Problemos dėl automobilio salono šildymo kelia didelį diskomfortą, ypač vairuojant žiemą, kai užvedate automobilio variklį ir tikitės kuo greičiau sušilti. Tačiau, kad ir kiek laiko truktų jūsų kelionė, tikslą tikriausiai pasiekiate sušalęs ir suirzęs.
Žiemą automobilio salone esanti šiluma padeda greičiau atitirpinti langus bei jaustis komfortiškai, tad kai į automobilio saloną plūsta tik šaltas oras - laikas sunerimti.
Pagrindinės šildymo sistemos gedimų priežastys
Nors visiškai veikiantis automobilio variklis generuoja šilumą, ne visada ji pasiekia automobilio saloną. Štai kelios pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka:
- Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis.
- Blogai veikiantis termostatas.
- Neveikiantis arba užsikimšęs salono šildymo radiatorius.
- Sugedęs ventiliatoriaus variklis.
- Sugedę oro srauto reguliavimo sklendžių varikliukai.
- Sklendžių susidėvėję dantračiai.
- Prakiuręs salono šildymo radiatorius.
- Sugedęs valdymo blokas.
- Užsikimšęs šildytuvo čiaupas.
- Variklio aušinimo problemos.
Esant žemai oro temperatūrai, į paviršių iškyla įvairūs vairuojamo automobilio trūkumai. Kai kuriems „miršta“ akumuliatorius, kitiems galvos skausmu tampa darbinės temperatūros nepasiekiantis variklis, o treti susiduria su dar viena problema - su nešylančiu automobilio salonu.
Šildymo sistemos konstrukcija, automobiliuose su vidaus degimo varikliais, neleidžia iš karto pradėti pūsti šilto oro, tačiau tinkamai veikianti šildymo sistema turėtų pradėti šildyti automobilio saloną po kelių ar daugiau nei dešimties minučių nuo jos įjungimo (laikas priklauso nuo variklio tipo ir dydžio). Jei po šio laiko iš ventiliacijos angų plūsta drungnas ar net šaltas oras, tuomet turite problemų su sugedusiu šildytuvu.
Aušinimo skysčio svarba
Vidaus degimo varikliai iš principo yra šiluminiai: sudeginami variklyje degalai generuoja šilumą, o ji stūmoklių ir alkūninių velenų paverčiama į kinetinę energiją. Likusi energija yra šilumos nuostolis, tačiau tas nuostolis gali būti naudojamas salonui šildyti šaltuoju sezonu. Šilumos perteklius gali būti išskaidytas - paprastai tai daroma naudojant įvairius aušinimo skysčius. Šie aušinimo skysčiai sugeba absorbuoti didelį šilumos energijos kiekį, jį greitai bei efektyviai transportuoti bei perduoti.
Paleidus variklį, aušinimo skystis cirkuliuoja aplink variklio vidines detales. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Šylantis skystis cirkuliuoja tarp variklio ir salono šildymo radiatoriaus. Ventiliatorius šiltą orą pučia pro radiatorių į automobilio saloną.
Aušinimo skystis varikliui yra toks pat svarbus kaip ir tepalas. Daugelis vairuotojų susirūpina aušinimo sistema tik tada, kai ateina žiema. Tuomet visi sunerimsta dėl aušinimo skysčio kokybės ir puola jį keistis. Tiesa, derėtų paminėti, kad griežtai nerekomenduojama, nebent kraštutiniu atveju, pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandens. Net jei tai yra distiliuotas vanduo. To negalima daryti todėl, kad variklio aušinimo skystis neužšąla esant minusinei temperatūrai ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos apsaugoti aušinimo siurblį.
Jeigu jau nutiko taip, kad reikia važiuoti, o neturite aušinimo skysčio, įpilkite vandens, bet pasibaigus kelionei būtinai nuvykite į autoservisą ir pakeiskite aušinimo skystį.
Aušinimo skysčio lygio patikrinimas ir keitimas
Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas. Atidarykite skysčio rezervuarą ir žvilgtelėkite, galbūt jis tuščias. Įpilkite aušinimo skysčio iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant pačio bakelio arba bakelio kamščio. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šilumos šaltinis, palaikantis šildymo sistemą, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti. Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesnį orą. Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį, galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja.
Viena iš dažniausių prasto šildymo priežasčių yra senas arba užterštas aušinimo skystis. Aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir perduoda šilumą salono šildytuvo šerdiai. Kai jis užsiteršia arba praranda savo antikorozines savybes (paprastai po dvejų metų), jis gali užkimšti arba sugadinti sistemą.
Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis yra matuojamas išsiplėtimo bakelyje, jame turėtumėte rasti MIN ir MAX žymes. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.
Termostato vaidmuo ir gedimai
Norint išvengti tokių nemalonumų, reikėtų pasirūpinti automobilio termostato būkle. Termostato paskirtis - užtikrinti, kad paleistas variklis greičiau sušiltų iki normalios darbo temperatūros ir automatiškai ją palaikytų optimalią. Jis užtikrina, kad variklis greičiau sušiltų iki normalios temperatūros, todėl sugedusį šį prietaisą būtina pakeisti nauju.
Pasikeisti termostatą vairuotojai dažniausiai nusprendžia dėl kelių priežasčių. Pagrindinė - užėjus stipresniems šalčiams, nes tada variklis nebepasiekia reikiamos temperatūros, ir automobilio salone būna šalta.
Prieš įtariant, kad už šį gedimą yra atsakingas neveikiantis šildytuvas, iš pradžių vertėtų patikrinti termostato būklę. Tai nedidelė detalė, turinti didelę įtaką viso variklio bloko ir šildymo sistemos veikimui.
Mažasis ir didysis aušinimo ratai
Jo užduotis - valdyti aušinimo skysčio srautą mažajame ir didžiajame aušinimo sistemos grandinės ratuose. Pirmojoje grandinėje skystis cirkuliuoja tik tarp variklio ir šildytuvo, kad į saloną kuo greičiau patektų šiltas oras. Šis skysčio cirkuliacijos ratas vadinamas mažuoju ratu. Jis užtikrina, kad šaltas variklis greičiau įšiltų.
Esant šaltam varikliui termostatas reguliuoja aušinimo sistemą taip, kad aušinimo skystis cirkuliuotų tik variklyje. Termostato vožtuvas būna uždarytas, todėl siurblio varomas aušinimo skystis negali tekėti į radiatorių, tad priverstas grįžti į variklio bloką.
Kai įrenginys įšyla ir aušinimo skysčio temperatūra pasiekia maždaug 75-85 °C, termostatas atidaro didžiąją aušinimo rato grandinę, kurioje aušinimo skystis taip pat teka per radiatorių, kad neperkaistų.
Kai variklis sušyla iki maždaug 80-90 laipsnių, atsidaro termostatas ir įkaitęs nuo variklio aušinimo skystis teka per radiatorių, o šis jį atvėsina. Termostato vožtuvas atsidaro, o aušinimo skystis pradeda tekėti per radiatorių ir yra aušinamas oro srauto. Žinoma, radiatorius efektyviai aušina skystį, kai per jį eina vėsus oras. Šitaip būna, kai automobilis juda. Tačiau būna, kad automobiliui spūstyse tenka ilgokai stovėti.
Variklis turi temperatūros jutiklį. Jei viršijama maksimali leistina temperatūros riba (maždaug 100-105 laipsniai), jutiklis duoda signalą veikti ventiliatoriui. Atvėsęs skystis grįžta į cilindrų bloką. Šis skysčio kelias vadinamas didžiuoju ratu.
Kai reikalinga maksimali aušinimo galia (pavyzdžiui, kylant į kalną ar važiuojant vasarą), visas aušinimo skystis cirkuliuoja tik per radiatorių. Esant žemai temperatūrai, termostatas kontroliuoja aušinimo sistemą taip, kad ji greitai prisitaikytų prie norimos salono temperatūros.
Termostato gedimo požymiai
Kai sugenda termostatas, pakinta automobilio darbo temperatūra. Pirmas variantas, kai temperatūra niekada nepasiekia variklio reikiamos temperatūros ribos ir automobilio variklis dirba nenormaliu režimu. Tada padidėja degalų sąnaudos ir automobilio salone šalta.
Važiuodami automobiliu vairuotojai pajunta defektą - įveikus daugiau nei dešimt kilometrų, salonas lėtai šyla, aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40-50 laipsnių. Vadinasi, aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju aušimo sistemos ratu. Termostatas būna visiškai atidarytas, nes susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Šią išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Paleidę šaltą variklį, palieskite radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas (jomis radiatorius jungiasi su variklio bloku) - jos abi šyla vienu metu ir vienodai. Dėl sugedusio termostato ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, taip pat padidėja degalų sąnaudos.
Antras variantas, kai sugenda termostatas, variklis pradeda sparčiai kaisti ir jo temperatūra viršija leistiną. Tada varikliui gresia perkaisti. Toks gedimas pareikalauja nemažai išlaidų. Dažnai atsitinka ir atvirkščiai. Nuvažiavus trumpą atstumą pakyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Vadinasi, aušinimo skystis greit įšyla, nes visą laiką cirkuliuoja mažuoju ratu - termostatas būna visiškai uždarytas: susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Šią išvadą patvirtina ir kiti požymiai. Palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas - viršutinė šyla greičiau nei apatinė. Dėl sugedusio termostato perkaitintas variklis gali sukelti neigiamų pasekmių - perkaista jo galvutė, stūmokliai, padidėjus aušinimo sistemos slėgiui trūksta guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai, radiatoriai.
Užstrigęs termostatas yra dar viena dažna problema. Jei termostatas užstringa atviroje padėtyje, variklis niekada nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, o tai reiškia, kad salone nėra šilumos. Jei termostatas užstringa uždaroje padėtyje, variklis gali labai greitai perkaisti.
Salono šildymo radiatorius ir ventiliatorius
Viena iš priežasčių, kodėl salono nepasiekia šiluma, - tai užsikimšęs salono šildymo radiatorius. Jeigu radiatorius yra užsikimšęs dėl viduje susidariusių nuosėdų, galima bandyti jį išplauti. Yra būdas, kuris, tikėtina, padėtų išplauti nuosėdas iš radiatoriaus, tačiau negarantuoja ilgalaikio rezultato, apie tai plačiau skaitykite straipsnyje - „Kaip išplauti automobilio salono radiatorių„.
Salono šildymo radiatorių dalys yra kompleksinė automobilių šildymo sistemos dalis, užtikrinanti patogų ir efektyvų salono temperatūros palaikymą.
Radiatoriaus sandara ir veikimas
- Medžiagos: Radiatoriai gaminami iš aliuminio, vario ar kitų medžiagų, kurios pasižymi geru šilumos laidumu.
- Ventiliatoriai: Jie atsakingi už oro cirkuliaciją salone.
- Termostatai ir jutikliai: Šie įrenginiai stebi salono temperatūrą ir siunčia signalus į valdymo sistemą.
- Skysčio cirkuliatoriai: Nors daug dėmesio skiriama radiatorių ir ventiliatorių funkcijoms, svarbi yra ir skysčio cirkuliacija.
Pagrindinė salono šildymo radiatorių dalių funkcija - efektyviai paskirstyti šilumą visoje automobilių salone.
Ventiliatoriaus gedimai
Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris yra pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą. Retesniais atvejais problema gali būti ne pačiame ventiliatoriuje, tačiau gali kilti dėl elektros gedimo.
Automobilio variklis dirbdamas įkaista iki itin aukštų temperatūrų. Jei šiluma nebūtų tinkamai pašalinama, variklis galėtų greitai perkaisti ir patirti nepataisomų pažeidimų. Ventiliatorius pašalina per didelį karštį iš aušinimo sistemos, taip apsaugodamas variklį nuo perkaitimo. Jis tiesiogiai jungiamas prie variklio ir sukasi kartu su alkūniniu velenu per diržą. Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojami elektriniai ventiliatoriai, kuriuos valdo variklio valdymo kompiuteris (ECU).
Pats akivaizdiausias požymis - kai temperatūros rodyklė peržengia vidurį arba net pasiekia raudoną zoną. Elektriniai ventiliatoriai kartais įstringa ir sukasi net šaltu varikliu. Tai gali signalizuoti apie sugedusį temperatūros daviklį arba ventiliatoriaus relę. Naujesniuose automobiliuose gali užsidegti speciali lemputė, rodanti perkaitimo pavojų.
Neveikiantis ventiliatoriaus variklis
Bene lengviausias būdas diagnozuoti šildymo sistemos gedimą - jei neveikia ventiliatoriaus variklis arba relės. Norėdami diagnozuoti šią problemą, tiesiog turite įjungti automobilio degimą, spustelėti ventiliatoriaus maksimalų režimą ir, jei nejaučiate ar negirdite, kaip iš ventiliacijos angų išeina oras, vadinasi, problema susijusi su ventiliatoriaus varikliu.
Dažniausiai ventiliatoriaus variklio remontas kainuos nebrangiai. Jei jums nepatogu patiems tvarkyti savo automobilį, patikimas mechanikas ims tik nedidelį mokestį ir turėtų jums padėti per kelias minutes, jei tai kažkas paprasto, pavyzdžiui, perdegusi relė ar saugiklis. Tačiau pakeistas ventiliatoriaus varikliukas kainuos kelis šimtus už darbą ir detales. Jei norite imtis projekto patys, pirmiausia patikrinkite savo saugiklius, sutikrinkite juos su schema, esančia saugiklių dėžutės galinėje pusėje, ir suraskite tą, kuris pažymėtas etikete „blower“. Kartais saugiklis gali būti perdegęs ir neatrodyti, kad taip yra, todėl visada verta nusipirkti naują, prieš bandant ką nors daryti.
Kartais tai gali būti ir relės problema. Vėlgi, ventiliatoriaus variklio relė bus paženklinta ir ją galite patikrinti greta esančiu saugikliu arba paprašyti, kad kas nors įjungtų ventiliatorių ir paklausytų, ar relė nesuskamba.
Paskutinis dalykas, kurį reikėtų patikrinti prieš keičiant ventiliatoriaus variklį, yra rezistorius, kuris kai kuriuose automobiliuose naudojamas ventiliatoriaus variklyje. Kai kurie jų būna išoriniai, o kiti - vidiniai; geriausia, kad tai patikrintų mechanikas arba autoelektrikas.
Valdymo skydelis ir oro srauto sklendės
Automobilio pečiuje yra sumontuotos sklendės, pro kurias oras patenka į automobilio saloną. Sklendes valdo reguliatoriai - tai maži varikliukai, keičiantys sklendžių padėtį priklausomai nuo to, kokią temperatūrą ar pučiamo oro stiprumą nustatome automobilio viduje. Reguliatorių dažnai būna keletas ir kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą oro srauto kryptį ir stiprumą. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai, kurie laikui bėgant sudyla. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą, oro srautą ar klimato zoną.
Nustatykite oro srautą ant maksimalios padėties ir pridėkite ranką prie angų, pro kurias pučia orą. Įsitikinkite, kad sklendės automobilio viduje visiškai atidarytos.
Sugedęs valdymo skydelis
Sugedęs valdymo skydelis gali būti dar viena problema, trukdanti veikti automobilio šildytuvui. Naujesniuose automobiliuose šildytuvo vožtuvui įjungti naudojama elektrinė sistema, kuri reguliuoja ir leidžia aušinimo skystį į šildytuvo šerdį, tačiau senesniuose automobiliuose tam naudojamas fizinis laidas. Priklausomai nuo automobilio amžiaus, temperatūros derinimo durelės taip pat gali būti naudojamos karšto oro kiekiui, išstumiamam per ventiliacijos angas, reguliuoti. Tai fizinė plastikinė sklendė, kuri blokuoja arba leidžia tam tikram karšto oro kiekiui patekti iš šildytuvo šerdies per ventiliacijos angas.
Senesniuose automobiliuose, kuriuose nenaudojamas elektrinis valdymo skydelis, geriausias būdas patikrinti, ar tai valdymo skydelio problema, yra vizualiai patikrinti, ar jungiamosios durelės juda perjungiant valdymo skydelį iš šildymo į šaltąjį režimą. Pakišę galvą po prietaisų skydeliu iš vairuotojo pusės, pamatysite, kur yra jūsų šildytuvo mazgas. Tai bus didelė plastikinė dėžė su keliomis baltomis arba metalinėmis svirtimis šone, ji turėtų būti tiesiai už radijo imtuvo vietos centre.
Jei keičiant temperatūrą valdymo skydelyje niekas nejuda, problema gali būti paprasčiausia - nutrūkęs vienas iš laidų, sulūžęs plastikas, sulaužyta svirtis arba sugedęs valdymo skydelis.
Sunkiau diagnozuoti valdymo skydelio problemą būna naujesnių modelių automobiliuose. Vietoj kabelių, kuriais reguliuojamas automobilio šilumos lygis, juose naudojami elektriniai jungikliai su varikliais, kuriais valdomos mišinio sklendės. Šie jungikliai yra paslėpti už akių, todėl prieš keičiant bet kokias dalis paprastai geriausia leisti juos apžiūrėti autoelektrikui.
Kitos galimos problemos
Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos, kuri pasiektų automobilio vidų. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas. Pagrindiniai požymiai - tai rasojantys automobilio langai, saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone ir nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas. Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.
Šildytuvo čiaupas užsikišęs. Daugumoje automobilių tarp aušinimo skysčio išleidimo angos ir šildytuvo šerdies naudojamas šildytuvo čiaupas, kuriuo reguliuojamas į šildytuvo šerdį patenkančio aušinimo skysčio kiekis. Kadangi šie čiaupai blokuoja arba riboja srautą, kai kuriuose automobiliuose jie gali užsikimšti arba tiesiog nustoti veikti.
Jei nesate pratę prie „pasidaryk pats“ darbų, nesijaudinkite - mechanikui nesudėtinga pakeisti šildytuvo čiaupą. Geriausias būdas diagnozuoti šildytuvo čiaupo gedimą - įjungus šildytuvą ir suspaudus į šildytuvo šerdį vedančią žarnelę, pajusti, ar per išleidimo angą teka aušinimo skystis. Kai kurie šildytuvo čiaupai valdomi rankiniu būdu, o dauguma jų valdomi elektroniniu būdu. Pakeisti šildytuvo čiaupą nėra labai sunku, jei naudojate pagrindinius įrankius, pavyzdžiui, veržliaraktį ir plokščią atsuktuvą.
Sunku nusakyti požymį, pagal kurį galima tiksliai atpažinti valdymo bloko gedimą, tačiau vienas iš galimų, kai temperatūros ar vėjo padėtis nekinta, kad ir kiek bandote reguliuoti. Kai kuriuose automobiliuose valdymo blokai turi atskirus jungiklius, kuriuos galima išimti ir pakeisti.
Problemas gali iššaukti ir sugedęs aušinimo skysčio siurblys arba už jį atsakinga pavaros sistema. Taip pat gali būti, kad sugedo vienas iš jutiklių, prižiūrinčių šildytuvo arba termostato veikimą. Taip pat verta patikrinti, ar tinkamai veikia pūstuvas (įskaitant komponentus, atsakingus už oro srauto stiprumą) ir skylių, pro kurias oras patenka į transporto priemonę, patvarumą.
Tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių šiluma nepasiekia automobilio vidaus. Tikimės, kad aprašyti požymiai leis jums kuo tiksliau identifikuoti problemą ir ją išspręsti. Jeigu vis dėl to kyla abejonių, neskubėkite pirkti detalių ir jas keisti, pasikonsultuokite su specialistais, kurie išmano automobilio aušinimo-šildymo sistemą.