Kaip patikrinti automobilio ridą naudojant VCDS ir kitus metodus

Automobilio pirkimas yra vienas iš rimčiausių finansinių sprendimų, kuriuos tenka priimti daugeliui vairuotojų. Nors estetinė išvaizda, variklio galingumas ar patogi salono apdaila yra svarbūs kriterijai, visgi vienas skaičius prietaisų skydelyje dažnai tampa lemiamu faktoriumi: tai - automobilio rida.

Deja, naudotų transporto priemonių rinkoje vis dar gausu nesąžiningų pardavėjų, kurie siekia pasipelnyti klastodami šiuos duomenis. Ridos atsukimas ne tik klaidingai informuoja apie tikrąjį techninį automobilio stovį, bet ir sukuria iliuziją, jog transporto priemonė tarnaus ilgiau, nei iš tikrųjų gali. Ridos klastojimas yra gana pigus ir techniškai nesudėtingas procesas.

Daugumoje šiuolaikinių automobilių ridos duomenys yra saugomi elektroniniame odometre, kurį specializuota įranga galima pakoreguoti per keletą minučių. Pardavėjams tai atveria galimybę dirbtinai padidinti automobilio vertę. Pavyzdžiui, automobilis, nuvažiavęs 300 000 kilometrų, rinkoje vertas gerokai mažiau nei toks pat modelis, kurio skydelyje šviečia 150 000 kilometrų. Tačiau realybė yra tokia, kad nusidėvėjimas priklauso ne tik nuo odometro skaičių, bet ir nuo automobilio eksploatacijos sąlygų.

Vis dėlto, techniniai mazgai, tokie kaip pavarų dėžė, turbina, pakabos elementai ar dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtras, turi savo gyvenimo ciklą. Svarbu atsižvelgti į tai, kad daugelis žmonių mano, jog amžius yra svarbiausias parametras, tačiau iš tikrųjų būtent kilometražas atspindi techninę ir išorinę automobilio būklę. Kitas veiksnys, į kurį svarbu atsižvelgti perkant automobilį, yra variklio darbo valandos. Šis parametras parodo, kiek tam tikras agregatas dirbo valandomis, minutėmis, sekundėmis. Jį galima patikrinti tik naudojant aukštos kokybės diagnostikos įrangą.

VCDS sistemos galimybės ir ridos patikra

Autoservise dažnai viską lemia ne įrankių kiekis, o tai, kaip juos naudoji. Tas pats galioja ir diagnostikai. VCDS diagnostikos sistema daugeliui jau pažįstama, bet realybėje nemaža dalis jos galimybių lieka nepaliestos. Kai pradedi naudoti ją plačiau, darbas keičiasi gana greitai. Nebelieka spėliojimo, mažiau bereikalingo ardymo, daugiau aiškumo.

Pagrindinės VCDS funkcijos

Daugelis pradeda nuo paprasto scenarijaus: prijungei, nuskaitei klaidas, ištrynei. Kartais tai suveikia, bet dažnai tai tik paviršius. Kai pradedi žiūrėti giliau, supranti, kad klaidos kodas yra tik užuomina. Tikras darbas prasideda tada, kai bandai suprasti, kodėl ta klaida atsirado. Didžiausias lūžis dažniausiai įvyksta tada, kai pradedi naudoti gyvų duomenų stebėjimą.

Vienas meistras pasakojo, kad anksčiau praleisdavo daug laiko ieškodamas priežasčių, ypač sudėtingesniuose gedimuose. Pradėjęs stebėti duomenis realiu laiku, jis sutrumpino diagnostikos laiką beveik dvigubai. Tai nėra kažkas sudėtingo. Kai jau jautiesi tvirčiau, natūraliai atsiranda noras išbandyti daugiau. Čia atsiranda adaptacijos ir kodavimo galimybės. Per šias funkcijas galima keisti tam tikrus automobilio nustatymus, pritaikyti sistemas pagal situaciją.

"Output Tests" funkcija VCDS sistemoje

Funkcija "Output Tests" (išėjimų testai) yra naudojama valdymo modulio elektrinių išėjimų (ir laidų, kurie jungia jį su įvairiais įrenginiais) patikrai. "Output Tests" funkcijoje su KWP-2000/CAN/UDS protokolais, jei galima, vienu metu rodomi matavimo duomenys iš atitinkamo valdymo modulio.

Norėdami pradėti "Output Tests" ir pereiti per kiekvieną žingsnį, spustelėkite [Start/Next]. Išėjimai, kuriuos galima testuoti, ir seka, kuria jie tampa aktyvūs, yra griežtai kontroliuojami valdymo modulio; tai nėra diagnostikos testerio funkcija.

Pradėjus testavimo seką, spustelėjus [Done, Go Back], grįšite į atidaryto valdiklio funkcijos ekraną. Dauguma valdymo modulių leis vykdyti "Output Test Sequence" tik vieną kartą per sesiją. Jei paleisite testavimo seką iki galo, VCDS leis grįžti į ankstesnį ekraną neuždarant sesijos, bet galite negalėti vėl paleisti "Output Test Sequence". Jei reikia paleisti seką vėl, rankiniu būdu uždarykite valdiklį ir paleiskite sesiją iš naujo.

Kai kuriems "Output Tests" reikia papildomų veiksmų, kad jie taptų aktyvūs. Kuras purkštukai yra dažnas pavyzdys. Norėdami aktyvuoti kuro purkštuką, turite paspausti (o kai kuriais atvejais atleisti) akceleratoriaus pedalą. Vykdant "Output Tests" yra visiškai normalu matyti "short to ground" (trumpasis jungimas į masę) pranešimą. ECU identifikuoja, kurį išėjimą jis šiuo metu testuoja, siųsdamas gedimo kodo numerį. Daugelyje ECU šio gedimo kodo pilnas tekstas apima "short to ground".

Selektyvūs "Output Tests"

Selektyvūs "Output Tests" yra sudėtingesnė tradicinės (nuoseklios) "Output Test" funkcijos versija. Ji leidžia vartotojui pasirinkti konkretų išėjimą ir aktyvuoti jį tiesiogiai, nepereinant per iš anksto nustatytą seką. Kai kurie moduliai (įskaitant tuos, kurie naudoja UDS) turi išėjimus, kuriuos galima testuoti tik tokiu būdu. Selektyviems "Output Tests" reikalingi palaikymo duomenys etiketės faile. Nėra veiksmingo būdo užklausti valdymo modulį, kad būtų sužinota, kurie išėjimai yra palaikomi. Išplėstinės matavimo vertės gali būti rodomos "Output Tests" metu UDS/ODX moduliuose.

Svarbu: Niekada nenaudokite "Output Tests" funkcijos jokioje sistemoje, kai automobilis juda! Pavyzdžiui, VW Touareg automobilyje turi būti atlikta speciali procedūra, kad būtų galima užvesti transporto priemonę, jei buvo atlikti "Output Tests" ant oro pagalvių valdiklio.

Variklio darbo valandų patikra VCDS pagalba

Profesionalus meistras, turintis tinkamą įrangą, dažnai gali aptikti ridos neatitikimus tarp skirtingų automobilio modulių. Tai apima ir variklio darbo valandų rodmenis, kurie gali suteikti svarbios informacijos apie tikrąjį automobilio nusidėvėjimą, nepaisant odometro rodmenų.

Pavyzdys: kartą teko susidurti su 7 serijos BMW, kuriam reikėjo kapitalinio variklio remonto, kai rida buvo 70 000 kilometrų. Taip nutiko todėl, kad jis buvo pirktas vadovui ir dažniau nei įprastai stovėjo laukdamas viršininko. Bet kuris šiuolaikinis variklis, turbininis, net ir mažos ridos, nemėgsta stovėti dirbdamas tuščiąja eiga. Dėl to stipriai susidėvi. Toks automobilis su 70 tūkst. rida ir ilgu darbo valandų skaičiumi gali būti labiau susidėvėjęs nei kitas su 150 tūkst. rida, bet mažiau tuščiosios eigos valandų.

Purkštukų patikra naudojant VCDS

Jeigu įdomu, kaip patikrinti purkštukus naudojant VCDS:

1. Nuskaitykite matuojamųjų verčių blokus 72-77. Ten pasirodys 3 vertės kiekvienam matuojamųjų verčių blokui (300 bar, 600 bar, 1000 bar). Jei vertės yra didesnės nei minus -45 ms (pvz., -60ms) arba 2-oji vertė yra didesnė nei minus -15 ms (pvz., 20ms), adatos priedas yra nusidėvėjęs ir purkštukas yra neteisingas. Kad išvengtumėte pasikartojančių remontų, pakeiskite visus 6 purkštukus. Atkreipkite dėmesį į algebrinį ženklą (minusą) matuojamųjų verčių bloke 72-77!
2. VCDS eikite į adresą 01, matuojamosios vertės, žemiau 013 (sklandaus veikimo kontrolė):
   • Cil. 1 įpurškimo kiekio variacija [mg/stroke]
   • Cil. 2 įpurškimo kiekio variacija [mg/stroke]
   • Cil. 3 įpurškimo kiekio variacija [mg/stroke]
   • Laisva
   Leidžiamos vertės tuščiąja eiga: +- 2,99 mg/stroke. Jei viršijama leistina tolerancija, pirmiausia patikrinkite purkštuko IQA-IVA adaptacijos vertes.
3. 014 (sklandaus veikimo kontrolė):
   • Cil. 4 įpurškimo kiekio variacija [mg/stroke]
   • Cil. 5 įpurškimo kiekio variacija [mg/stroke]

Kova su ridos klastojimu: patikros metodai

Šiandienos technologijos leidžia gana efektyviai kovoti su ridos klastotojais. Visos Europos šalys kaupia techninės apžiūros duomenis, o Lietuvoje šią funkciją atlieka „Transeksta“. Kai automobilis atvyksta į techninę apžiūrą, kontrolierius privalo užfiksuoti ridos parodymus. Šie duomenys yra automatiškai įrašomi į centrinę duomenų bazę. Papildomai, gamintojai ir oficialūs atstovai taip pat kaupia informaciją apie garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Jei automobilis buvo prižiūrimas autorizuotuose servisuose, kiekvieno vizito metu yra registruojama rida.

Internetinės platformos ir duomenų bazės

Internete egzistuoja keletas skirtingų platformų ir metodų, padedančių pirkėjams sužinoti tikrąją ridos istoriją:

1. Lietuvos techninės apžiūros svetainė: Tai pirmas žingsnis perkant automobilį, kuris jau kurį laiką važinėja Lietuvoje.
2. Mokamos VIN patikros platformos: Tokios svetainės kaip „CarVertical“ ar „AutoDNA“ renka duomenis iš tarptautinių draudimo bendrovių, servisų, aukcionų ir kitų šaltinių. Jos sugeneruoja išsamią ataskaitą, kurioje dažnai matomas grafinis ridos kitimas laikui bėgant. Didžiausios ir žinomiausios platformos (tokios kaip carVertical) gauna duomenis iš oficialių šaltinių, todėl jos yra pakankamai patikimos. Išsami ataskaita paprastai kainuoja nuo 10 iki 30 eurų.
3. Oficialūs gamintojų atstovai: Jei automobilis yra palyginti naujas ir buvo pirktas arba prižiūrėtas oficialiame servise, galite kreiptis į atitinkamą atstovybę.
4. Draudimo bendrovių duomenų bazės: Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse) draudimo įmonės kaupia informaciją apie įvykius ir ridą.

Nors internetiniai įrankiai yra labai naudingi, svarbu suprasti, kad jie nėra absoliuti garantija. Pavyzdžiui, jei automobilis buvo įvežtas iš šalies, kurioje duomenų kaupimas nėra griežtai reglamentuotas, arba jei rida buvo atsukta dar prieš pirmajai techninei apžiūrai Lietuvoje, sistemos gali rodyti klaidingus duomenis. Todėl internetinę patikrą visada reikėtų derinti su vizualine ir technine apžiūra. Taip, jei rida buvo atsukta prieš pat techninę apžiūrą, kontrolierius užfiksuos būtent tą „atsuktą“ rodmenį.

Netiesioginiai ridos klastojimo ženklai

Norint nustatyti automobilio ridą pagal netiesioginius ženklus, reikia lavinti akis. Šiuo tikslu svarbu išsirinkus tam tikrą modelį asmeniškai apžiūrėti keletą jo variantų rinkoje. Jei tokios galimybės nėra - išstudijuoti juos internete. Svarbu! Šie duomenys bus vidutiniai. Norint tiksliai nustatyti tikrąją automobilio ridą, reikia palyginti viską kartu: ir išorinės būklės, ir elektroninės diagnostikos rodiklius.

Išorės patikra

Apžiūrą pradėkime nuo išorės būklės:

• Priekiniai žibintai: Laikui bėgant priekiniai žibintai tampa matiniai su gelsvu atspalviu, nes beveik visų šiuolaikinių automobilių išorinis stiklas yra plastikinis. Jei jie atrodo švieži, atidžiau įsižiūrėkite, galbūt automobilis buvo patekęs į avariją, po kurios savininkas priekinius žibintus pakeitė naujais. Daugelio galinė optika nepraranda savo išvaizdos. Jei priešais jus važiuojantis automobilis su, pavyzdžiui, rasojančia optika, vadinasi, ji galimai nėra originali. Nors buvo automobilių, kuriems tas pats nutiko su originaliomis dalimis. Ant priekinių žibintų visada būna gamybinė lentelė, kuri gali neatitikti automobilio.
• Priekinis stiklas ir įskilimai: Automobilio priekyje svarbu atkreipti dėmesį į įskilimus ir priekinį stiklą. Net jei automobilis važinėjo tik mieste, turėtų būti nemažai įskilimų, jei detalės nebuvo keičiamos. Tas pats pasakytina ir apie priekinį stiklą. Jei jis yra originalus, iki 100-150 tūkst. kilometrų ridos jį nudėvės net valytuvai. Tačiau viskas priklauso nuo gamintojo. Pavyzdžiui, europiečiams bus sunku nustatyti. Jų naudojamos medžiagos tiek salono viduje, tiek išorėje yra daug kokybiškesnės nei kitų gamintojų.
• Stabdžių diskai ir padangos: Perkant apynaujį automobilį, verta atkreipti dėmesį į jo stabdžių diskus ir padangas. Stabdžių disko dar nereikėtų keisti, nes to reikia po antro ar trečio trinkelių komplekto. Jos keičiamos kas 10-20 tūkst. Pavyzdžiui, jei šviežiame automobilyje, kurio rida 50 tūkst. km, matote nusidėvėjusius stabdžių diskus, vadinasi, viskas normalu. Jei jie buvo pakeisti, o rida nurodyta 10-20 tūkst. km, turėtumėte būti atsargūs. Žinoma, jie galėjo būti pakeisti, nes buvo sugadinti, įvažiavę į balą, kaip nors pažeisti. Padangos gali pasakyti, kad vasarinė padanga paprastai tarnauja tris ar keturis sezonus arba du, jei intensyviai vairuojate. Pavyzdys: Įsivaizduokime, kad turime 2019-2020 m. automobilį. Tais metais asmuo išvažiuoja iš automobilių salono. 2023 m. automobilis parduodamas. Pirkėjui reikia pažiūrėti į antspaudą, kuriame nurodyta pagaminimo savaitė ir metai. Ant šio automobilio gali būti 08-19, t. y. aštuntoji 2019 m. savaitė.
• Rūdys: Laikui bėgant ant automobilio arkų gali pradėti matytis rūdys, kurios parodys tikrąją automobilio ridą.

Salono patikra

Kabinoje laukia daug netiesioginių ženklų:

• Vairas: Odinis susidėvi greičiau nei plastikinis. Plastikinis nusidėvės, išsitrins arba subyrės į gabalus tik nuvažiavus 200-250 tūkst. kilometrų. Jei vairas šviesus, jis pageltonuos tik maždaug iki to paties kilometražo.
• Pedalų mazgas: Kitas automobilio viduje atliekamas patikrinimas - pedalų mazgas. Automatinėje pavarų dėžėje su laiku susidėvi dešinysis stabdžių pedalo kampas, ant kurio kaskart nuslysta koja, kai ji pajudinama nuo akceleratoriaus. Mechaninėje pavarų dėžėje panašiai nusidėvi sankabos pedalas. Pedalų guma paprastai yra labai atspari nusidėvėjimui, todėl nusidėvėjimų automobilyje su 50 tūkst. kilometrų rida negali būti. Jie gali paslėpti ridą ir automobilyje, kurio ridos rodiklis yra 100 tūkst.
• Vairuotojo sėdynė: Sėdynėse su šonine atrama kairioji pagalvėlė ilgainiui susidėvi: iš pradžių sutrūkinėja viduje esantis putplastis, paskui plyšta oda arba audinys išorėje. Azijos šalių automobiliuose tai atsitiks jau 100-150 tūkst. Šios dalies įlenkimai sėdynės viršuje taip pat rodys, kad įvyko avarija, kurios metu oro pagalvė iššovė. Vairuotojo sėdynės kraštai, audinio arba odos įtrūkimai dažnai atitinka nuvažiuotą atstumą.
• Elektrinis langų blokas ir porankis: Būtinai apžiūrėkite elektrinį langų bloką ir porankį. Jei rida artima 300 tūkst. km, ši dalis bus įspausta. Bloke esantys mygtukai greičiausiai nusitrina japoniškuose automobiliuose.
• Durelių guminis sandariklis: Taip pat durelėse reikia atkreipti dėmesį į guminį sandariklį. Iki 100 tūkst. jis nebus keičiamas. Tada atsiras įbrėžimų. Jei jis pradėjo trūkinėti, tai rodo didžiulę ridą, išskyrus mechaninių pažeidimų atvejus.
• Prietaisų skydelis: Ant prietaisų skydelio dažnai montuojami įvairūs prietaisai, pavyzdžiui, telefonų laikikliai, navigatoriai taksi automobiliuose. Tokius automobilius visada eksploatuoja negailėstingai. Jei reikia ką nors prisukti: atsakiklį, radijo stotį - paprastai tai prisukama tiesiai į prietaisų skydelį savisriegiais varžtais.
• Saugos diržas: Kitas parametras - saugos diržas. Norėdami patikrinti, ar jis nenusidėvėjęs, ištraukite jį iki galo. Taip pamatysite, kaip jis turėtų atrodyti beveik nepriekaištingos būklės. Sėdynės diržai bet kuriame automobilyje gaminami labai stiprūs, todėl jie ilgai dėvisi. Paprastai iki 100 tūkst. km ridos jis tik pradeda šiek tiek dėvėti kraštus. Nuvažiavus 100-200 tūkst. km jis jau pradeda deformuotis ir raukšlėtis. Po 200-250 tūkst.
• Pavarų dėžės rankenėlė ir klimato kontrolės skydelis: Tada nukreipkite žvilgsnį į pavarų dėžės rankenėlę, į dešinėje esantį skydelį su klimato kontrolės sistema ir t. t.

Patikra po variklio dangčiu ir dokumentuose

Taip pat gali būti nusikaltimo pėdsakų po variklio dangčiu ir dokumentuose:

• Alyvos keitimo etiketės: Dažniausiai, kai alyvą keičia oficialus platintojas gerame servise, jis palieka ant vieno iš elementų pakabintą etiketę. Joje nurodoma, kokiai ridai esant buvo atliktas tas ar kitas keitimas.
• Akumuliatoriaus pagaminimo metai: Panašiai atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus pagaminimo metus. Žinoma, jis galėjo būti pakeistas naujesniu. Taigi į visus veiksnius reikia žiūrėti kartu. Jei padangos šviežios, kaip ir akumuliatorius, ant odometro 30-40 tūkst.
• Išsiplėtimo bakelis: Kitas parametras - išsiplėtimo bakelis, ypač jo švara.
• Užrašai po variklio dangčiu: Atkreipkite dėmesį į įvairius užrašus po variklio dangčiu, kurie užrašyti tarsi neištrinamu žymekliu. Tai dažniausiai rodo, kad elementas buvo pirktas iš šroto.
• Automobilio dokumentai: Perkant automobilį iš salono, iš vagies ar net iš savininko, kuris nežino tikrosios ridos, verta įlipti į automobilį ir paieškoti dokumentų: pirštinių dėtuvėje, kišenėse ar po priekiniu skydeliu.

Kitos rekomendacijos ridos patikrai

UAB „Longo Lietuva“ ekspertai parengė penkias rekomendacijas, kurios padės įsitikinti, kad informacija apie pasirinktos transporto priemonės ridą nebuvo pakeista:

1. Pirma reikėtų išsiaiškinti transporto priemonės kilmės šalį ir patikrinti automobilio ridą viešuose registruose.
2. Tikrinkite automobilių techninės apžiūros dokumentus ir išsiaiškinkite, ar techninė apžiūra buvo praeita pagal taisykles ir/ar yra galiojanti.
3. Susisiekite su pardavėju ar mašinų prekeiviu ir patikrinkite odometrą atvažiavę su kitu specialistu, kuris galėtų nustatyti, ar rodmenys yra tikslingi ir teisingi.
4. Būtinai apžiūrėkite automobilio būklę ir ją įvertinkite - maži odometro rodmenys negali atitikti ilgai tarnavusio ir, pavyzdžiui, rūdijančio automobilio būklės.
5. Iš pardavėjo reikalaukite sertifikatų arba techninių apžiūrų dokumentų, jei jis teigia, kad odometro rodmenys yra tikri ir kitais atvejais taipogi.

Ką daryti, jei įsigijote automobilį su klastota rida?

Jei visgi įsigijote automobilį ir vėliau paaiškėjo, kad rida buvo klastota, galite kreiptis į policiją arba vartotojų teises ginančias institucijas.

tags: #kaip #patikrinti #rida #vcds