Įgyvendinant projektą, Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengta eismo sąlygų registravimo infrastruktūra, įrengtas Eismo informacijos centras bei sukurta juos jungianti Eismo informacinė sistema. FIMA kartu su partneriais Lietuvoje įdiegė kelių eismo informacinę sistemą, kuri padeda efektyviau valdyti transporto srautus, didinti kelių saugumą ir optimizuoti kelių priežiūrą.
Eismo informacinės sistemos plėtra
Pirmasis etapas
Pirmojo projekto etapo metu visuose Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengtos 43 automatinės kelių oro sąlygų stotelės su oro sąlygų stebėjimo įranga ir vaizdo kameromis bei 15 eismo intensyvumo skaitiklių. Visus šiuos įrenginius, kartu su anksčiau įrengtomis 48 oro sąlygų stotelėmis, apjungė sukurta Eismo informacinė sistema, kaupianti duomenis apie kelius ir jų būklę.
Šiai sistemai valdyti buvo įsteigtas Eismo informacijos centras, kuriame įrengta moderni vaizdo siena. Specialistų nuolat stebimuose aštuoniuose vaizdo kubuose pateikiami duomenys apie eismo ir oro sąlygas keliuose. Moderniose oro sąlygų stotelėse sumontuotos technologijos leidžia tiksliai pamatuoti ant kelio dangos susikaupusio vandens, ledo ir sniego sluoksnį. Jos taip pat tiksliai fiksuoja oro temperatūrą, matomumą, vėjo greitį ir kitus svarbius parametrus.
Antrasis ir trečiasis etapai
Įgyvendinant antrąjį projekto etapą, automatinių kelių oro sąlygų stotelių tinklas išplėstas dar 50-ia įrenginių, sumontuota 30 kelio konstrukcijos temperatūros jutiklių (iki 2 m gylio).
Trečiojo darbų etapo metu informacinė sistema buvo papildyta 50-ia naujų eismo intensyvumo skaitiklių ir 125 vaizdo kameromis, skirtomis kelių būklės stebėjimui. Eismo intensyvumo skaitikliai fiksuoja eismo intensyvumo srautus bei nustato pravažiuojančių transporto priemonių tipus Lietuvos kelių ruožuose.
Radarinių eismo skaitiklių „XP20“ pilotinis projektas
Tikslas ir įdiegimas
Projekto metu bus naudojamas radarinis eismo skaitiklis „XP20“, kuris įdiegtas A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai automagistralės ruože. Šis kelio ruožas pasirinktas dėl keturių eismo juostų ir tinkamos infrastruktūros skaitiklio įrengimui. Be to, šiame ruože jau veikia du skirtingi eismo apskaitos įrenginiai: vienas naudoja indukcines kilpas, o kitas - radarines technologijas, skirtas stebėti transporto srauto greitį.
Toks įgyvendinamas projektas leis palyginti skirtingų technologijų surinktus duomenis ir objektyviai įvertinti „XP20“ tikslumą. Ant tos pačios atramos taip pat įrengta vaizdo kamera, kuri padės patikrinti ir patvirtinti gautus duomenis.
Kaip radarai atskiria taikinius (ir kada negali) | Radaro skiriamoji geba
Projekto trukmė ir rezultatai
Pilotinis projektas truks apie 1-2 mėnesius, o jo pabaigoje bus atlikta duomenų analizė ir priimtas sprendimas, ar „XP20“ galima plačiau taikyti Lietuvos keliuose.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia: „Technologijas ir dirbtinį intelektą jau pritaikėme taip, kad jos realiai tarnautų žmonėms - šviesoforai reaguoja tik tada, kai to reikia, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal orų situaciją. Šis projektas - dar vienas pavyzdys. Jis padės mums geriau suprasti eismo srautus, o vėliau - priimti sprendimus, kurie pagerins vairuotojų keliones.“
Eismo stebėsenos svarba
Kelių priežiūros ir planavimo įrankis
Eismo stebėsenos duomenys yra itin svarbūs planuojant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą ir nustatant infrastruktūros plėtros prioritetus. Vienas pagrindinių rodiklių šiose srityse yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kuris leidžia objektyviai įvertinti konkretaus kelio reikšmę ir apkrovą.
„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas pabrėžia: „Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą, būtina turėti tikslius duomenis apie juos. Vienas iš svarbiausių parametrų, nusakantis kelio reikšmingumą, yra eismo intensyvumas. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų šiuos duomenis surinkti kokybiškai ir efektyviai. Pilotinis projektas mums leis realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia naujos eismo stebėsenos technologijos ir kokią naudą jos gali suteikti. Įdiegę radarinį skaitiklį galėsime palyginti jo tikslumą su kitomis naudojamomis sistemomis. Jei rezultatai pasiteisins, tai bus svarbus žingsnis diegiant pažangias technologijas Lietuvos keliuose.“
Eismo intensyvumo klasifikavimas
Pagrindinis rodiklis atliekant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą, planuojant kelių remontus ar sudarant žvyrkelių asfaltavimo prioritetines eiles yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. Šis rodiklis yra suskirstytas į 7 transporto priemonių klases, priklausomai nuo jų tipo. Tai padeda tiksliai stebėti ir analizuoti eismą. Tuo metu transporto priemones skirsto būtent eismo apskaitos įrenginiai, tačiau ne visi eismo skaitikliai gali tiksliai klasifikuoti transporto priemones į šias klases.
Eismo apskaitos technologijos
Tradicinės ir modernios sistemos
Eismo apskaitai naudojami eismo intensyvumo skaitikliai su įvairiais jutikliais. Pavyzdžiui, indukcinės kilpos ir mikrobangų jutikliai yra geriausi šiam tikslui, tačiau jie kartais nesugeba tinkamai atskirti autobusų nuo kitų didesnių transporto priemonių. Lietuvoje dauguma eismo apskaitos įrenginių vis dar naudoja indukcines kilpas.
Indukcinių kilpų trūkumai
Indukcinės kilpos montuojamos kelio dangoje, todėl jų įrengimas ir remontas gali trikdyti eismą. Be to, dėl kelio dangos remontų, dangos deformacijų ir oro sąlygų jos dažnai yra pažeidžiamos. Šiuo metu Lietuvoje apie 75 proc. nuolatinei eismo apskaitai naudojamos įrangos yra su indukcinėmis kilpomis, 20 proc. - su mikrobangų jutikliais, likę 5 proc. - radariniai.
„XP20“ radarinių skaitiklių privalumai
„XP20“ radarinis skaitiklis buvo sukurtas kaip alternatyva indukcinėms kilpoms. Šis prietaisas gali stebėti ir klasifikuoti transporto priemones iki aštuonių eismo juostų, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir paros meto. Skaitiklis montuojamas kelkraštyje, todėl jis nepažeidžia kelio dangos ir netrukdo kelių remontui. Be to, „XP20“ turi minimalų priežiūros poreikį - tereikia atnaujinti programinę įrangą ir atlikti vizualinę apžiūrą kas dvejus metus.
Nors įrenginio kaina yra aukštesnė nei indukcinių kilpų, dėl ilgesnio tarnavimo ir mažesnių diegimo bei remonto sąnaudų jis tampa ekonomiškesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Toks įrenginys jau plačiai naudojamas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tokiose kaip Suomija, Švedija ir Kolumbija. Šis pilotinis projektas Lietuvoje yra pirmas žingsnis, siekiant įdiegti pažangias eismo stebėsenos technologijas, kurios galėtų padėti efektyviau valdyti transporto srautus, didinti kelių saugumą ir optimizuoti kelių priežiūrą. Jei šios technologijos pasitvirtins, ateityje jos galėtų būti plačiau taikomos visoje šalyje.
tags: #hidraulinis #stogas #priekaboje #atsidarantis #sonai