Nissan Almera ir dyzelinių variklių traukos praradimo priežastys

Dyzeliniai automobiliai yra populiarūs dėl savo ekonomiškumo, didelio sukimo momento ir ilgaamžiškumo. Tačiau moderniuose dyzeliniuose varikliuose integruojamos vis daugiau galią didinančių ir ekologiją skatinančių sistemų, kurios dažnai tampa pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių dingsta automobilio trauka. Tokių problemų ignoravimas nėra optimalus sprendimas, todėl svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančias sumažėjusios dyzelinių variklių traukos problemas ir jų sprendimus.

Bendrieji traukos praradimo simptomai

Staigiai spustelėjus akseleratoriaus pedalą, tačiau apsukoms nekylant, arba net ir nuspaudus pedalą iki dugno, dyzelinis automobilis netraukia, akivaizdu - susidūrėte su automobilio traukos problemomis. Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.

Pagrindinės traukos dingimo priežastys ir jų diagnostika

Jei automobilyje dingo trauka, tai reiškia, kad kažkas veikia netinkamai ir reikia imtis veiksmų. Nors automobilio efektyvumas laikui bėgant natūraliai mažėja, šis procesas yra labai minimalus, jei automobilis tinkamai prižiūrimas. Didelis dyzelinių variklių efektyvumas gali būti išlaikomas tik tada, kai visi veiksniai, darantys dyzelį efektyviu, veikia optimaliai.

Kuro sistemos problemos

Kuro filtras ir degalų kokybė

Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akseleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti. Kuro filtras yra atsakingas už švaraus kuro patekimą į variklio sistemą. Laikui bėgant ir ypač naudojant nekokybišką kurą, kuro filtras užsikemša, o tai lemia traukos pablogėjimą. Siekiant išvengti šių sutrikimų, į automobilį reikėtų pilti tik aukštos kokybės kurą, o kuro filtrą keisti ne rečiau kaip kas 50 tūkst. km.

Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:

• Pastebimai prastesnis greitėjimas.
• Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
• Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.

Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.

Kuro purkštukų problemos

Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas. Dažnai dėl nekokybiško kuro ir nekokybiškų dalių gendantys kuro purkštukai gali lemti ir automobilio traukos problemas, kadangi užsikimšus arba sugedus šiai automobilio daliai į variklio sistemą nebeįpurškiamas arba netinkamais intervalais įpurškiamas kuras. Svarbiausia kuro purkštukų funkcija - tiekti varikliui degalus. Užsikimšus arba sugedus purkštukams į variklio sistemą nebus įpurkštas kuras arba jis bus įpurškiamas netinkamais intervalais. Dėl šių priežasčių gali išaugti kuro sąnaudos, taps sunku užvesti automobilį bei dings automobilio trauka.

Užsiteršusių purkštukų signalai:

• Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
• Sumažėjusi galia spaudžiant akseleratorių.
• Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.

Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.

Kuro siurblio gedimas

Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akseleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai. Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus. Susidėvėjęs aukšto slėgio degalų siurblys gali stipriai paveikti variklio galią. Šis komponentas yra atsakingas už kuro slėgio pakėlimą iki tokio lygio, kuris būtų reikalingas efektyviam degimui. Siurbliui sugedus galite pastebėti, kad nėra traukos, variklis netolygiai veikia, padidėjo išmetamųjų dujų kiekis, automobilis gali nebeužsikurti arba sunkiai kurtis. Labai dažnai problemos kyla dėl vidinių komponentų pažeidimų arba natūralaus nusidėvėjimo, degalų užterštumo arba nepakankamo tepimo. Daugumos su kuro sistema susijusių problemų galite išvengti laiku keisdami kuro filtrą bei naudodami aukštos kokybės degalus. Priešingu atveju galite susidurti su labai brangiais remonto darbais, kurie gali neapsiriboti tik kuro siurblio remontu arba keitimu ir baigtis visos kuro sistemos keitimu.

Oro tiekimo sistemos problemos

Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai

Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (angl. Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (angl. Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Oro srauto matuoklio paskirtis - matuoti oro kiekį patenkantį į vidaus degimo variklį. Pagal šios dalies parodymus į variklį įpurškiama atitinkama kuro dozė. Vis dėlto, dėl retai keičiamo oro filtro ir kitų į šią sistemą patenkančių nešvarumų gali sumažėti automobilio galia, atsirasti vibracija ir netolygus variklio darbas. Oro srauto matuokliui sugedus automobilio kompiuteriui bus siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusi trauka. Norint išvengti šių problemų, oro srauto matuoklį reikėtų keisti kas 3 - 5 metus arba nuvažiavus apie 150 tūkst. km.

Dažniausi oro srauto matuoklės gedimo požymiai:

• Įspėjamoji „Check engine“ lemputė.
• Variklio našumo ir kuro sąnaudų pokyčiai.
• Sunkumai užvedant automobilį.

Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.

Užsikimšęs oro filtras

Užsikimšęs oro filtras yra gana dažna problema, neigiamai veikianti variklio galią. Oro filtras užtikrina švarų ir tinkamą oro srautą į variklį, kuris būtinas efektyviam degimui. Laikui bėgant jis gali užsikimšti dulkėmis ir nešvarumais, ribodamas oro tiekimą į variklį. Laiku nekeičiamas oro filtras apsineša įvairiais nešvarumais, kurie apsunkina variklio aušinimo sistemą, o tai sukelia variklio darbo našumo sumažėjimą bei padidina degalų sąnaudas. Tiesa, išspręsti šią problemą nėra sudėtinga, tereikia pakeisti oro filtrą. Patekęs nešvarus oras gali sugadinti turbokompresorių ir kitus variklio elementus.

Užsikimšusio oro filtro simptomai:

• Suprastėjusi trauka.
• Netolygi variklio laisvoji eiga.
• Padidėjusios degalų sąnaudos ir dūmingumas.

Variklio oro filtrą reikėtų keisti kas 15-25 tūkst. kilometrų, arba dažniau, jei variklis dirba sudėtingesnėmis sąlygomis. Reguliarus oro filtrų tikrinimas ir keitimas užtikrina optimalų variklio darbą ir padeda išvengti gedimų.

Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės

Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili. Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.

Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai

Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau. Įprasta manyti, kad dėl suprastėjusios automobilio traukos kalta turbina. Tačiau sugedusi turbina dažnai yra tik rezultatas, o ne problemų priežastis. Todėl senąją turbiną restauravus ar pakeitus ją naująja, problema gali būti išsprendžiama tik trumpam laikui. Turbina dyzeliniuose varikliuose užtikrina žymiai didesnį variklio efektyvumą suspaudžiant įsiurbiamą orą. Dažniausios problemos apima turbinos strigimą dėl netinkamai veikiančio EGR vožtuvo, užsikimšusios išmetimo sistemos ar netinkamos valdymo sistemos. Taip pat gali būti pažeistos turbinos sparnuotės dėl pašalinių dalelių, prastos alyvos kokybės ar nepakankamo tepimo. Turbinos guolio ar įvorės išdilimas gali lemti alyvos pratekėjimą į išmetimo ir įsiurbimo sistemas, velenėlio klibėjimą ar net nutrūkimą. Šiuos gedimus dažnai sukelia per mažas alyvos spaudimas, užsikimšusi išmetimo sistema ar blogai veikiantis EGR vožtuvas. Alyvos nuotėkis ir sandariklių gedimai taip pat gali pakenkti turbinai, sumažinti jos veikimą ir padidinti dūmingumą.

Turbinos gedimo požymiai:

• Girdimas ūžesys.
• Pastebimas lengvas galios trūkumas.
• Sparčiai blogėjanti situacija, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis.

Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą. Reguliari priežiūra, tokia kaip alyvos ir filtrų keitimas laiku, yra labai svarbi norint išvengti šių problemų ir užtikrinti dyzelinio variklio turbinos ilgaamžiškumą.

Išmetimo sistemos problemos

DPF filtro užsikimšimas

DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios. Kietųjų dalelių filtrų (DPF) problemos ilgainiui gali kankinti dyzelinius variklius, ypač šiuolaikines transporto priemones, kurios turi atitikti griežtus emisijų standartus. DPF fiksuoja ir sumažina kenksmingų kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, tačiau laikui bėgant filtras gali užsikimšti suodžiais ir pelenais. Tokiu atveju variklio efektyvumas mažėja, pastebima sumažėjusi trauka, padidėjusios kuro sąnaudos ir pasirodo įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje. Filtro užsikimšimui padeda išvengti reguliari ir automatinė regeneracija, tačiau senesniuose automobiliuose ši funkcija gali neveikti, sukeldama įvairių problemų.

Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:

• Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
• Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
• Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.

Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise. Reguliari techninė apžiūra, kompiuterinė diagnostika ir kokybiškas kuras gali padėti išvengti DPF problemų. Važiavimo įpročiai ir stilius taip pat turi įtakos greitam užsikimšimui (jei važiuojama trumpais atstumais ir labai ramiai, DPF filtras nespėja regeneruotis).

EGR vožtuvo užsikimšimas

EGR (angl. Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai. Išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas, dažniau vairuotojų tiesiog vadinamas EGR vožtuvu, yra atsakingas už kenksmingųjų medžiagų kiekio sumažinimą išmetamosiose dujose. Tinkamai neprižiūrimas EGR vožtuvas dėl nuolatinio sąlyčio su itin aukštos temperatūros dujomis yra dažnai gendanti dalis. Šis vožtuvas atsakingas už dujų recirkuliaciją. Jo pagrindinė funkcija yra sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant. Gedimų taip pat gali kilti dėl užsikimšusių EGR sistemos kanalų arba sugedusių jutiklių, išdegusio arba stringančio vožtuvo - tokiais atvejais variklis dirba netolygiai, didėja kuro sąnaudos, dingsta trauka arba automobilis nebeužsiveda.

Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:

• Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
• „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
• Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.

Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą. Reguliarus EGR vožtuvo valymas, kokybiškų degalų naudojimas ir problemų šalinimas laiku gali padėti išvengti daugybės su EGR sistema susijusių problemų.

Katalizatoriaus užsikimšimas

Katalizatorius yra įrenginys, esantis automobilio išmetimo sistemoje, oksiduojantis įvairias chemines medžiagas. Katalizatoriai turi ribotą veikimo laiką, kuriam praėjus jie pradeda kimštis. Užsikimšęs katalizatorius gali lemti ir kitų automobilio dalių veikimo sutrikimą. Viena iš jų - turbina. Katalizatorius skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų.

Kitos galimos priežastys

Elektronikos gedimai

Sklandžiam dyzelinio variklio darbui naudojama daugybė slėgio reguliatorių, jutiklių, oro srauto/slėgio sensorių ir kontrolės modulių. Jų paskirtis - fiksuoti esamus parametrus ir apskaičiuoti normas, siekiant išgauti geriausią automobilio dinamiką bei ekologinius rodiklius. Dažnu atveju, jiems nebeveikiant arba prastai veikiant, prarandama variklio galia. Pavyzdžiui, oro srauto matuokliui sugedus, automobiliui siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių yra dingusi trauka. Taip pat gali kilti problemų dėl prietaisų skydelio saugiklių perdegimo, kuris gali sutrikdyti variklio darbą ir sukelti netolygų apsukų veikimą. Sprendimas: atlikti kompiuterinę diagnostiką, kad būtų nustatyta elektronikos gedimų priežastis. Tikrinti visus daviklius, jų jungtis ir laidus.

Prastos kokybės degalai

Geros kokybės degalai gali padėti išvengti įvairių problemų. Prastos kokybės dyzelinas, net ir dėl netinkamos sudėties, gali pakenkti variklio galiai. Jame gali būti nešvarumų, degimas gali būti neefektyvus, kuro sistemoje gali likti nuosėdų, o išmetimo sistemoje - nuodegulių. Sprendimas: naudoti tik aukštos kokybės degalus ir reguliariai tikrinti kuro sistemos švarumą.

Variklio kompresijos trūkumas

Kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, todėl nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui. Taigi, būtina atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir žiūrėti, ar slėgis cilindruose atitinka normas. Kadangi kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, tai reiškia, kad nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui. Taigi turime atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir žiūrėti ar slėgis cilindruose atitinka normas.

Sankabos problemos

Jei apsukos kyla, o automobilis negreitėja, tai gali reikšti, kad sankaba yra sugedusi. Tokiu atveju taip pat turėtų jaustis specifinis svylančių sankabos diskų kvapas.

Variklio pagalvių susidėvėjimas

Variklio pagalvių paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu. Ši automobilio detalė dažniausiai genda dėl natūralaus automobilio susidėvėjimo, variklio mechaninių gedimų ar padidėjusios variklio vibracijos. Plyšus automobilio variklio pagalvei susidursite su dar labiau padidėjusia variklio vibracija, sumažėjusia trauka.

Vakuumo siurblio gedimas

Vakuumo siurblys neturi galiojimo laiko, todėl jį keisti reikia atsižvelgiant į automobilio darbą.

Diagnostika ir prevencija

Norint nustatyti sumažėjusios traukos priežastį, pirmiausia reikėtų kreiptis į specialistus ir atlikti kompiuterinę diagnostiką. Patikrinami visi automobilio kompiuteryje saugomi gedimų kodai ir jie pašalinami. Taip pat būtina patikrinti, ar degaluose nėra akivaizdžių užteršimo vandeniu ir/ar bakterijų suformuotų dumblių požymių. Kuro ir oro filtrai bei vandens separatoriai turi būti patikrinti. Atliekami degalų srauto ir slėgio bandymai, kad būtų galima patikrinti, ar kuro sistema veikia efektyviai, ypač atsižvelgiant į įpurškimo pradžios laiką / nustatymus. Kartais dėl purkštukų veikimo gali būti pernelyg ilgas uždelsimas tarp purkštuko impulso ir faktinio įpurškimo. Visgi iš praktikos žinome, kad dažniausia problema yra purkštukų užteršimas ar jų gedimai. Jei su purkštukais ir kuro įpurškimo sistema viskas tvarkoje, o galios trūkumas vis tiek jaučiamas, būtina atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir patikrinti, ar slėgis atitinka normas, nes kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kliūtis oro įsiurbimui.

Atsakymas į daugumą aukščiau išvardintų priežasčių, lemiančių traukos sutrikimus - reguliari ir profesionali automobilio priežiūra. Laiku keičiant automobilio tepalus, tepalų ir kuro filtrus, katalizatorius ir kitas daugiausiai priežiūros reikalaujančias dalis bei užtikrinant gedimų prevenciją, tikėtina, jog su traukos problemomis jūs nesusidursite.

Nors buvo laikai, kai dyzeliniai varikliai važiavo ant bet kokio kuro, deja, tie laikai praėjo. Dabartiniai motorai yra efektyvūs, ekonomiški, novatoriški. Tačiau, norint, kad jie veiktų efektyviai, reikalinga nuolatinė priežiūra, periodinės patikros, kokybiški degalai ir alyva. Jeigu automobilis ir toliau praranda galią, nors filtrai ir alyva pakeisti, būtina apsilankyti servise. Važiuojant su silpna trauka, variklis dirba neefektyviai, o tai gali pažeisti katalizatorių ar turbiną.

Dažniausių traukos praradimo priežasčių apibendrinimas

tags: #nissan #almera #nera #traukos