Dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF) yra neatsiejama dyzelinių automobilių dalis, atliekanti svarbų vaidmenį mažinant oro taršą. Tačiau jo priežiūra ir galimos problemos dažnai kelia klausimų automobilių savininkams. Suprasti, nuo kurių metų „Toyota“ modeliuose DPF filtrai tapo standartine įranga, yra svarbu, ypač renkantis naudotą automobilį Lietuvoje, kur eksploatacijos sąlygos (trumpos kelionės mieste, žiemos sąlygos) gali turėti įtakos šios sistemos veikimui.
DPF filtro atsiradimas ir veikimo principas
DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtras) yra įtaisas, montuojamas dyzelinių variklių išmetimo sistemoje, siekiant pašalinti iš išmetamųjų dujų kietąsias daleles (suodžius). Kietosios dalelės yra pagrindinis oro taršos veiksnys, susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis.
DPF filtrai dyzelinu varomuose automobiliuose montuojami jau ne vieną dešimtmetį. Šio prietaiso montavimas tapo privalomas nuo 2006 m. įvedus „Euro 4“ standartą. Dėl šių griežtų gairių automobilių gamintojai turėjo rasti būdą papildomai išvalyti dyzelinių automobilių išmetamąsias dujas, kad atitiktų naująjį standartą.
Be DPF, egzistuoja ir kiti panašūs filtrai:
- FAP (Filtre à Particules) - vadinamasis šlapias filtras, kurį daugiausia naudoja koncernas „Stellantis“. Jame teršalams deginti naudojamas specialus skystis, leidžiantis sumažinti išmetamųjų dujų išvalymui reikalingą temperatūrą iki maždaug 300 °C.
- GPF (Gasoline Particulate Filter) - naudojamas automobiliuose su benzininiu varikliu. Tai sauso filtro tipas, veikiantis tuo pačiu principu kaip ir DPF dyzeliniuose varikliuose. Jis buvo pristatytas daug vėliau nei DPF/FAP - pirmą kartą pasirodė „Mercedes S 500“ 2014 metais, o privaloma įranga automobiliams su benzininiu varikliu tapo tik 2018 m.
Kada įsijungia DPF įspėjamoji lemputė?
Kai filtras pradeda užsikimšti, prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji DPF filtro lemputė ir / arba apie tai praneša sumažėjusi automobilio trauka bei išaugusios kuro sąnaudos.
„Toyota“ ir DPF: nuo kurių metų ir kokie modeliai?
Remiantis „Euro 4“ standartu, DPF filtrai „Toyota“ dyzeliniuose automobiliuose pradėti montuoti maždaug nuo 2005-2006 metų. Konkretus DPF atsiradimo metas priklauso nuo modelio, variklio ir rinkos, kuriai automobilis buvo pagamintas.
Štai keletas pavyzdžių:
- „Toyota RAV4 2.2 D4D“ 2006 m. modeliuose jau buvo montuojamas DPF, „Toyota“ vadino jį DCAT.
- Ankstesni, mažesnio našumo automobiliai su mechanine pavarų dėže, sertifikuoti pagal „Euro 4“, galėjo neturėti DPF.
- Trečiosios kartos „Toyota RAV4“ (gamintas 2005-2012 m.) buvo komplektuojamas išskirtinai 2.2 L tūrio dyzeliniais varikliais, kurie buvo skirstomi į dvi pagrindines modifikacijas: D-4D (2AD-FHV) ir D-CAT (taip pat 2AD-FHV). D-CAT versijos, su sudėtingesne išmetimo sistema, laikomos vienomis problematiškiausių „Toyota“ variklių dėl jautrių pjezoelektrinių kuro purkštukų ir DPF problemų.
- Vėlesnės 1.4 D-4D (1ND-TV) variklio versijos („Euro 5“) naudojo pjezoelektrinius purkštukus ir DPF filtrą.
Svarbu žinoti, kad dyzeliniai varikliai nemėgsta trumpų kelionių dėl galimų DPF ir EGR problemų. Patikimumas stipriai koreliuoja su naudojimo profiliu: benzininis ar hibridinis variklis tinka miestams, o dyzelinas - didelėms metinėms ridoms greitkeliuose.
Kaip veikia išmetamųjų dujų dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF)?
DPF filtro priežiūra ir problemos
DPF filtras dažniausiai turi daugiausiai darbo miesto sąlygomis, nes būtent tada kuro degimo procesas variklyje yra mažiausiai efektyvus ir susidaro daugiausia suodžių. Todėl važinėjant šiuolaikiniais dyzeliniais automobiliais tik mieste, filtras gali greitai užsikimšti.
Regeneracija (išsivalymas)
Dauguma automobilių su kietųjų dalelių filtru leidžia pačiam pradėti šią procedūrą važiuojant. Automobiliuose su dyzeliniu varikliu ši procedūra dažniausiai apima pastovių, didelių apsukų palaikymą keliasdešimt kilometrų, o tai leis filtrui pasiekti aukštą temperatūrą, reikalingą teršalams sudeginti. Geriausios sąlygos DPF valymo procesui atlikti yra važiavimas greitkeliu, įveikiant ilgesnį maršrutą, kuriame galime pasiekti pastovų, palyginti didelį greitį.
Automobiliuose su FAP ir GPF filtrais procedūra mažiau pastebima - automobiliai ją pradeda nuvažiavus maždaug 2 000-3 000 km mieste arba 15 000-20 000 km užmiestyje. Svarbu procedūrą atlikti reguliariai ir verčiau jos per dažnai nenutraukti, paliekant neribotam laikui „vėliau“.
Užsikimšusio DPF simptomai ir sprendimai
Reguliariai neišvalius kietųjų dalelių filtro, DPF gali užsikimšti ir sukelti automobilio gedimą. Pirmieji užsikimšusio DPF filtro simptomai atsiranda, kai jis yra užpildytas 80 %. Dažniausiai būtent tada automobilis praneša apie būtinybę nedelsiant atlikti DPF filtro deginimo procedūrą. Jei nepaisysime būtinybės išdeginti pelenus, filtras ir toliau užsikimš ir turės įtakos tinkamam variklio darbui. Ekstremaliais atvejais automobilis pereina į avarinį režimą ir juda tik mažu greičiu.
Tokiu atveju važiuojant filtro deginimo procedūros atlikti nebegalime, nes variklis nespės pasiekti reikiamo greičio ir temperatūros. Degimo tuščiąja eiga procedūra apima specialių cheminių medžiagų, kurios padeda išvalyti filtrą, naudojimą - preparatus, tepamus ant filtro vidinės pusės; ir dažnai šiai procedūrai pradėti reikia prieigos prie automobilio kompiuterio. Paprastai tokia paslauga kainuoja 150-200 eurų, tačiau atminkite, kad nėra garantijos, kad filtras tarnaus ilgesnį atstumą.
Kartais DPF filtras automatiškai nebeišsivalo, tuomet būtina nedelsiant nuvykti į autoservisą ir išvalyti filtrą mechaniškai. Profesionaliai išplautas DPF filtras gali tarnauti tiek pat kiek ir naujas, apie 120 000-180 000 km.
Ekstremaliais atvejais gali pasirodyti, kad filtrą reikia keisti, o tada išlaidos išauga daug kartų. Pavyzdžiui, populiariojo „VW Passat B8 2.0 TDI“ DPF filtras kainuoja maždaug 1200 eurų.
Geriausi būdai pasirūpinti DPF filtro būkle
- Laikytis gamintojo rekomendacijų.
- Reguliariai atlikti deginimo procedūrą.
- Pasirūpinti tinkama automobilio būkle (reguliarus tepalų keitimas, kokybiškos alyvos naudojimas ir degalų papildymas kokybiškais degalais).
Pirmieji DPF filtro problemų simptomai dažnai yra automobilio pardavimo priežastis. Todėl, jei domina automobilis su kietųjų dalelių filtru, pirmiausia verta suprasti galimas šios sistemos remonto išlaidas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobiliams, kurių rida viršijo 200 000 km.
DPF šalinimas ir techninė apžiūra (TA)
Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Tačiau tai kelia didelių problemų su technine apžiūra.
Yra eilė priežasčių, dėl kurių TA mato, kad išmetimo sistemos konstrukcija pakeista ir neatitinka gamintojo reikalavimų:
- Matosi akivaizdūs išmetimo konstrukcijos pažeidimai - virinimo siūlės.
- Programavimas atliktas nelogiškai - paliekamos logikos spragos, kurias galima pastebėti jungiantis per OBD.
- Išimtas katalizatorius, kurio nereikėjo šalinti. Reikėjo išimti tik DPF suodžių filtrą.
Šiuo metu techninės apžiūros įmonės neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Tačiau, „Transekstos“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Nepaisant to, vizuali apžiūra yra pakankama nustatyti pažeidimus.
Kontrolierius neturės pastabų dėl katalizatoriaus dviem atvejais:
- Jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos.
- Jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos.
Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų.
Katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų (platina, rodis, paladis, auksas), todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis.
„Toyota D4D“ varikliai ir DPF problemos
„Toyota D4D“ (Direct 4-Stroke Diesel) varikliai gaminami nuo 2000-ųjų metų ir naudoja „Common Rail“ tiesioginio degalų įpurškimo sistemą. Nors šie varikliai garsėja ekonomiškumu ir patikimumu, jie taip pat turi tam tikrų trūkumų ir dažnai pasitaikančių problemų, susijusių su DPF.
Dažniausios D4D variklių problemos, susijusios su DPF:
- DPF filtro užsikimšimas: Kaip ir kituose dyzeliniuose varikliuose, trumpų kelionių metu filtras gali užsikimšti, reikalaujant brangaus remonto.
- Purkštukų gedimai: „Common Rail“ sistema jautri degalų kokybei, todėl purkštukai gali užsikimšti arba sugesti.
- EGR vožtuvo problemos: Užsikimšimas suodžiais gali sukelti variklio darbo sutrikimus.
- Turbokompresoriaus gedimai: Netinkama priežiūra arba alyvos trūkumas gali sukelti turbokompresoriaus gedimą.
2.2 D4D Variklis (2AD-FHV)
Šis variklis, gaminamas nuo 2005 iki 2015 m., yra vienas iš labiausiai paplitusių „Toyota“ dyzelinių variklių Europos modeliuose (pvz., „RAV4“, „Avensis“). Dažniausios problemos apima cilindro galvutės deformaciją, padidėjusį alyvos suvartojimą (ypač ankstyvosiose versijose), DPF filtro užsikimšimą, kuro purkštukų gedimus ir EGR vožtuvo problemas. Profesionalai rekomenduoja rinktis vėlesnių metų (nuo 2011 m.) 2.2 D4D variklius.
1.4 D-4D Variklis (1ND-TV)
Gaminamas nuo 2001 iki 2017 m., šis variklis laikomas vienu patikimiausių mažų dyzelinių agregatų. Ankstyvosios versijos naudojo elektromagnetinius purkštukus, vėlesnės („Euro 5“) - pjezoelektrinius purkštukus ir DPF filtrą. Nors pats variklis yra tvirtas, gali kilti problemų su pagalbinėmis sistemomis, tokiomis kaip EGR užsikimšimas ar DPF prisotinimas.