Techninės avarijos priežastys ir kaltininkų nustatymas

Eismo įvykis, kaip ir bet kuri kita nelaimė, dažnai yra netikėtas. Nors incidentai gali būti sukelti tyčia, siekiant asmeninės naudos ar turint kitų negerų kėslų, taisyklės, kaip elgtis eismo įvykio atveju, išlieka panašios ir padeda išvengti dar didesnių nemalonumų.

Eismo įvykių klasifikacija

Eismo įvykius galima sąlyginai suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas:

• Automobilių susidūrimas
• Užvažiavimas ant pėsčiojo (įskaitant dviratininkus ir paspirtukininkus)
• Susidūrimas su gyvūnu
• Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ar kitą fiksuotą objektą

Nors visi šie įvykiai paprastai vadinami „avarijomis“, teisiškai jie yra „eismo įvykiai“, ir kiekvienas jų turi savų niuansų, kuriuos būtina įvertinti.

Automobilių susidūrimas

Tai bene dažniausiai gatvėse ir keliuose pasitaikanti situacija. Jei susidūrime dalyvavo tik du automobiliai, savininkai sutaria dėl kaltininko, abu automobiliai yra apdrausti, vairuotojai blaivūs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti. Pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kaltininkui gali pabrangti draudimas, tačiau tai nėra blogiausias scenarijus.

Kada būtina kviesti pareigūnus?

• Jei susidūrusių automobilių yra daugiau nei du.
• Jei yra sužalotų žmonių.
• Jei kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus.
• Jei siūloma susitarti ir atsisakoma pildyti deklaraciją (tai gali daryti sukčiai arba turintys ką slėpti asmenys).

Jei deklaracijos nepildymas būtinas tik dėl silpno kontakto ir nėra pažeidimų, būtina užfiksuoti kontaktą ir rekomenduojama informuoti policiją (pvz., telefonu 112). Neįforminimas gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, už kurį gresia bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti atėmimas.

Užvažiavimas ant pėsčiojo

Šiai kategorijai taip pat galima priskirti susidūrimą su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Nors formaliai dviratis yra transporto priemonė, jis neturi saugos elementų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis. Net nedidelis kontaktas gali turėti sunkių pasekmių.

Pirmosios pagalbos ir elgesio taisyklės

• Visada būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus.
• Apžiūrėkite nukentėjusįjį. Jei jis guli, jokiu būdu negalima jo judinti ar keisti kūno padėties, nes tai gali pabloginti būklę.
• Apklokite nukentėjusįjį, kad nesušaltų, ir laukite medikų.
• Skambinant medikams, nurodykite kuo tikslesnes incidento koordinates.
• Laukdami medikų, šnekėkite su nukentėjusiuoju, neleiskite jam prarasti sąmonės.
• Jei yra kraujavimas, būtina jį sustabdyti, minimaliai judinant nukentėjusįjį (naudojant žгутą ar prispaudžiant kraujuojančią vietą).

Ypač atsargiai reikėtų elgtis judant tankiai apgyvendintose zonose, kur netikėtai gali pasirodyti vaikai. Taip pat svarbu atsiminti apie galimus sukčius, kurie gali apsimesti nukentėjusiaisiais, siekdami pasipelnyti. Tokiu atveju praverčia vaizdo registratorius arba liudininkų parodymai. Jei situacija panaši į sukčių pinkles, rekomenduojama kviesti policijos pareigūnus.

Jei susidūrimas buvo lengvas (žmogus neparkrito, niekas nelūžo), vis tiek vertėtų sustoti, pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir informuoti policiją, kad nebūtų traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Susidūrimas su gyvūnu

Nors keliuose statomi atitvarai ir tveriamos tvoros, susidūrimų su gyvūnais išvengti ne visada pavyksta. Per važiavimas per ežiuką ar kačiuką paprastai sukelia tik sielos graužatį, tačiau susidūrimas su stirna, šernu ar briedžiu gali būti tragiškas.

Kaip sumažinti riziką?

• Važiuojant miškingomis vietovėmis gyvūnų migracijos laikotarpiu, judėkite mažesniu greičiu, atidžiai stebėkite aplinką.
• Pastebėjus vieną gyvūną, sustokite ir palaukite, kol prabėgs visi (ypač aktualu, kai keliauja grupėmis, pvz., stirnos ar šernai).
• Pasirinkimo atveju (pvz., ant slidžio ar pašalusio kelio, siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnu), geriau pasirinkti susidūrimą su gyvūnu nei manevruoti, nes automobilis gali tapti nevaldomas.

Jei susidūrimo išvengti nepavyko, informuokite apie tai telefonu 112. Jie pasirūpins, kad atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Sunkiai sužeistą gyvūną gali tekti užmigdyti. Baudos už tokius įvykius skiriamos retai, jei įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima. Svarbiausia - nepalikti sužeisto gyvūno.

Atsitrenkimas į fiksuotą objektą (atitvarą, stulpą, stotelę)

Nors toks incidentas gali atrodyti ne toks pavojingas, jis taip pat turi pasekmių. Stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai yra kažkieno nuosavybė. Sugadinus juos, savininkas patirs nuostolių, kuriuos teks kompensuoti. Nepateikus informacijos apie sugadinimą ir pasišalinus, tai gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, už kurį laukia sankcijos.

Be to, asmuo, padaręs tokį pažeidimą, gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio ar narkotikų vartojimu ar neturėjimu teisės vairuoti. Miestuose, kur gausu vaizdo stebėjimo kamerų ir praeivių, paslėpti tokį pažeidimą beveik neįmanoma.

Kada gali tekti atlyginti žalą net turint draudimą?

Draudimo bendrovės primena, kad vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ne visada atleidžia nuo žalos atlyginimo:

• Jei eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus.
• Jei vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.
• Jei automobilį vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti (pvz., nepilnametis, neturintis vairuotojo pažymėjimo, arba neteisėtas transporto priemonės valdytojas).
• Jei automobilis nebuvo apdraustas arba draudimo įmoka laiku nesumokėta.
• Jei automobilio techninė apžiūra nebuvo atlikta ir tai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis (reikia įrodyti priežastinį ryšį).
• Jei automobilio savininkas pasikeitė, o draudimo sutartis nebuvo perrašyta, ir automobilis patenka į kitą rizikos kategoriją.
• Jei apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o įvykio data suklastojama.

Vidutinė suma, kurią pernai teko padengti vairuotojams dėl laiku nesumokėtų draudimo įmokų, siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų įvykių vidutiniškai sumokėta po 3,2 tūkst. eurų.

Kaltininkų nustatymas ir deklaracijos pildymas

Įvykus eismo įvykiui, ypač kai nesutariama dėl kaltininko, svarbu surinkti kuo daugiau informacijos:

• Darykite daug nuotraukų apgadintų automobilių, aplinkos, kelio ženklinimo.
• Fiksuokite ratų važiavimo ir stabdymo pėdsakus.
• Jei automobilyje yra vaizdo registratorius, jo įrašai gali būti labai naudingi.
• Ieškokite liudininkų ir prašykite vaizdo stebėjimo kamerų įrašų.
• Pildydami deklaraciją, kuo aiškiau pateikite visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižykite eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardinkite avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius.
• Elektroninės deklaracijos pildymas gali būti paprastesnis.

Ekspertai pataria nepasiduoti spaudimui prisiimti kaltę, objektyviai įvertinti situaciją ir Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Kai kuriais atvejais gali būti pripažinta abipusė kaltė, pavyzdžiui, susidūrus veidrodėliais prasilenkiant siauroje gatvėje.

Draudimo bendrovės atstovai primena, kad tinkamai sudaryta draudimo sutartis, laiku mokamos įmokos ir atsakomybės jausmas kelyje yra svarbiausi, siekiant išvengti papildomų nuostolių ir užtikrinti saugumą.

tags: #be #technikines #avarija #kas #kaltas