Automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimai ir klasifikacija

Po darbo dienos grįžus namo dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur pastatyti automobilio. Tai ypač aktuali problema didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius, daugiabučių gyventojams. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi.

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

Teisinis reguliavimas

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Šis Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.

Projektuojant administracinį pastatą, reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto:

• Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
• Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
• Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
• Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.

Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan.

Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema. Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).

Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą:

• 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų.
• 3 zonoje - 2000 eurų.

Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose

Teisminė praktika ir gyventojų teisės

Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Nuo 2022 m. Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau automobilių stovėjimo vietų nebuvo ir iki šios dienos nėra įrengta pakankamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą. Rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą. Daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą. Daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.

Advokatė Sabina Izokaitienė teigia, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės - į teismą kreiptasi jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Atstumai nuo pastatų ir sklypo ribų

Jei esate namų savininkas ar planuojate statyti naują pastatą, būtina suprasti automobilių statymo atstumus nuo pastatų. Šios taisyklės yra svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo. Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:

• Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
• Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų.
• Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.

Minimalūs atstumai prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms

Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Tačiau yra nustatyti minimalūs atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Iki 10 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 10 metrų atstumas.
• Nuo 11 iki 50 automobilių - atstumas didėja iki 15 metrų.
• Nuo 51 iki 100 automobilių - privalo būti 25 metrų atstumas.
• Nuo 101 iki 300 automobilių - atstumas padidėja iki 35 metrų.
• Daugiau nei 300 mašinų - privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.

Priešgaisriniai atstumai

Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinis atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai, skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, priklausantis nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.

Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma. Šį įsakymą būtina nagrinėti arba projektuotojui, kuris projektuoja pastatą, arba statytojui, kuris ruošiasi statyti pastatą ir nerengia statinio projekto.

Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir, priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalius atstumus tarp pastatų.

• Jei kaimyno namas mūrinis, jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas.
• Jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų.

Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.

Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, jei statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėte jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėte pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.

Automobilių stovėjimo vietų nuosavybė ir naudojimas

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku. Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Viešosios automobilių stovėjimo aikštelės

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.

Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Privačios automobilių stovėjimo aikštelės

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų, kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.

Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.

Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir/ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Šių metų sausio mėnesį policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.

STR 2.06.04:2014 pakeitimai

Vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai, lyginant su prieš tai galiojusia redakcija, yra gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Pakeistasis STR nustato mažiausius privalomus atstumus, kurie turi būti nuo požeminių ar požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, techninio aptarnavimo stočių ir įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Šių atstumų reglamentavimą Aplinkos ministerija planuoja peržiūrėti, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, iki š. m. kovo 1 d.

Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Vadinasi, buvo palikta galimybė elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas. Naujausioje redakcijoje šie reikalavimai yra aiškiau apibrėžti.

Kodėl svarbu laikytis šių taisyklių?

Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.

Taisyklingas automobilio parkavimas

Vairuotojams, o ypač nepatyrusiems pradedantiesiems vairuotojams nemažas iššūkis tampa tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje. Kiekvienas vairuotojas turi tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas bei pasekmes kitiems eismo dalyviams. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10).

Jei kyla sunkumų parkuojantis, visada galite to išmokti. Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą, bei nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias.

Parkavimas statmenai (90 laipsnių kampu)

Parkavimosi būdą statmenai, 90 laipsnių kampu, renkasi dauguma vairuotojų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, kadangi įprastai daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu. Automobilio pastatymas atbulai dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis. Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.

Tuo atveju, kai automobilį pasirinkote statyti priekiu statmenai, sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia - šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją. Jei šį manevrą atliksite atbuline eiga, pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Lygiai taip pat kaip ir aukščiau aprašytoje situacijoje, taip ir šioje - automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu.

Lygiagretus parkavimas (šonu)

Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Turbūt ne vienam iš jūsų teko pastebėti nubraukimais paženklintų automobilių galinių buferių kairiąsias puses bei priekinių buferių dešiniąsias - dažnu atveju tokie automobilio apgadinimai atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai.

Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį. Automobilio parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų, atskiriančių stovėjimo vietas, taipogi statant automobilį nepastatyti šio per arti ir per toli gale esančios linijos, visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y. pastatyti automobilį kiek galite centruotai. Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas.

Išvažiavimas iš stovėjimo vietos

• Išvažiuojant priekiu: įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
• Išvažiuojant galu: įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).

Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.

tags: #pastato #kategorija #automobiliu #stovejimo #aikstele