„Land Rover Series I“, „II“ ir „III“, arba tiesiog „Land-Rover“ (dažnai vadinami „Series Land Rovers“, kad atskirtume nuo vėlesnių modelių), yra kompaktiški britiški visureigiai automobiliai, kuriuos nuo 1948 m. gamino „Rover Company“, o vėliau - „British Leyland“.
„Land Rover“ gimimas: pokario poreikiai ir inovacijos
„Land Rover“ koncepciją „Rover Company“ sukūrė 1947 m., po Antrojo pasaulinio karo. Prieš karą „Rover“ gamino prabangius automobilius, kurių nedelsiant po karo nebuvo paklausa, o žaliavos buvo griežtai normuojamos įmonėms, gaminančioms statybos ar pramonės įrangą, arba produktus, kurie galėtų būti plačiai eksportuojami, siekiant uždirbti šalies užsienio valiutą. Be to, pirminė „Rover“ gamykla Koventryje buvo subombarduota per karą, todėl įmonė buvo priversta persikelti į didžiulę „šešėlinę gamyklą“, pastatytą prieš pat karą Solihulyje, netoli Birmingamo, anksčiau naudotą „Bristol Hercules“ lėktuvų varikliams gaminti.
Tikėtina, kad jis pasinaudojo savo patirtimi naudojant karo laikų „Jeep“ savo ūkyje Anglesey, Šiaurės Velse. Jo dizainui buvo pridėta galios nuėmimo (PTO) funkcija, nes tarp visureigių ir traktorių, kurie siūlė šią funkciją, bet buvo mažiau lankstūs kaip transporto priemonės, buvo spraga rinkoje.
Pirmasis prototipas ir jo ypatybės
Pirmasis prototipas turėjo išskirtinę savybę - vairas buvo sumontuotas transporto priemonės viduryje. Dėl to jis buvo žinomas kaip „centre steer“. Jis buvo pastatytas ant „Jeep“ važiuoklės ir naudojo „Rover P3“ sedano variklį bei pavarų dėžę. Kėbulas buvo rankų darbo iš aliuminio/magnio lydinio, vadinamo „Birmabright“, siekiant sutaupyti plieno, kuris buvo griežtai normuojamas. Spalvos pasirinkimą lėmė karinės atsargos lėktuvų kabinos dažų, todėl ankstyvieji automobiliai buvo tik įvairių šviesiai žalios spalvos atspalvių.
Bandymų metu šis prototipas pasirodė esąs pajėgi ir universali mašina. PTO jungtys iš variklio priekio ir pavarų dėžės į transporto priemonės centrą ir galą leido jai varyti žemės ūkio techniką, kaip ir traktoriui. Jis taip pat buvo išbandytas plūgu ir atliekant kitus žemės ūkio darbus. Tačiau, kai transporto priemonė buvo ruošiama gamybai, šis akcentas į traktoriaus tipo naudojimą sumažėjo, o centrinis vairavimas pasirodė esąs nepraktiškas. Vairas buvo sumontuotas įprastoje vietoje, kėbulas buvo supaprastintas, siekiant sumažinti gamybos laiką ir išlaidas, sumontuotas didesnis variklis ir specialiai suprojektuota perkėlimo dėžė, pakeičianti „Jeep“ bloką.
„Land Rover“ buvo suprojektuotas būti gaminamas tik dvejus ar trejus metus, siekiant užsitikrinti pinigų srautą ir eksporto užsakymus „Rover Company“, kad būtų galima atnaujinti prabangių automobilių gamybą. Tačiau, kai automobilių gamyba buvo atnaujinta, visureigis „Land Rover“, tapęs sėkmingu prekės ženklu iki šiol, jį gerokai aplenkė pardavimuose. Daugelis apibrėžiančių ir sėkmingų „Land Rover“ dizaino ypatybių iš tikrųjų buvo „Rover“ pastangų supaprastinti reikalingą transporto priemonės įrankių komplektą ir naudoti minimalų normuojamų medžiagų kiekį rezultatas.
„Series I“: 1948-1958
„Land Rover“ pradėtas gaminti 1948 m. su modeliu, vėliau pavadintu „Series I“. Jis buvo pristatytas Amsterdamo automobilių parodoje. Iš pradžių „Land Rover“ buvo vieno modelio pasiūlymas, kuris nuo 1948 m. iki 1951 m. naudojo 80 colių (2,03 m) ratų bazę ir 1,6 litro benzininį variklį, kurio galia siekė apie 50 AG (37 kW; 51 PS). Buvo naudojama „Rover P3“ keturių laipsnių pavarų dėžė su nauja dviejų laipsnių perkėlimo dėže. Ji turėjo neįprastą keturių varomųjų ratų sistemą su laisvosios eigos bloku (kaip ir kelių to meto „Rover“ automobilių). Vairuotojo kojų erdvėje esantis žiedinis mechanizmas leido užfiksuoti laisvąją eigą, kad būtų užtikrintas tradicinis 4WD. Tai buvo pagrindinė transporto priemonė: durų viršūnės ir stogas (dengtas drobiniu arba metaliniu) buvo pasirenkami priedai.
„Station Wagon“ ir variklio patobulinimai
Nuo pat pradžių buvo suprasta, kad kai kuriems pirkėjams reikės „Land Rover“ galimybių be kuklių interjerų. 1949 m. „Land Rover“ pristatė antrą kėbulo variantą, vadinamą „Station Wagon“, su kėbulu, pagamintu „Tickford“ - kėbulų gamintojo, žinomo dėl savo darbo su „Rolls-Royce“ ir „Lagonda“. Kėbulas buvo mediniu karkasu ir turėjo septynias sėdimas vietas. „Tickford“ buvo gerai aprūpintas, palyginti su standartiniu „Land Rover“, turėjo odines sėdynes, šildytuvą, vientisą laminuotą priekinį stiklą, atsarginio rato dangtelį iš skardos, kai kuriuos interjero apdailos elementus ir kitus priedus. Medinė konstrukcija padarė juos brangius gaminti. „Tickford“ buvo apmokestinamas kaip privatus automobilis, o tai sukėlė didelius pirkimo mokesčius, skirtingai nei originalus „Land Rover“.
1952 ir 1953 m. buvo sumontuotas didesnis 2,0 litrų benzino variklis. Šis variklis turėjo „Siamese“ cilindrų bloką, o tai reiškia, kad tarp cilindrų nebuvo aušinimo skysčio tarpų. 1950 m. neįprasta pusiau nuolatinė 4WD sistema buvo pakeista į labiau tradicinę, kai priekinė ašis buvo jungiama paprastu sankabos mechanizmu. Apie šį laiką buvo patikslintas ir „Land Rover“ teisinis statusas. „Land Rover“ iš pradžių buvo klasifikuojamas kaip komercinė transporto priemonė, o tai reiškė, kad jam nebuvo taikomas pirkimo mokestis. Tačiau tai taip pat reiškė, kad Didžiosios Britanijos keliuose jis buvo ribojamas iki 30 mylių per valandą (48 km/val.) greičio.
Rato bazės ir dizaino evoliucija
1954 m. modelio metai atnešė didelių pokyčių. 80 colių (2,03 m) ratų bazės modelis buvo pakeistas 86 colių (2,18 m) modeliu, o 107 colių (2,72 m) ratų bazės „pikapo“ versija buvo pristatyta. 1954 m. viduryje buvo pristatytas „spread bore“ benzino variklis (nuo 5710xxxx variklio), leidžiantis geriau aušinti tarp cilindrų. 1955 m. rugsėjį buvo pristatytas pirmasis penkių durų modelis ant 107 colių važiuoklės, žinomas kaip „station wagon“, su dešimties vietų talpa. 86 colių „station wagon“ buvo trijų durų, septynių vietų.
Nauji „station wagon“ skyrėsi nuo ankstesnio „Tickford“ modelio, nes buvo pastatyti iš paprastų metalinių plokščių ir varžtinės konstrukcijos, o ne sudėtingos medinės senojo „station wagon“ konstrukcijos. Jie buvo skirti naudoti tiek kaip komercinės transporto priemonės, vežančios darbuotojus į atokias vietas, tiek privačių naudotojų.
„Station Wagon“ modeliai matė pirmąjį „Land Rover“ asortimento išplėtimą. Jie turėjo „Tropical Roof“, susidedantį iš antro stogo sluoksnio, sumontuoto virš transporto priemonės. Tai palaikė saloną vėsų karštu oru ir sumažino kondensaciją šaltu oru. Stoge sumontuoti ventiliacijos angos leido papildomai vėdinti saloną. Nors jie buvo pagrįsti ta pačia važiuokle ir transmisija kaip ir standartinės transporto priemonės, „Station Wagon“ turėjo skirtingus važiuoklės numerius, specialius ženklus ir buvo reklamuojami atskiruose kataloguose.
1956 m. viduryje ratų bazės buvo pailgintos 2 coliais (51 mm) iki 88 colių (2,24 m) ir 109 colių (2,77 m), o priekinis važiuoklės skersinis elementas buvo pastumtas vienu coliu į priekį, kad tilptų naujas dyzelinis variklis, kuris turėjo būti siūlomas kitais metais. Šis pakeitimas buvo atliktas visiems modeliams, išskyrus 107 „Station Wagon“, kuris niekada nebuvo komplektuojamas su dyzeliniu varikliu ir galiausiai tapo paskutiniu „Series I“ gaminamu modeliu. 1957 m. buvo pristatytas visiškai naujas 2,0 litrų dyzelinis variklis, kuris, nepaisant panašaus darbinio tūrio, nebuvo susijęs su naudojamais benzino varikliais. Tais laikais benzino varikliai naudojo gana pasenusią vožtuvų konfigūraciją (įleidžiamieji per išmetamuosius); dyzelinis variklis naudojo modernesnę viršutinę vožtuvų konfigūraciją.
„Series II“ ir „Series IIA“: 1958-1971
„Series I“ įpėdinis buvo „Series II“, gamintas nuo 1958 m. iki „Series IIA“ pristatymo 1961 m. Jis buvo siūlomas 88 ir 109 colių (2,24 m ir 2,77 m) ratų bazės (paprastai vadinamas „SWB“ ir „LWB“). Tai buvo pirmasis „Land Rover“, kurį dizainavo „Rover“ stiliaus skyrius. Vyriausiasis dizaineris Davidas Bache sukūrė pažįstamą „statinės šoninės“ liniją, su 5 colių (12,7 cm) didesniu pločiu, kad apimtų platesnius transporto priemonės vikšrus, taip pat patobulintą sunkvežimio kabinos variantą, pristatant lenktus šoninius langus ir suapvalintą stogą, vis dar naudojamus dabartiniuose „Land Rover“.
Varikliai ir keleivių talpa
„Series II“ buvo pirmasis automobilis, kuriame buvo naudojamas gerai žinomas 2,25 litro benzino variklis, nors pirmieji apie 1500 trumpesnės ratų bazės (SWB) modelių išlaikė 52 AG (39 kW) 2,0 litrų benzino variklį iš „Series I“. Šis didesnis benzino variklis išvystė 72 AG (54 kW) ir buvo glaudžiai susijęs su vis dar naudojamu 2,0 litrų dyzeliniu varikliu.
109 colių (2,77 m) „Series II station wagon“ pristatė dvylikos vietų variantą virš standartinio dešimties vietų išdėstymo. Tai buvo daugiausia siekiant pasinaudoti Didžiosios Britanijos mokesčių įstatymais, pagal kuriuos transporto priemonė su 12 ar daugiau vietų buvo klasifikuojama kaip autobusas ir buvo atleista nuo pirkimo mokesčio bei specialaus transporto mokesčio. Tai padarė dvylikos vietų automobilį ne tik pigesnį nei dešimties vietų versija, bet ir pigesnį nei septynių vietų 88 colių (2,24 m) „station wagon“. Dvylikos vietų išdėstymas išliko labai populiarus kėbulo tipas dešimtmečius, išlaikytas vėlesnėse „Series“ ir „Defender“ versijose iki 2002 m., kol jis buvo nutrauktas.
Tarp „Series I“ ir „Series II“ gamybos buvo tam tikras persidengimas. Ankstyvieji 88 colių (2,24 m) „Series II“ automobiliai buvo komplektuojami su senu 2,0 litrų benzino varikliu, kad būtų sunaudotos esamos „Series I“ gamybos atsargos. „SII“ ir „SIIA“ yra labai sunkiai atskiriami. Buvo keletas nedidelių kosmetinių pakeitimų. Gamykloje siūlomos kėbulo konfigūracijos svyravo nuo trumpesnės ratų bazės „soft-top“ iki aukščiausios klasės penkių durų „station wagon“. Į variklių gamą buvo pridėtas 2,25 litro dyzelinis variklis, o po 1967 m. ilgesnės ratų bazės modeliams buvo siūlomas 2,6 litro 6 cilindrų benzino variklis, taip pat su servo stabdžiais. Nuo 1969 m. vasario (namų rinkai) priekiniai žibintai visuose modeliuose buvo perkelti ant sparnų, o slenksčio plokštės buvo supaprastintos po kelių mėnesių. Daugelis laiko „Series IIA“ tvirčiausiu pagamintu „Series“ modeliu. Tai greičiausiai yra klasikinių „Land Rover“ tipas, kuris stipriai atsispindi visuomenės suvokime apie „Land Rover“ dėl daugelio pasirodymų populiariuose filmuose ir televizijos dokumentiniuose filmuose apie Afriką šeštajame dešimtmetyje, pavyzdžiui, „Born Free“.
Gamybos rekordai ir „Series IIA FC“
1968 m. vasario mėn., praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai „Rover Company“ vyriausybės spaudimu buvo įtraukta į „Leyland Motor Corporation“, „Land Rover“ šventė dvidešimtąjį gimtadienį, o bendra iki tol pagaminta produkcija siekė beveik 600 000 vienetų, iš kurių daugiau nei 70% buvo eksportuota. Be abejo, „Series IIA“ gamybos metu, 1969-1970 m., komunalinių „Land Rover“ pardavimai pasiekė aukščiausią tašką, kai buvo užfiksuoti daugiau nei 60 000 „Land Rover“ pardavimų per metus. (Palyginimui, „Defender“ pardavimai nuo 1990-ųjų siekė apie 25 000 vienetų.) Be rekordinių pardavimų, „Land Rover“ dominavo daugelyje pasaulio rinkų - Australijoje 1960-aisiais „Land Rover“ valdė 90% 4x4 rinkos.
1962 m. pristatytas „Series IIA FC“ buvo pagrįstas „Series IIA“ 2,25 litro benzino varikliu ir 109 colių (2769 mm) važiuokle, su kabina, sumontuota virš variklio, kad būtų daugiau vietos kroviniams. Eksportuojami automobiliai buvo pirmieji „Land Rover“, gavę 2,6 litro benzino variklį. Dauguma modelių turėjo „ENV“ (sunkiosios apkrovos) galinę ašį, vėliau buvo pridėta atitinkama priekinė ašis. Padangos buvo didelės 900x16 tipo ant gilių ratlankių, kad būtų paskirstyta šios sunkios transporto priemonės svoris ant žemės. Šios transporto priemonės buvo šiek tiek nepakankamai galingos, kad atlaikytų didesnę krovinio talpą (1,5 tonos), ir dauguma jų turėjo sunkų darbo laikotarpį. Buvo pagaminta mažiau nei 2 500 vienetų, dauguma turėjo komunalinį kėbulą, tačiau išlikę pavyzdžiai dažnai turi individualų kėbulą. Su patobulinta jėgos pavara jie gali būti naudojami kaip maži nameliai ant ratų.
1966 m. gamintas „Series IIB FC“ buvo panašus į „Series IIA FC“, tačiau kaip pasirinkimą pridėjo 2,25 litro dyzelinį variklį. Buvo sumontuotos sunkiosios apkrovos plačios ašys (sukurtos „ENV“), siekiant pagerinti transporto priemonės stabilumą, taip pat priekinė stabilizatoriaus traukė ir patobulintos galinės spyruoklės, kurios buvo sumontuotos virš ašies, o ne po ja. Šiuo metu ratų bazė buvo padidinta iki 110 colių (2794 mm). Gamyba baigėsi 1974 m., kai „Land-Rover“ racionalizavo savo transporto priemonių asortimentą.
„Series III“: 1971-1985
„Series III“ turėjo tuos pačius kėbulo ir variklio variantus kaip ir ankstesnis „IIA“, įskaitant „station wagon“ ir „One-Ton“ versijas. Kosmetikos požiūriu nuo „IIA“ iki „Series III“ mažai kas pasikeitė. „Series III“ yra dažniausias „Series“ modelis, kurio nuo 1971 m. iki 1985 m. buvo pagaminta 440 000 vienetų. Vėlyvojo gamybos „IIA“ modeliuose (nuo 1968/9 m.) priekiniai žibintai buvo perkelti ant sparnų (neva siekiant atitikti Australijos, Amerikos ir Olandijos apšvietimo taisykles) ir liko šioje padėtyje „Series III“ modeliui. Tradicinis metalinis grotelių elementas, naudojamas „Series I“, „II“ ir „IIA“, buvo pakeistas plastikiniu „Series III“ modeliui. 2,25 litro variklio suspaudimo laipsnis buvo padidintas nuo 7:1 iki 8:1, šiek tiek padidinant galią (aukšto suspaudimo variklis keletą metų buvo pasirenkamas „IIa“ modelyje).
Per „Series III“ gamybos laikotarpį nuo 1971 m. iki 1985 m. 1976 m. nuo gamyklos konvejerio nuriedėjo 1 000 000-asis „Land Rover“. „Series III“ vėlesniais gyvenimo metais patyrė daug pokyčių, nes „Land Rover“ atnaujino dizainą, kad atitiktų didesnę konkurenciją. Tai buvo pirmasis modelis, kuriame buvo visų keturių pavarų sinchronizatorius, nors kai kurie vėlyvojo H-suffix „SIIA“ modeliai (daugiausia brangesni „station wagon“) naudojo pilnai sinchronizuotą dėžę. Atsižvelgiant į 1970-ųjų pradžios automobilių interjero dizaino tendencijas, saugos ir pažangesnių medžiagų naudojimo požiūriu, paprastas metalinis ankstesnių modelių prietaisų skydelis buvo modernizuotas.
„Land Rover“ ir prabangių visureigių sąvoka
Prieš „Range Rover“, visos didelio pravažumo mašinos atliko tik praktines funkcijas ir tikrai netarnavo kaip stiliaus aksesuarai. „Range Rover“ pakeitė visureigio sąvoką ir britus išvežė iš miesto.
Pirmieji visureigiai ir jų raida
Visgi, pirmieji visureigiai pasirodė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. „Chevrolet Carryall Suburban“ pasirodė 1935 m. ir, nors buvo varomas tik galiniais ratais, nesunkiai įveikdavo raižytos vietovės kliūtis. 1938 metais pasirodė GAZ-61 - pirmasis civiliams skirtas automobilis su visais keturiais varomais ratais. Po karo į civilių rankas pateko ir tikri kariniai visureigiai, ypač garsusis „Jeep“, kuris pasižymėjo nepralenkiamu pravažumu. Tačiau „Jeep“ tuomet buvo toli nuo prabangaus visureigio, kokį įsivaizduojame dabar. Tai buvo tvirtas, bet gana nepatogus automobilis - maždaug toks, kokie buvo ir kiti panašiu metu gaminti visureigiai.
1948 m. pasirodė pirmosios serijos „Land Rover“, kuris britus pribloškė savo pravažumu. Tačiau šis automobilis iš esmės buvo tik didelė skardinė dėžė be kilimų ar jokios kitos komforto įrangos. O turtingesniems, miesteliuose gyvenantiems žmonėms šie automobiliai nelabai patiko. Neelegantiškos kėbulo linijos jų niekaip neviliojo, o ir patogumo juose buvo mažai. „Rover“ šią problemą žinojo ir jau seniai svarstė kiek prabangesnio visureigio sukūrimo idėją. 1967 m. Šis automobilis šiek tiek skyrėsi nuo vėliau pasirodžiusio masinės gamybos modelio - prototipo grotelės ir žibintų konfigūracija skyrėsi nuo 1970 m. pradėto gaminti „Range Rover“.
Ginčas dėl pirmojo prabangaus visureigio
Tiesa, gamybos pradžioje „Range Rover“ nebuvo toks jau prabangus. Jis vis dar buvo gaminamas su mintimi, kad jį vairuos nuošaliose vietose gyvenantys žmonės. Per 24 metus, kol buvo gaminama pirmoji „Range Rover“ karta, šis automobilis keitėsi, įgavo papildomos įrangos. Antroji karta dar labiau panašėjo į prabangų automobilį, o štai jau 2002 metais pasirodžiusi trečioji karta buvo visiems gerai pažįstamas prabangus visureigis. „Range Rover“ reklamas iki šiol puošia pasididžiavimo kupinas pareiškimas, kad būtent „Range Rover“ sukūrė pirmąjį prabangų visureigį. Bet ar tai tiesa? Šio titulo nori ir legendinė „Jeep“ kompanija. Ji nesutinka, kad žmonės prabangaus visureigio turėjo laukti iki pat 1970 m. - juk „Jeep“ jį pagamino kur kas anksčiau.
Koks turėtų būti pirmasis prabangus visureigis? Žinoma, jis, visų pirma, turi būti tikras visureigis - varomas visais ratais ir nebijoti susitepti sunkiai pravažiuojamame miško keliuke. „Range Rover“ buvo būtent toks. Tačiau prabangos elemento jam pačioje pradžioje trūko. Kompanija teigia, kad prabangiu jį darė ne naudojamos medžiagos, o išvaizda ir patogumas. „Jeep Super Wagoneer“ turėjo kur kas daugiau įrangos nei pirmieji „Range Rover“. Vairuotojai galėjo džiaugtis kituose dideliuose visureigiuose nesutinkamais vairo ir stabdžių stiprintuvais, elektriniu bagažinės dangčiu, oro kondicionavimo sistema, modernia garso sistema, automatine pavarų dėže ir dar daugybe privalumų. Šis automobilis buvo prabangi įprasto „Wagoneer“ versija su kiek gražesniu salonu su papildomu lubų apšvietimu ir galingesniu varikliu.
Tiesa, „Super Wagoneer“ daugeliui pasirodė per brangus - tuo metu visureigiai neatstojo limuzinų, todėl į juos labai turtingi pirkėjai net nesižvalgė. Tačiau svarbiausia tai, kad „Jeep Super Wagoneer“ buvo ne tik kur kas prabangesnis už pirmuosius „Range Rover“, bet ir tai, kad jis pasirodė anksčiau. Kai 1967 metais pasirodė pirmasis „Range Rover“ prototipas, „Jeep Super Wagoneer“ jau važinėjo JAV miestelių gatvėmis ir kaimelių keliais. O kai 1970 m. prasidėjo „Range Rover“ gamyba, „Super Wagoneer“ buvo gaminamas jau šešerius metus.
Kaip nutiko, kad pirmojo prabangaus visureigio titulą pasigriebė „Range Rover“, o ne „Super Wagoneer“? Ogi labai paprastai - Europoje „Jeep“ automobiliai nebuvo labai populiarūs. Turint omenyje mažą „Super Wagoneer“ pardavimų skaičių ir tai, kad „Super Wagoneer“ buvo tik viena iš įprasto visureigio komplektacijų, „Land Rover“ savo gaminį laiko pirmu tikru prabangiu visureigiu. Kita vertus, šiuo klausimu išsiskiria ir automobilių žurnalistų nuomonės.
Šiuolaikiniai prabangūs visureigiai
Šis automobilių tipas šiais laikais yra labai populiarus ir nuėjo labai toli. Dabar patys prabangiausi visureigiai yra tarsi aukštai nuo asfalto pakilę limuzinai. Jie kainuoja tiek daug, kad niekas net nepagalvotų jais vykti į medžioklę ar papramogauti bekelės trasoje. Visureigiai dabar yra tokie madingi, kad juos savo gamoje siūlo bemaž visi didesni automobilių gamintojai. Galima sakyti, visi jie yra labai prabangūs, jei lygintume juos su „Super Wagoneer“ ar pirmos kartos „Range Rover“ - juose gausu komforto įrangos ir kokybiškų medžiagų.
„Range Rover“ gyvuoja iki šiol. Naujausia visureigio versija yra giriama dėl automobilio patogumo ir saugumo, tačiau susilaukia nemažai pašaipų dėl nuolatinių gedimų. Tiesa, šios pašaipos gyvuoja tiek pat laiko, kiek ir tęsiasi „Land Rover“ kompanijos istorija. Pati prabangiausia „Range Rover“ versija yra „Autobiography“ su 5,0 litrų V8 varikliu su mechaniniu kompresoriumi. Šis automobilis iki 100 km/h įsibėgėja vos per 5,4 s. Egzistuoja ir sportiškesnės „Range Rover“ versijos, bet jos jau nebėra tokios prabangios. Žinoma, čia yra ir visa komforto įranga, o salonas yra apsiūtas aukščiausios kokybės oda.
Kita vertus, jei ieškote aukščiausios klasės prabangos, „Range Rover“ galima ir pamiršti. Kreiptis reikėtų į kitą britų automobilių gamintoją „Bentley“, kuris dar visai neseniai pristatė „Bentayga“ visureigį. Jis yra kur kas kokybiškesnis, tylesnis ir patogesnis nei „Range Rover“. Kadangi „Bentley“ yra „Volkswagen“ korporacijos dalis, „Bentayga“ naudojasi ir vokiška elektronika, kuri šį automobilį turėtų daryti net labai patikimu. Na, bent jau palyginti su „Range Rover“. „Bentayga“ turi W12 variklį, kuris nelengvą automobilį iki 100 km/h greičio pastūmėja vos per 4,1 sekundės.
Galima numanyti, kad ir „Lamborghini“ visureigis kainuos nemažus pinigus. Ne vienas žmogus piktinosi, kad „Lamborghini“ šią idėją vysto apskritai, tačiau iš tikrųjų tai nėra taip jau keista. Dauguma naujų „Lamborghini“ superautomobilių yra varomi keturiais ratais, o ir praeityje „Lamborghini“ ženkliukas puošė LM002 visureigį. Naujasis „Urus“ turės beveik 600 AG išvystantį variklį ir, greičiausiai, hibridinę technologiją, kuri turėtų sumažinti degalų sąnaudas. Žinoma, priešingai nei LM002, „Urus“ pasižymės aštriu dizainu, dabar matomu „Lamborghini“ superautomobiliuose.
Prie prabangių visureigių reikėtų paminėti ir „Cadillac Escalade“, jau vien dėl to, kad šį visureigį jau seniai pamėgo pasaulinio garso žvaigždės. „Platinum Escalade“ - prabangiausia šio automobilio komplektacija, turinti šaldytuvą, puikiai apvilktas sėdynes, visą įmanomą saugumo ir komforto įrangą. Galiausiai, būtina paminėti ir „Mercedes-Benz G65 AMG“. Tai - bene keisčiausias prabangus visureigis, šiuo metu siūlomas rinkoje. Jo kėbulas pažįstamas dar nuo 1979 metų, kai „G-Wagon“ buvo tik labai patikimas ir kietas visureigis, be jokių pretenzijų į prabangą. Dabar tai - itin prabangus ir brangus daiktas. G65 AMG yra bene geidžiamiausias šio visureigio modelis, turintis 6,0 l V12 variklį su dviem turbokompresoriais, išvystantį 630 AG. „Rolls-Royce“ irgi nori dalyvauti šiame žaidime ir po poros metų į rinką paleis „Cullinan“ visureigį. Jis bus labai patogus, labai prabangus ir labai brangus. O „Ferrari“ savęs šiame rinkos segmente nemato. Ir be jų jame jau darosi ankšta. Juk nepaminėti liko ir kur kas pigesni, bet vis tiek labai prabangūs „Audi Q7“, „Porsche Cayenne“, „Lexus LX“ ir dar daug kitų.
Ginčai dėl kokios nors mados pradėjimo mums atrodo kvaili, tačiau automobilių gamintojams tai proga pasireklamuoti. Automobilių istorija nėra tokia sena, kad joje nebūtų įmanoma atsekti pagrindinių markių pasiekimų, todėl dažnai ginčijamasi dėl sąvokų. Pirmasis limuzinas buvo karieta, pirmasis superautomobilis - „Lamborghini Miura“ arba „Mercedes-Benz 300SL“, arba dar bala žino, kas. Štai pirmojo karšto hečbeko klausimas taip pat yra sudėtingas - „Mini Cooper“ ši karūna nepriklauso dėl bagažinės dangčio, o „Volkswagen Golf GTI“, išpopuliarinusiam šį žanrą, dėl to, kad jį aplenkė „Autobianchi A112 Abarth“. Pirmojo prabangaus visureigio laurus tenka atiduoti „Jeep Super Wagoneer“. Tačiau viskas su laiku keičiasi. Šios sąvokos savo apibrėžimus gavo gerokai vėliau, nei buvo sukurti paminėti automobiliai.
tags: #land #rover #vikipedija #pirma #masina