Padangų remontas ir šoniniai pažeidimai

Kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kada padangos yra nusidėvėjusios. Tinkamos eksploatuoti padangos užtikrina saugumą ir stabilumą kelyje. Nors padangos konstrukcija atrodo gana patikimai, tvirtai ir turėtų būti atspari pažeidimams, iš tikrųjų ji yra labai jautri mechaniniams veiksniams.

teminė nuotrauka su padangomis

Dažniausios padangų pažeidimų priežastys

„Inter Cars Lietuva“ Padangų grupės specialisto Igno Klimaikos teigimu, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl padangos greitai sudyla. Viena iš jų - netinkamas oro slėgis jose. „Tik maža dalis vairuotojų atkreipia į tai dėmesį. Kai slėgis per didelis, padangos centras dyla labiau nei šonai, ir sumažėja sukibimas su kelio danga. Informaciją, koks turi būti tinkamas padangų slėgis, galima rasti automobilio naudojimo instrukcijoje ar ant degalų bako dangtelio esančiuose lipdukuose“, - sako I. Klimaitis. Padangų dilimui įtakos gali turėti ir netvarkinga automobilio važiuoklė. Sudilusios dalys iškreipia ratų geometriją, automobilis tampa sunkiau valdomas, vairavimas ne toks tikslus. „Padangų paviršius tampa netolygus, nudilusios padangos gali sukelti vibracijas, skleisti didelį triukšmą. Be to, jeigu automobilis pateko į eismo įvykį ir buvo pažeisti važiuoklės komponentai, o remontas atliktas nekokybiškai, didelė tikimybė, kad tai irgi pagreitins padangų dėvėjimąsi, ypač jei viena ar dvi yra labiau nudilusios už kitas“, - paaiškina I. Klimaitis. Greitesniam padangų dilimui įtakos taip pat turi ir gumos mišinys, iš kurio jos pagamintos.

Padangų šoniniai pažeidimai - tiksinti bomba

Lengviausiai pastebimi padangų šoniniai pažeidimai. Jie atsiranda atsitrenkus į šaligatvio bortelius, įvažiavus į duobę ar susidūrus su kitomis kelio kliūtimis. „Ilgą laiką dylant padangos šonams, jos gumos kiekis mažėja, prarandamas stabilumas posūkiuose, o dar labiau dylant pradeda matytis vadinamieji kordai - padangos konstrukcinė medžiaga. Tokių padangų eksploatuoti tikrai negalima - tai kaip tiksinti bomba, tik laiko klausimas, kada jos sprogs“, - pabrėžia I. Klimaitis. Be to, Paulius Samėnas, padangų ir ratlankių prekybos kompanijos „Melga“ prekybos direktorius, teigia, kad būtent padangos šono prakirtimai yra patys pavojingiausi.

Pasak specialisto, svarbu stebėti ir padangos protektoriaus gylį. Sumažėjus protektoriaus gyliui, blogėja automobilio valdymas, ypač važiuojant šlapia ar apsnigta kelio danga, be to, lietaus vanduo ir sniegas gerai nebeišstumiami iš po padangos. Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus pataria tikrinti oro slėgį padangose bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.

Padangų konstrukcija ir pažeidimų remontas

Norint suprasti, ar galima atlikti padangų įpjovimų ir išvaržų remontą, reikia išmanyti gumos konstrukciją. Šiuolaikinės lengvųjų automobilių ir visureigių padangos yra radialinio tipo. Tai reiškia, kad visi vidiniai padangos sluoksniai yra sujungti į kordą, kurį sudaro daug metalinių arba sintetinių siūlų. Radialinių padangų kordo ypatybė ta, kad visi sriegiai nesusikerta tarpusavyje. Todėl kiekvienas siūlas veikia kaip karkasas tam tikrame, nors ir nedideliame, plote, o pažeidimo atveju „kaimynai“ gali perimti tik dalį apkrovos.

Šoniniai įpjovimai ir gumbai (dar vadinami „hernijomis“) - tai rimti defektai, kurie tiesiogiai veikia važiavimo saugumą. Abu šie defektai rodo, kad jų atsiradimo vietoje pažeista vidinė padangos struktūra ir šiose vietose nutrūkę kordai. Net ir nedidelis pažeidimas gali tapti potencialia grėsme sprogimui važiuojant dideliu greičiu.

Kada padangos remontas įmanomas ir kada ne?

Padangos, leidžiančios orą, gali būti sutaisytos keliais būdais. Vienas iš patikimiausių pradurtos padangos taisymo būdų - padangos hermetizavimas. Padanga numontuojama nuo ratlankio ir pradūrimas užsandarinamas iš vidinės padangos pusės specialiu padangos lopu.

Padangų remontui taip pat gali būti naudojamas padangos vulkanizavimas. Šiam remonto būdui gaminama medžiaga vadinama „žalia“ guma. Tai yra lankstus mišinys, kuris vulkanizavimo metu susijungia su padanga ir taip pašalinamas padangos pažeidimas. Karštas vulkanizavimas - tai medžiagų sujungimas naudojant aukštas temperatūras. Vulkanizuojama tam, kad makromolekulės tvirtai susijungtų ir padangos tarnautų toliau. Vulkanizavimo procese yra naudojami specialūs pleistrai, vulkanizavimo skystis, specialusis cementas.

Iš išorės padanga remontuojama kaiščiu, kitaip vadinamu „šniūru”. Šis būdas yra labai paprastas, nebrangus ir trunka vos kelias minutes. Vis dėlto gamintojai nerekomenduoja šio remonto būdo, nes šis padangos sandarinimo būdas yra skirtas pasiekti artimiausią autoservisą.

Ne visus pažeidimus yra taisytini. Padangos yra neremontuojamos, kai:

  • Stipriai pažeistas padangos kordas - jei vidinė padangos struktūra pažeista, ji praranda savo tvirtumą ir gali neatlaikyti apkrovų.
  • Mechaniškai pažeistas padangos šonas - net ir po remonto padanga gali būti nestabili.
  • Protektoriaus nusidėvėjimas pasiekęs ribą - jei protektorius yra mažesnis nei 1,6 mm (legali riba), padanga nebetinkama naudojimui.
  • Buvo jau remontuota kelis kartus - jei padanga jau turi keletą remontuotų pradūrimų, jos struktūra gali būti per daug susilpnėjusi.
  • Pažeidimas per didelis arba netinkamoje vietoje - jei pradūrimas ar plyšimas yra per arti šoninės sienelės arba platesnis nei 6 mm lengvųjų automobilių padangose, remontas negarantuos saugaus važiavimo.

Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojamas padangų keitimas, nes remontas negali užtikrinti ilgalaikio saugumo kelyje. Taisyta padanga niekada nebebus tokia pat patikima kaip gamyklinė - jos struktūra jau pažeista. Hernija rodo, kad nutrūko vidinis kordas, kuris laiko padangos formą. Kai kurie meistrai siūlo „sustiprinti“ gumbą iš vidaus papildomais sluoksniais, tačiau toks sprendimas tinka tik trumpalaikiam naudojimui - pavyzdžiui, kad nuvažiuotumėte iki serviso.

padangos pjūvio schema

Ką daryti pradūrus padangą kelyje?

Ne visi šiuolaikiniai automobiliai turi atsarginį ratą, tokiais atvejais rekomenduojama visada automobilyje turėti avarinį pradurtos padangos remonto rinkinį, pvz., „ContiMobilityKit“ arba „Slime“. Neturint atsarginio rato arba remonto rinkinio tenka kviesti techninę pagalbą. „Slime“ avarinio padangų remonto komplekto dėka per kelias minutes užsandarinsite ir galėsite pripūsti pradurtą padangą. „Slime“ sandarikliai yra specialūs skysčiai, kurie užklijuoja iki 6 mm skyles padangose, o ir „Slime“ skystis lengvai išplaunamas vandeniu.

Padangų priežiūra ir rekomendacijos

Automobilių ir saugaus vairavimo specialistas Artūras Pakėnas teigia, kad padangų gedimų bus mažiau, jei pirksite kokybiškas padangas. Tiesa, reikia nepamiršti jomis gerai pasirūpinti. Anot jo, padangų montavimas ir balansavimas yra labai svarbus darbas. „Balansuoti reikėtų ne tik naujai pirktas, bet ir jau naudotas padangas. Tarkime, dabar planuojate keisti vasarines padangas į žiemines - nepamirškite perbalansuoti savo senųjų žieminių padangų. Ir iš karto patikrinkite jų slėgį. Tinkamas slėgis - vienas svarbiausių dalykų. Jis nustatomas pagal automobilio arba padangų gamintojo rekomendacijas. Padangų slėgį reikėtų tikrinti bent vieną kartą per mėnesį“, - patarė specialistas.

Dar vienas pavojus padangoms - netinkamas ratų suvedimas ir pakabos detalių (vairo traukių, šarnyrų) susidėvėjimas. Anot jo, prieš naują sezoną ar tik pajutus automobilio „elgesio“ pokyčius, būtina patikrinti šiuos parametrus. Tai padės ne tik ilgiau išsaugoti padangas, bet ir užtikrins saugesnį vairavimą. „Dėl neatsargumo galima pažeisti karkasą ir padangoje gali iškilti gumbas, kuris paverčia ją netinkama tolimesniam naudojimui“, - konstatavo A. Pakėnas.

Patarimai, kaip ilgiau išsaugoti padangas:

  • Tikrinkite slėgį bent kartą per mėnesį.
  • Venkite aštrių bordiūrų ir gilių duobių.
  • Nekraukite automobilio per daug.
  • Reguliariai keiskite padangų vietas (rotacija), kad tolygiai nudiltų.
  • Laikykite padangas tinkamomis sąlygomis (sezoninio saugojimo paslaugos).
  • Atlikus didesnius važiuoklės remonto darbus, patariama patikrinti ratų geometriją.

Padangų serviso paslaugos:

  • Padangų remontas
  • Slapto varžto atsukimas
  • Ventilio keitimas
  • Padangos hermetizavimas
  • Sezoninis padangų keitimas (lengviesiems automobiliams, SUV, komerciniams modeliams)
  • Padangų saugojimas
  • Padangų rotacija
  • TPMS (padangų slėgio daviklių) sistemų diagnostika, daviklių keitimas, kalibravimas ir programavimas, baterijų keitimas.
  • Mobilus padangų montavimas ir remontas lengviesiems automobiliams, mikroautobusams, sunkvežimiams.

Kaina priklauso nuo pažeidimo ir galimybių ją suremontuoti. Jei padanga pradurta vinimi ar medsraigčiu, dažnai užtenka greito ir ekonomiško remonto, kurio kaina svyruoja apie 30-40 litų. O jei sugadintas padangos šonas, remontas gali kainuoti 60-70 litų ir užtrukti visą parą.

tags: #padangu #remontas #soniniai #pazeidimai