Automobilis gali būti valdomas specialiai tam samdomų operatorių iš bet kurio taško 9600 km spinduliu. Tai - naujos amerikiečių įmonės „Qibus“ sukurta technologija. „Vienas svarbiausių vairavimo nuotoliniu būdu privalumų yra tai, kad mūsų vairuotojai gali prisijungti prie bet kurios transporto priemonės, kurioje įdiegta mūsų technologija. Todėl vienas vairuotojas gali prižiūrėti dešimtis, o kartais - net ir šimtus automobilių“, - pasakoja „Qibus“ įkūrėjas Zachary Forester.
Per nuotolį mašiną valdantis operatorius stebi visą aplinką 360 laipsnių aplink automobilį. Taip pat girdi garsus, net pro šalį važiuojančios greitosios ar gaisrinės. „Ta technologija tokia, kad operatorius yra tiesiog vairuotojas, tik ne automobilyje, o automobilis per atitinkamus daviklius, kameras siunčia jam visus signalus, kad jis galėtų vairuoti automobilį būdamas ne jame. Tos kameros yra ne tik vizualinei informacijai pateikti. Technologijos leidžia ir automatiškai identifikuoti kliūtis, pėsčiuosius, kitus dalykus“, - sako „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Automobilį jau išbandė ir pirmi keleiviai: „Manau, kad jausmas yra pakankamai saugus ir šiai dienai kol kas tikrai yra įdomu, galbūt džiugu, kad tiek daug tų inovacijų žengia į priekį.” „Aišku, kyla klausimų. Žiemą, pavyzdžiui, važiuojant, nes mašina gali paslyst ir panašiai, tai, kaip operatorius, kuris valdo mašiną nuotoliniu būdu, pajaus, kad mašina slysta.“
Nors kol kas vyksta tik eksperimentiniai tokio vairavimo bandymai mūsų šalies keliuose, jei technologija pasiteisintų, ateityje galbūt galėtume nuvažiuoti į reikiamą tašką, neprisiliesdami prie vairo, jį išsinuomavę. „Prieš dvi dienas susisiekimo ministras buvo pirmas keleivis, kuris pravažiavo Gedimino prospektu be vairuotojo. Tai iš esmės parodėme, kad tai dabar jau yra įmanoma. Dabar reikia jau šlifuoti detales, pasirūpinti reguliacine aplinka. Žadėti, kada šitie automobiliai tikrai atsiras gatvėse, nedrįstu, bet galime pasvajot galbūt kitų metų pabaigoje“, - teigia K. Kaikaris.
Anot Susisiekimo ministerijos, tokios technologijos - didžiuliai žingsniai inovatyvios Lietuvos link. „Kai mes plėtojame 5G technologijas, infrastruktūrą 5G technologijos, tai bus dar viena galimybė signalizuoti pasauliui, kad Lietuvoje yra, laukiame visi, kas nori tokias technologijas testuoti“, - tikina susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Kol diegiamos nuotolinio valdymo inovacijos, kai kurios elektromobilius gaminančios įmonės tobulina savo pilnai automatinio valdymo technologijas, kai siekiama, kad automobilį valdytų ne žmogus, o dirbtinis intelektas. Elektroninius automobilius parduodančios įmonės vadovas sako, kad kol kas tokios technologijos Lietuvoje neveikia. „Autopilotas, kur įsivedi adresą ir jis tave nuveža - to dar nėra. Pirminėse stadijose taip, toliausiai pažengusi yra „Tesla“, bet ir jie dar nėra net arti turbūt galutinio produkto“, - sako „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.
O kol į šalį kelią skinasi naujovės, populiarumą įgauna jau kelerius metus šalyje parduodami elektromobiliai. Elektrinius automobilius parduodančios įmonės vadovas sako, kad šiais metais tokių mašinų rinka augo trigubai. „Galiojančios paramos, subsidijos tiek fiziniam, tiek juridiniams asmenims žmones skatina. Jei nesumeluosiu, šiemet rinka augo trigubai elektromobilių ir tų žmonių vis daugiau, jie jaučiasi vis saugiau“, - teigia L. Boguševičius.
Norintiems nusipirkti elektrinius automobilius valstybė kompensuoja 2500 eurų už naudotus, 5000 eurų - už naujus. Papildomas tūkstantis skiriamas pareiškėjams, kurie sunaikino savo seną transporto priemonę. Elektromobilių kainos svyruoja nuo 20 tūkst. iki 190 tūkst. eurų. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“ susirinkę Lietuvos ir užsienio ekspertai svarstė keturias sostinės viešojo transporto likimo versijas: tobulinti esamą autobusų ir troleibusų parką, įrengti tramvajų arba metro ir dabartinis viešasis transportas būtų tik pagalbinė priemonė žmonėms nuvykti iki metro stotelių.
Konferencijoje reiškėsi ir dar viena - futuristinė grupė, siūlanti supermodernų, vadinamąjį ULTRA transportą. Tai automatiškai, be vairuotojo pagalbos valdomos transporto priemonės, kurios pasaulyje tik pradedamos naudoti. Tai tarsi automatiniai taksi. Į specialias stoteles atėję keleiviai specialiame terminale galėtų išsikviesti tokį taksi, kuris nuvežtų juos į sensoriniame ekrane pažymėtą kelionės tikslą. Nuvežęs vieną keleivį, toks taksi važiuotų paimti kito.
Tramvajaus istorija ir modernizacija
„Neišskiriu nė vienos transporto rūšies, tačiau turime miestiečiams teikti patrauklias paslaugas - kad vilnietis norėtų įlipti, dar nežinau, ar į troleibusą, ar į metro, ar į tramvajų. Manau, yra neteisinga, kad žmogus šiandien automobiliu važiuoja nuo namų durų iki filharmonijos ar kitos įstaigos durų, - teigė Vilniaus meras Vilius Navickas. - Mes privalome suteikti kokybišką alternatyvą automobiliui. Kokiais keliais tai pasieksime, turbūt nėra svarbiausia. Svarbu, kad žmonės vėl sugrįžtų į visuomeninį transportą, kad būtų patogus susisiekimas, kad nekonkuruotų mikroautobusas su autobusu, kad transportas būtų išnaudojamas efektyviai“.
Anot mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, „miesto vadovybė galvoja, kad miesto transportas gerokai atsilieka nuo kitų Europos miestų ir atėjo laikas tai sutvarkyti“. Parengta studija tiksliai atsakys, kas yra geriausia. Mat miesto gyventojų tankumas yra mažas - jis siekia vos apie 1300 kvadratiniam kilometrui, turime beveik 42 proc. žaliųjų erdvių, kurios neapgyvendintos, atstumai dideli, važiavimo kaštai - taip pat, todėl reikia labai gerai paskaičiuoti, pagalvoti apie perspektyvas, kiek mieste bus gyventojų ateityje ir kokie bus jų poreikiai.
„Dabar atrodo, kad kuris nors meras nuvažiavo į x miestą, pamatė jo transportą ir sako - bus taip. Nebus taip. Matėme jau ir traukinius, ir gondolas. Mes matėme, kaip geležinkeliai nupirko modernius dviejų aukštų traukinius ir reklamuoja, kaip greitai jie pasiekia Kauną - per 1 val. 15 min. Tačiau aš vaikystėje traukiniu į Kauną nuvykdavau lygiai per tą patį laiką, o nupirkus tris traukinius už 200 mln. litų jie per metus pagamina dar milijoną litų nuostolių. Dėl to - investicijos į tramvajus ir greitasis transportas turi būti derinamos su realiais miesto poreikiais“ - pridūrė meras.
Paskutinis dėmesio centras - tramvajų evoliucija visame pasaulyje. Pirmieji mechaniniai tramvajai, gariniai tramvajai, elektriniai tramvajai ir jų plėtra įvairiose šalyse - nuo Švedijos iki JAV, nuo Paryžiaus iki Honkongo. Nors dalis miestų senąją tramvajų tradiciją privatina ar stumdo į muzeinius parkus, kai kuriose šalyse tramvajai vis dar judina didžiuosius miestus ir atsiduria tarp modernių viešojo transporto sprendimų.
Tramvajų ateitis miestuose
Tramvajai su moderniausia tehnologija, įskaitant elektrinę energiją, pantografus ir lankinius rinktuvus, toliau keičia miesto vaizdą. Daugelyje miestų tramvajai tampa patrauklia alternatyva automobiliams, siūlo patogias platformas, mažina taršą ir triukšmą bei skatina gyventojus grįžti į viešąjį transportą.
„Siemens“ autonominis tramvajus
Technologijų įtaka transporto politikai
Vilniuje, kaip ir kituose miestuose, svarbu įvertinti finansavimo galimybes, reguliacinius reikalavimus ir viešojo transporto integraciją su naujomis technologijomis. Tarptautinės konferencijos, studijos ir ekspertų vertinimai rodo, kad reikalingos nuoseklios investicijos į infraestruktūrą, saugumą ir teisinį reguliavimą, kad autonominiai sprendimai galėtų tikrojoje erdvėje įsitvirtinti ir būti priimtini gyventojų.
Ekonominės ir socialinės nuorodos
Elektriniai ir autonominiai sprendimai didina mobilumo lygybę, mažina išlaidas kelioms transporto priemonėms, suteikia galimybes nuotoliniam vairavimui ir naujoms paslaugoms, kurios gali pakeisti tradicinį viešąjį transportą. Subsidijos ir valstybės parama skatina gyventojus įsigyti elektrines transporto priemones, o infrastruktūros plėtra - užtikrina didesnį jų naudojimą.
Trijų įspūdžių rinkinys: tramvajų protėvių kelias ir ateities perspektyvos
Pirmoji tramvajų linija atidaryta 1904 m., o tramvajai dabar - seniausia visuomeninio transporto rūšis. Pirmieji elektriniai tramvajai pasirodė 1888 m. Ričmonde, Vašingtone ir kituose miestuose. Daugelyje šalių tramvajai buvo pakeisti autobusais, tačiau kai kuriose vietose jų tinklas atnaujinamas ir modernizuojamas.
tags: #nupiestas #tramvajus #be #vairuotojo