso pagalba sugeneruojamas slėgis, kuris yra pamatuojamas su trigubai tikslesniu elektroniniu slėgio matuokliu, ir duomenys palyginami su tikrinamo prietaiso rodmenimis.
- Protektoriaus gylio matuokliai turi būti tikrinami pasitelkiant į pagalbą galinius ilgio matus. Tai etaloniniai ilgio matai, kurie yra sukalibruoti su aukštesnio lygio etalonais. Protektoriaus gylio matuoklių paklaidos dažniausiai siekia +-0,3 mm ir jie turi būti tikrinami kas dvejus metus.
Ką turėtų žinoti vartotojas?
Nors iš šono nustatyti, kad autoservisuose ar techninės patikros punktuose naudojami prietaisai nėra tikslūs, beveik neįmanoma, vis dėlto, suabejojus jų tikslumu, galima prašyti patikrą liudijančių dokumentų.
Įtarti pažeidimus galima, jei, pavyzdžiui, vizualiai matosi, jog padanga nėra pilnai pripūsta, nors prietaisas rodo pakankamai slėgį. Tiesa, įsitikinti tuo galima tik patikrinus daugiau prietaisų. Kitas pavyzdys - jei keičiant padangas matoma, kad paimamas dinamometrinis raktas, o kartu ir kažkoks prailginimas, galima iškart suprasti, jog aukojamas tikslumas.
Įsigyjant slėgmatį ir norint jį vėliau tikrinti akredituotose laboratorijose, svarbu įsitikinti, kad ant ciferblato būtų PE ženklinimas - tik juo pažymėtiems prietaisams specialistai gali atlikti metrologinę patikrą.
VMC specialistė priduria, kad prižiūrint savo automobilį geriau naudoti patikrintus ir patikimus prietaisus, nei kad apie protektoriaus gylį ar slėgį spręsti „iš akies“, užveržiant ratus naudoti nepamatuotos jėgos įrankius, tokius kaip pneumatinius suktukus. Naudojami matavimo prietaisai užtikrina visų mūsų saugumą keliuose.