Vairuotojas, automobilis, kelias ir aplinkos sąveika

Kelių eismas yra sudėtinga sistema, kurioje sąveikauja vairuotojas, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Kiekvienas šių elementų turi lemiamos reikšmės eismo saugumui ir efektyvumui. Šioje straipsnio dalyje nuodugniai išanalizuosime šią sąveiką, remdamiesi svarbiais eismo saugumo aspektais ir technologinėmis naujovėmis.

Vairuotojo vaidmuo ir sauga

Vairuotojas yra pagrindinis eismo dalyvis, kurio psichinės ir fiziologinės savybės, patikimumas ir asmeninės savybės tiesiogiai veikia saugų transporto priemonės valdymą. Jo gebėjimas numatyti rizikingas eismo situacijas, išlikti budriam ir priimti teisingus sprendimus yra gyvybiškai svarbūs.

Vairuotojo būsena ir elgsena

Vairavimo elgsena smarkiai keičiasi dėl alkoholio, narkotikų, vaistų, dvasinės būsenos ar nuovargio. Pavyzdžiui, neblaivumas, kai etilo alkoholio koncentracija viršija nustatytą normą, yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Vairuotojų, kuriems leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės, ir pradedančiųjų vairuotojų, taksi, sunkvežimių, keleivinio ir pavojingų krovinių transporto priemonių, mopedų, motociklų, triračių ir keturračių vairuotojų, kuriems leistina koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių, neblaivumas žymiai pailgina reakcijos laiką ir mažina dėmesio koncentraciją. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Emocinis susijaudinimas taip pat neigiamai veikia eismo saugumą. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja, o sprendimų priėmimo laikas trumpėja.

Antialkoholinis variklio užraktas - įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio, yra viena iš priemonių, skirtų spręsti neblaivių vairuotojų problemą.

Vairuotojo pareigos ir pasiruošimas kelionei

Prieš pradedant važiuoti, vairuotojas turi kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kelių eismo taisyklės (KET) reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Taip pat svarbu tinkamai sureguliuoti sėdynę ir vairo kolonėlę. Sėdint prie vairo, rankos turėtų būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Nugara turi remtis į atlošą, o akys - tinkamame aukštyje virš vairo, kad būtų gerai matomas kelias. Nereguliuoti vairo ir sėdynės padėties vairuojant yra gyvybiškai svarbu.

Vairavimo technika ir manevrai

Vairuotojas atlieka daugybę greitų ir tikslių judesių. Vairas skirtas transporto priemonės važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai jį laikyti ir sukti. Pėda sąlyginai skirstoma į tris dalis, kurios naudojamos skirtingiems pedalams spausti: priekine dalimi spaudžiamas akceleratoriaus pedalas (kulnas remiasi į grindis), vidurine - sankabos ir stabdžio pedalai, o kulnas yra stipriausia, bet nejautriausia dalis.

Saugus greičio pasirinkimas yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas, nes mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas sprendimams priimti, didėja stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas, automobilis tampa sunkiau valdomas. Per didelis greitis lemia sunkesnes autoavarijų pasekmes. Per mažas greitis taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės priverstos lenkti. Stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui. Pavyzdžiui, padidinus greitį du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus. Rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais (pvz., 60 km/h - 30 m, 100 km/h - 50 m).

Lenkimas - tai vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės, matomumas bus ribotas. KET draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį net ir lenkiant, todėl optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse. Baigus lenkti, negalima staigiai grįžti į savo eismo juostą.

Sustojimas ir stovėjimas. Vietos, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti, nustatomos KET. Sustojimas ir stovėjimas neapšviestuose kelio ruožuose tamsoje ir esant blogam matomumui reikalauja ypatingo atidumo.

Važiavimas per sankryžas, ypač gyvenvietėje, yra sudėtingas, nes vairuotojas privalo vienu metu stebėti daugelį objektų (ženklus, šviesoforus, ženklinimą, transporto priemones, pėsčiuosius, kliūtis) ir priimti teisingus sprendimus. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos, kuriose dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų, net ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę gyvenvietėse, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos.

Vairavimas specifinėmis sąlygomis

• Tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui vairavimas tampa sudėtingesnis. Blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m. Tamsoje ne gyvenvietėse važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes stabdymo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, automobilis bus blogai valdomas, o įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
• Slidus kelias. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų pagerina automobilio stabilumą.
• Apledėjęs kelias. Jeigu važiuojant tiesiai netikėtai įvažiuojama į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
• Snieguotas kelias. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.

Automobilis: techninė būklė ir saugumo sistemos

Automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobilių saugumas labai svarbus. Jo sandara, aktyvios ir pasyvios saugos sistemos bei reguliari techninė apžiūra yra esminės eismo saugumo garantijos.

Automobilio techniniai reikalavimai ir apžiūra

Automobilio techninė būklė yra tiesiogiai susijusi su eismo saugumu ir aplinkosauga. Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė - tai duomenų bazė, kurioje tvarkomi visi tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenys. Didelis transporto priemonės trūkumas - tai neatitiktis techniniams reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti sauga, daryti neigiamą poveikį aplinkai ar kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Keli nedideli trūkumai taip pat gali būti laikomi dideliu trūkumu. Nedidelis transporto priemonės trūkumas - tai neatitiktis techniniams reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio saugai ar aplinkai. Techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimas daro neigiamą įtaką saugiam eismui, aplinkai ir gamtai. Motorinės transporto priemonės registracija ir leidimas dalyvauti viešajame eisme yra būtini.

Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė - visiškai sukomplektuotos transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią gamintojas nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

Aktyvios ir pasyvios saugos sistemos

Aktyvios saugos dalys veikia prieš įvykstant avarijai, padeda vairuotojui išvengti avarijų ir kontroliuoti automobilį:

• ABS (Anti-Lock Braking System) - Stabdžių antiblokavimo sistema: padeda išlaikyti automobilio valdymą staigiai stabdant, neleidžia ratams užsiblokuoti.
• ESC (Electronic Stability Control) - Automobilio stabilumo kontrolės sistema: padeda išlaikyti stabilumą posūkiuose ir slidžiose kelio sąlygose, automatiškai stabdo ratus ir reguliuoja variklio galią.
• ACC (Adaptive Cruise Control) - Prisitaikanti pastovaus greičio palaikymo sistema: automatiškai reguliuoja automobilio greitį, kad būtų išlaikytas saugus atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio. Ji gali visiškai sustabdyti automobilį, jei užfiksuojama, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė sustojo.
• Važiuojamosios juostos laikymosi sistema: skirta saugesniam vairavimui užmiesčio keliuose, palaiko automobilį važiuojamosios eismo juostos viduryje.
• Automatinė tolimųjų šviesų sistema: stebi kelią ir fiksuoja priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių priekinius žibintus, automatiškai išjungia tolimąsias šviesas ir įjungia artimąsias, o prasilenkus vėl įjungia tolimąsias.
• Priešavarinė sistema: gali užfiksuoti pavojų ir padėti išvengti susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis, pėsčiaisiais ir dviratininkais, perspėja vairuotoją garso ir vaizdo įspėjimais bei padeda stabdyti.
• Pagalbinė kelio ženklų atpažinimo sistema: stebi kelio ženklus ir prietaisų skydelyje rodo naudingą informaciją, pvz., greičio apribojimą ar draudimą lenkti.
• Riboto matomumo zonų stebėjimo sistema: perspėja vairuotoją apie transporto priemones, kurių jis galbūt nepastebėjo šoniniame veidrodėlyje.

Pasyvios saugos dalys veikia įvykus avarijai, padeda sumažinti sužalojimų riziką vairuotojui ir keleiviams:

• Oro pagalvės: išsiplečia įvykus avarijai ir sugeria smūgį, saugodamos vairuotojo ir keleivių galvas.
• Saugos diržai: sulaiko vairuotoją ir keleivius, neleidžia jiems išsimesti iš automobilio įvykus avarijai. Remiantis statistiniais duomenimis, važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais, sužeistų būta 2,3 karto, o žuvusių - 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė negu jais neprisisegus.
• Automobilio kėbulo konstrukcija: šiuolaikiniai automobiliai gaminami su stipresniais kėbulais, kurie geriau sugeria smūgį.
• Vaikų saugos sėdynės: 1986 m. „Volvo“ gamintojai pirmieji pasaulyje įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes.

Visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš masinę gamybą modelius išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Šie bandymai, dažnai vadinami crash test, atliekami gamintojų laboratorijose. Nepriklausoma organizacija Euro-NCAP (Europos naujų automobilių patikrinimo programa) kartu su Tarptautine automobilių federacija ir kitomis organizacijomis taip pat vertina masinės gamybos automobilių pasyvųjį saugumą.

Kitos svarbios automobilio dalys

• Vairo sistema: padeda vairuotojui valdyti automobilio kryptį.
• Stabdžių sistema: atsakinga už automobilio stabdymą.
• Pakaba: sistema, jungianti automobilio ratus su kėbulu.
• Užpakalinio vaizdo veidrodžiai: vidiniai ir išoriniai veidrodžiai suteikia informacijos apie tai, kas vyksta užpakalyje kelyje. Svarbu atkreipti dėmesį į "akląją zoną", kuri nėra matoma veidrodėliuose.

Kelias ir eismo infrastruktūra

Kelias yra neatsiejama eismo sistemos dalis, o jo kokybė ir eismo organizavimas tiesiogiai veikia saugumą. Automobilių kelias - visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas. Kelių infrastruktūros projektas - poveikį kelių eismui darantis projektas, pagal kurį įrengiama nauja kelių infrastruktūra arba pertvarkomas esamas kelių tinklas.

Kelių tipai ir ženklinimas

• Automagistralė - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, turintis dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viename lygyje nekertantis jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako ir pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“.
• Greitkelis - motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas sankryžas.
• Dviračių juosta - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.
• Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais ir atskirti nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.
• Eismo juosta - kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

Kelio ženklai ir kelio ženklinimas yra KET nurodyti elementai, kuriais nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija. Kelių eismo reguliuotojas (reguliuotojas) - asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą.

Kelių saugumas ir priežiūra

Kelių saugumo auditas - nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelių infrastruktūros projekto patikrinimas ir kelių būklės įvertinimas eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais. Kelių saugumo auditorius - fizinis asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti auditą. Kelių ruožo saugumo kategorija - kategorija, prie kurios priskiriami kelių tinklo kelio ruožai pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį.

Juodoji dėmė - avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę. Įskaitinis eismo įvykis - eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Kelyje dirbantis asmuo - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis kliūtis ar likviduojantis eismo įvykių padarinius.

Aplinka ir eismo sąveika

Aplinkos veiksniai, tokie kaip blogas matomumas (dėl meteorologinių ar kitų reiškinių, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m), stiprus šoninis vėjas (pavojingas slidžiame kelyje, išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą), ir net automobilio aerodinaminės savybės, turi įtakos eismo saugumui ir ekonomiškumui.

Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.

Eismo saugumas ir aplinkosauga

Eismo saugumas - visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Eismo saugumo užtikrinimas - tai veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams ir sušvelninti jų padarinius. Pasaulyje jau seniai atliekami eismo saugumo tyrimai. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kuriose nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai.

Ekologinis saugumas ir ekonominis vairavimas taip pat yra svarbūs. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė ir vairavimo stilius. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.

Specialiosios transporto priemonės ir eismo organizavimas

• Maršrutinė transporto priemonė - viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
• Eskortavimas - veikla, kai specialiomis spalvomis nudažytomis specialiosiomis transporto priemonėmis - motociklais užtikrinamas iškilmingai lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas.
• Lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis - veikla, kai specialiosiomis transporto priemonėmis užtikrinamas lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas.
• Oficiali delegacija - Lietuvos Respublikos oficialus svečias, jo sutuoktinis ar kitas lydintis šeimos narys, vizito metu atliekantys valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, taip pat Lietuvos Respublikos oficialų svečią lydintys kiti oficialūs asmenys, kurių pareigos atitinka vizito tikslus ir poreikį dalyvauti oficialiojoje vizito programos dalyje.

tags: #vairuotojas #automobilis #kelias #aplinka #sistema