Opel Signum: Išsamus Vadovas apie Komfortą ir Funkcionalumą

„Opel Signum“, gamintas Vokietijos automobilių gamintojo „Opel“ nuo 2003 iki 2008 metų, buvo automobilis, bandęs peržengti tradicines klasių ribas. Nors techniškai jis buvo glaudžiai susijęs su trečiosios kartos „Opel Vectra (Vectra C)“, dalydamasis ta pačia „GM Epsilon“ platforma, „Signum“ buvo pozicionuojamas kaip erdvesnis, lankstesnis ir labiau į komfortą orientuotas modelis, kartais netgi vadinamas „premium“ segmento atstovu pačios „Opel“ komunikacijoje. Jo pagrindinis išskirtinumas buvo neįprasta kėbulo koncepcija - ilgesnė ratų bazė, paimta iš „Vectra Caravan“ (universalo), tačiau su hečbeko tipo galine dalimi, siekiant maksimaliai padidinti erdvę gale sėdintiems keleiviams ir pasiūlyti inovatyvią „FlexSpace“ sėdynių sistemą.

Nors jo komercinė sėkmė nebuvo stulbinanti, jis išlieka intriguojančiu pasirinkimu naudotų automobilių rinkoje. Šis straipsnis gilinsis į „Opel Signum“ ypatumus, ypač atkreipdamas dėmesį į jo interjerą ir galimybes, įskaitant elektrinio sėdynių valdymo sistemą, kuri suteikia papildomo komforto ir pritaikymo galimybių.

Koncepcija ir Dizainas

Išorės ypatumai

„Opel Signum“, pristatytas 2003 metais, rėmėsi prailginta „General Motors Epsilon“ platforma, bendra su „Opel Vectra C“ universalu. Automobilis buvo pozicionuojamas kaip "premium" hečbekas arba "verslo klasės" kelioninis automobilis, akcentuojant komfortą gale sėdintiems keleiviams. Tai buvo drąsus žingsnis, skirtas pirkėjams, ieškantiems daugiau erdvės ir lankstumo nei sedane, bet nenorintiems didelio universalo ar miniveno.

Išorė išsiskyrė ilgesne ratų baze (+130 mm lyginant su „Vectra C“ sedanu/hečbeku) ir staigiai nukirsta hečbeko tipo bagažinės linija. Po 2005 metų atnaujinimo (facelift) automobilis įgavo modernesnę ir agresyvesnę išvaizdą, pasikeitus priekiniams žibintams, radiatoriaus grotelėms ir bamperiui. „Opel Signum“ išsiskyrė savo proporcijomis, kurios tiesiogiai atspindėjo jo paskirtį - suteikti daugiau erdvės viduje. Automobilio ilgis siekė maždaug 4636 mm, plotis (be veidrodėlių) - 1798 mm, o aukštis - apie 1466 mm.

Svarbiausias parametras, lemiantis salono erdvę, ypač gale, buvo ratų bazė - ji siekė net 2830 mm. Tai buvo identiška „Vectra C Caravan“ ratų bazei ir net 130 mm ilgesnė nei „Vectra C“ sedano ar hečbeko. Būtent ši ilga ratų bazė leido įgyvendinti „FlexSpace“ koncepciją ir pasiūlyti itin didelę erdvę kojoms gale. Automobilio nuosavas svoris (kerb weight) svyravo priklausomai nuo variklio, transmisijos ir įrangos lygio. Lengviausios versijos su 1.8 litro benzininiu varikliu svėrė apie 1450-1490 kg, o sunkiausios, pavyzdžiui, su 3.0 V6 CDTI dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže bei gausia įranga, galėjo viršyti 1700 kg. Leidžiama bendroji masė paprastai siekdavo apie 2000-2200 kg, priklausomai nuo modifikacijos.

„FlexSpace“ sėdynių sistema ir interjeras

Pagrindinis „Signum“ privalumas - jo salonas, ypatingai galinė sėdynių eilė. Dėl ilgos ratų bazės ir inovatyvios "FlexSpace" sėdynių sistemos, „Signum“ siūlė išskirtinę erdvę kojoms gale, prilygstančią aukštesnės klasės automobiliams.

Galinės sėdynės buvo ne vientisas suolas, o dvi atskiros, plačiai reguliuojamos sėdynės, kurias galima stumdyti pirmyn/atgal iki 130 mm ir keisti atlošo pasvirimo kampą (iki 30 laipsnių). Vidurinė sėdynė buvo siauresnė ir galėjo būti nulenkiama, transformuojantis į platų porankį su puodelių laikikliais arba net į šaldytuvą (papildoma įranga "Travel Assistant"). Nulenkus visas galines sėdynes, susidarydavo visiškai lygios grindys, o bagažinės tūris padidėdavo nuo 365 litrų iki 1410 litrų. Nors pradinė bagažinės talpa nebuvo įspūdinga tokio dydžio automobiliui, bendras praktiškumas buvo aukštas. Standartinė bagažinės talpa (iki uždangalo) siekė nuo 365 iki 550 litrų. Šis diapazonas atsirado dėl galimybės stumdyti galines sėdynes pirmyn ir atgal. Nulenkus galines sėdynes (kurios susilankstydavo į visiškai lygias grindis), maksimali krovinių erdvė padidėdavo iki maždaug 1410 litrų.

Prietaisų skydelis buvo identiškas „Vectra C“ - solidus, bet konservatyvaus vokiško dizaino. Apdailos medžiagų kokybė buvo nebloga, ypač aukštesnėse komplektacijose, tačiau kai kurie plastikai galėjo būti kietoki ir linkę braižytis. Ergonomika gera, valdymas intuityvus, nors mygtukų gausa centrinėje konsolėje galėjo reikalauti pripratimo.

Elektrinės sėdynės: komfortas ir funkcionalumas

„Opel Signum“, kaip aukštesnės klasės modelis, dažnai buvo komplektuojamas su elektrinėmis sėdynėmis, ypač aukštesnėse komplektacijose (pvz., Elegance, Cosmo, Sport). Šios sėdynės suteikia papildomą komfortą ir leidžia tiksliai pritaikyti sėdėjimo padėtį vairuotojui ir keleiviams. Dažnai jos turėjo ir atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelias pageidaujamas pozicijas. Elektrinio sėdynių valdymo sistemos detalės, tokios kaip varikliukai, valdymo blokai ar laidynai, yra svarbios norint užtikrinti šios sistemos tinkamą veikimą.

Nors tiesiogiai nepaminėta elektrinio sėdynių valdymo sistema kaip atskira kategorija, svarbu suprasti, kad tokios sistemos detalės, kaip varikliukai, valdymo blokai ar laidynai, gali būti įtrauktos į bendrą kėbulo dalių ar elektronikos kategoriją. Jei ieškote konkrečių dalių „Opel Vectra C“ elektrinėms sėdynėms, rekomenduojama susisiekti su pardavėjais tiesiogiai.

Varikliai ir Transmisijos

„Opel Signum“ buvo siūlomas su plačia benzininių ir dyzelinių variklių gama, paveldėta iš „Vectra C“. Svarbu atkreipti dėmesį į konkrečius variklių kodus ir jų ypatumus, nes patikimumas ir eksploatacijos kaštai gali smarkiai skirtis.

Benzininiai varikliai

• 1.8 16V (Z18XE, 122 AG): Paprastas, patikimas ir nebrangiai aptarnaujamas variklis. Vėliau (po 2005 m.) buvo montuojamas modernizuotas Z18XER (140 AG) variantas su kintamu vožtuvų fazių valdymu.
• 2.0 Turbo (Z20NET, 175 AG): „Saab“ ištakų turintis variklis su turbokompresoriumi, užtikrinantis gerą dinamiką ir laikomas gana patikimu.
• 2.2 Direct (Z22YH, 155 AG): Variklis su tiesioginiu kuro įpurškimu, pagarsėjęs problemomis su aukšto slėgio kuro siurbliu.
• 2.8 V6 Turbo (Z28NEL, 230 AG / Z28NET, 250 AG): Galingiausias variantas, suteikiantis puikią dinamiką, tačiau brangus eksploatuoti.
• 3.2 V6 (Z32SE, 211 AG): Retesnis atmosferinis V6 variklis, pasižymintis sklandžiu darbu, bet nėra labai ekonomiškas.

Dyzeliniai varikliai

• 1.9 CDTI (Z19DTL, 100 AG / Z19DT, 120 AG / Z19DTH, 150 AG): „Fiat/Alfa Romeo“ (JTDm) kilmės varikliai, laikomi vienais geriausių pasirinkimų, ypač 120 AG (Z19DT) versija. 150 AG (Z19DTH) versija dinamiškesnė, bet turi daugiau potencialių problemų (pvz., įsiurbimo kolektoriaus sklendės).
• 2.0 DTI (Y20DTH, 101 AG) / 2.2 DTI (Y22DTR, 125 AG): Senesnės kartos „Opel“ dyzeliniai varikliai, garsėjantys problemomis su aukšto slėgio kuro siurbliais (Bosch VP44).
• 3.0 V6 CDTI (Y30DT, 177 AG / Z30DT, 184 AG): „Isuzu“ kilmės V6 dyzelinis variklis, laikomas rizikinga ir brangia aptarnauti opcija. Ypač rekomenduojama vengti Y30DT versijos.

Pavarų dėžės

Buvo montuojamos 5 arba 6 laipsnių mechaninės pavarų dėžės. 6 laipsnių M32 dėžė, dažnai poruojama su galingesniais varikliais, turi polinkį į guolių gedimus. Dažniausiai buvo montuojamos Japonijos gamintojo Aisin Warner 5 arba 6 laipsnių automatinės pavarų dėžės. Šios dėžės laikomos gana patikimomis, jei buvo laiku keičiamas tepalas. Taip pat buvo siūloma pusiau automatinė "Easytronic" dėžė, kurios reikėtų vengti dėl nepatikimumo ir prasto veikimo.

Važiuoklė, valdymas ir komfortas

„Signum“ važiuoklė yra identiška „Vectra C“ universalui, užtikrinanti gerą stabilumą kelyje ir pakankamą komforto lygį. Dėl ilgesnės ratų bazės automobilis yra labai stabilus važiuojant dideliu greičiu greitkeliuose.

Vairavimo sistema su elektrohidrauliniu stiprintuvu suteikia pakankamai informatyvumo, tačiau automobilis valdomas nuspėjamai ir saugiai, bet neįkvepiančiai - tai labiau komfortui, o ne azartiškam vairavimui skirtas automobilis. Pakaba gerai sugeria kelio nelygumus. Kai kurios versijos buvo komplektuojamos su adaptyvia pakabos sistema IDS+ (Interactive Driving System Plus) su elektroniniu amortizatorių standumo reguliavimu, leidžiančia pasirinkti komfortiškesnį arba sportiškesnį važiavimo režimą. Nors IDS+ pagerina valdymo savybes ir komfortą, jos remontas gedimo atveju yra gerokai brangesnis nei standartinės pakabos.

Įranga ir komplektacijos

„Signum“ galėjo turėti gana gausią įrangą, ypač aukštesnėse komplektacijose. Galima rasti tokius privalumus kaip: dviejų zonų klimato kontrolė, ksenoniniai žibintai (AFL), lietaus ir šviesos davikliai, autopilotas, oda aptrauktas salonas, šildomos sėdynės, elektra valdomos sėdynės su atmintimi, navigacinė sistema, "Travel Assistant" modulis tarp galinių sėdynių, adaptyvi pakaba IDS+ ir panoraminis stoglangis.

Saugumas

„Opel Signum“ saugumo lygis buvo aukštas, nes jis buvo pagrįstas „Vectra C“ platforma, kuri „Euro NCAP“ saugumo bandymuose gavo gerus įvertinimus (nors pats „Signum“ atskirai nebuvo testuotas, rezultatai laikomi labai panašiais). Standartinėje įrangoje buvo kelios oro pagalvės (priekinės, šoninės, o aukštesnėse komplektacijose - ir užuolaidinės).

Dažniausiai minimos „Opel Signum“ charakteristikos ir problemos

Patikimumas ir eksploatacijos kaštai

„Opel Signum“ patikimumas labai priklauso nuo pasirinkto variklio ir pavarų dėžės tipo bei automobilio priežiūros istorijos. Nors automobilis turi tvirtą važiuoklę ir neblogą surinkimo kokybę, tam tikri varikliai ir komponentai gali pridaryti nemažai rūpesčių ir pareikalauti didelių investicijų.

Korozija nėra didelė problema, nes kėbulas yra cinkuotas, tačiau silpnesnės vietos vis tiek egzistuoja (pvz., ratų arkų kraštai, slenksčių galai). Aptarnavimas ir dalys paprastesnėms versijoms yra palyginti nebrangūs, nes automobilis dalijasi daug komponentų su „Vectra C“ modeliu. Tačiau sudėtingesnių variklių, automatinių pavarų dėžių, IDS+ pakabos remontas gali būti labai brangus.

Elektronikos problemos

Kaip ir dauguma to meto automobilių su gausia elektronine įranga, „Signum“ nėra nuo jų apsaugotas. Dažniau pasitaikančios problemos apima CIM modulį (vairo kolonėlės modulis), REC modulį (galinis elektronikos blokas), radijo/navigacijos sistemas, parkavimo daviklius, langų pakėlėjus ir centrinį užraktą. Kai kurie turėjo nemažai bėdų su elektronika ir kuro siurbliu, kurio remontas kainavo 320 eurų.

Pirkimo vadovas: į ką atkreipti dėmesį?

Renkantis naudotą „Opel Signum“, svarbu atlikti kruopščią patikrą:

• Variklis: Patikrinkite, ar nėra pašalinių garsų, dūmingumo. Venkite 2.2 Direct (Z22YH) ir 3.0 V6 CDTI (ypač Y30DT) versijų, nebent yra dokumentai apie neseniai atliktus brangius remonto darbus.
• Pavarų dėžė: Patikrinkite mechaninės pavarų dėžės jungimą ir ar nėra ūžimo (ypač M32 dėžei). Automatinės dėžės atveju, patikrinkite, ar sklandžiai perjungia pavaras ir pasidomėkite tepalo keitimo istorija.
• Važiuoklė: Atlikite bandomąjį važiavimą įvairiais keliais, atkreipkite dėmesį į pašalinius garsus.
• Elektronika: Patikrinkite visų elektroninių sistemų veikimą, ypač CIM modulio funkcijas (mygtukai ant vairo, posūkių signalai, ESP).

Apibendrinta „Opel Signum“ charakteristikų lentelė

tags: #opel #signum #sedyniu #atlenkimas