Baudžiamoji byla Nr. Nr. Teisminio proceso Nr. 2025 m. asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės M. L., M. L. (M. nukentėjusiosios M. K. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. K. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo T. B. (T. M. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo T. B. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - M. L. ir M. L.
Pataisų projektas dėl baudų už viešosios tvarkos pažeidimus
Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pranešė, kad patikslinusi Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisų projektą, atsižvelgdama į institucijų pastabas, išbraukė siūlymą dėl baudos už interneto erdvėje padarytus nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus. VRM vertinimu, minėtos nuostatos buvo perteklinės, o jų taikymas praktikoje galėtų būti komplikuotas.
Ankstesniame ANK projekte, kuris buvo pateiktas derinimui, VRM kartu su policija siūlė įtraukti baudas už necenzūrinius žodžius ar gestus internete, taip pat griežčiau bausti už nederamą elgesį išgėrus viešose vietose. Pagal dabartinį kodeksą, necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia 30-140 eurų baudą. Projekte buvo numatyta, kad analogiška bauda grėstų ir už išvardytus veiksmus internete.
Pasak VRM pranešimo, pernai policija gavo 21 pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimų elektroninėje erdvėje. Iniciatoriai argumentavo, kad socialiniai tinklai ir kitos informacinės bei ryšių technologijos įgauna vis didesnę reikšmę, o administraciniai nusižengimai daromi ir virtualioje erdvėje. Buvo siūloma nustatyti ANK, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ne tik viešoje vietoje, bet ir socialiniuose tinkluose ar naudojant informacines ir ryšių technologijas. Aiškintamame rašte buvo nurodyta, kad teismų praktikoje vieša interneto erdvė yra prilyginama viešajai vietai Administracinių nusižengimų kodekso kontekste, tačiau tiesiogiai įrašytas draudimas atgrasytų nuo tokio elgesio.
Teisingumo ministerija suabejojo tokiu siūlymu, argumentuodama, kad necenzūrinių žodžių ar gestų interneto erdvėje įtraukimas į straipsnį dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ANK būtų mechaninis. Taip pat tarp pastabų projektui ministerija nurodė, kad interneto erdvę reguliuoja ne viešąją tvarką nustatantys teisės aktai, o Visuomenės informavimo įstatymas.
Kiti siūlymai ir interpretacijos
Kitas ANK siūlymas buvo perkelti neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, į straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tai užtrauktų 30-140 eurų baudą, kai šiuo metu šis pažeidimas yra įrašytas prie alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose ir gresia 20-100 eurų bauda. Siūlymas aiškinamas tuo, kad vien tik neblaivaus asmens pasirodymas viešojoje vietoje savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, o tik kartu su nederamu elgesiu, todėl turi būti įrašytas prie viešosios tvarkos pažeidimo.
„Žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti“, - sakoma rašte.
Pagal dabartinį kodeksą, necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia 30-140 eurų baudą. „Viešoji tvarka“ suprantama kaip visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius.
Neteisėtos žvejybos ir pareigūnų įžeidimo atvejis
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą, nustatė du draudžiamu būdu žvejojančius asmenis Girijos ežere Vilniaus r. Pažeidėjams gresia baudos ne tik už neteisėtą žvejybos įrankių naudojimą, bet ir už pareigūnų įžeidinėjimą - baudos gali viršyti 1 tūkst. eurų.
Už žvejybą draudžiamu būdu pažeidėjams gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. Be to, kaip teigia aplinkosaugininkas, vienam iš pažeidėjų dar teks susimokėti nuo 50 iki 300 eurų baudą už aplinkos apsaugos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą. Taip pat šis asmuo praeitų metų gegužės mėnesį buvo aplinkosaugininkų užfiksuotas vaizdo kameromis Musios ežere žuvį gaudantis tinklais, taigi, vienu kartu pareigūnams pavyko išaiškinti ir šį pažeidėją.
Primename, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. yra draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), o nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. įsigalioja draudimas gaudyti lydekas.
Diskusijos dėl atsakomybės už keiksmažodžius internete
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad baudos už keiksmažodžius internete veiktų prevenciškai ir galbūt jie nepasiektų nepilnamečių. Vis dėlto, VRM antradienį pranešė, kad atsisako planų taikyti atsakomybę ir bausti už keiksmažodžius internete, teigdama, kad pakeitimai atgrasytų.
ANK pataisas, kurių vienas iš tikslų - numatyti atsakomybę už necenzūrinių žodžių vartojimą internete, VRM registravo sausio 19-ąją. Siūlyta, kad už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose ar interneto erdvėje vartojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, grėstų 30-140 eurų bauda.
„Pastaruoju metu socialiniai tinklai ar kitos informacinės ir ryšių technologijos įgauna vis didesnę reikšmę, o administraciniai nusižengimai daromi ir virtualioje erdvėje. Reaguojant į besikeičiančias aplinkybes būtina ir ANK nustatyti, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ne tik viešoje vietoje, bet ir socialiniuose tinkluose ar naudojant informacines ir ryšių technologijas“, - dėstyta pataisų aiškinamajame rašte.
Nors, pasak ministerijos, teismų praktikoje vieša interneto erdvė ir yra prilyginama viešajai vietai, manyta, kad aiškiai suformuluota kodekso norma, draudžianti necenzūrinius žodžius interneto erdvėje, palengvintų jos taikymą ir turėtų prevencinę reikšmę. „Nes konkrečiai apibrėžta teisės norma jos adresatui leidžia suprasti, kokio elgesio iš jo tikimasi, ir tokiu būdu iš anksto atgraso nuo draudžiamos veikos darymo“, - aiškinamajame rašte pridūrė VRM.
Nuomonės ir argumentai
Kultūros ministras S. Kairys teigė, jog į siūlymą taikyti administracinę atsakomybę už necenzūrinių žodžių vartojimą internete bei už tai bausti žiūrėtų ne per Visuomenės informavimo įstatymo, o per Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo prizmę. Anot jo, dabar yra kiek svarbesnių klausimų nei keiksmažodžiai internete, tokių kaip neapykantos skatinimas ar karo kurstymas.
Seimo konservatorius Matas Maldeikis prieštaravo VRM iniciatyvai dėl baudų už necenzūrinę leksiką, teigdamas, kad valstybėje yra didesnių problemų nei tai. Jis pabrėžė, kad internete yra problemų su įžeidinėjimais, kurie peržengia ribas ir tampa grasinimu, tačiau už paprastus keiksmažodžius valstybė neturėtų rūpintis.
Agnė Širinskienė, Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė, kritikavo VRM siūlymą, teigdama, kad tai nenormalu ir kad įstatymo iš esmės pakanka, nes viešojoje erdvėje toks elgesys ir taip yra draudžiamas. Ji taip pat manė, kad toks reguliavimas kurstytų skundimo kultūrą ir kad valdantiesiems reikėtų pradėti nuo savęs ir rodyti gerą pavyzdį.
Rašytojas ir apžvalgininkas Andrius Užkalnis kritiškai atsiliepė apie siūlymą bausti už necenzūrinius žodžius internete, teigdamas, kad teisėsauga turėtų rūpintis nusikaltimų užkardymu, o ne tuo, kad gražiau kalbėtume. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje „necenzūrinės kalbos“ nėra, nes nėra ir cenzūros, kurią draudžia Konstitucija, ir kad keiksmai yra emocijų ženklai, kurie tereiškia stiprią raišką.
„Valstybė negali drausti vartoti žodžių todėl, kad jie negražūs. Valstybė nėra grožio puoselėtoja, estetinis auklėjimas nėra policijos užsiėmimas“, - teigė A. Užkalnis.
Dr. Algimantas Šindeikis. Žodžio laisvė ir jos ribų pokyčiai internetinėje erdvėje
VRM atsitraukia nuo siūlymo
Vis dėlto, VRM antradienį pranešė atsisakanti siūlymo bausti už keiksmažodžius internete. „Vidaus reikalų ministerija atsižvelgė į suinteresuotų institucijų pastabas ir teikia patikslintą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimo projektą, kuriame atsisakoma Policijos departamento teiktų nuostatų, susijusių su nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, padarytu interneto erdvėje. Atsižvelgus į kitų institucijų pastabas ir ekspertines nuomones, VRM vertinimu, minėtos nuostatos - perteklinės, o jų taikymas praktikoje gali būti komplikuotas“, - paaiškino ministerijos Strateginės komunikacijos skyrius.
Toliau projektas bus derinamas su Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionaline teismų administracija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. „Pažymėtina, kad galiojančiame kodekse yra numatyta ir taikoma administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio veiksmus viešojoje erdvėje. Už tai numatyta bauda siekia nuo 30 iki 140 eurų, pakartotinai - nuo 140 iki 200 eurų. Pernai policija gavo 21-ą pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimų elektroninėje erdvėje“, - nurodė VRM.
tags: #bauda #uz #necenzurinius #zodzius #ir #izeidinejima