Vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją tiesiogiai užtikrina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu. Tačiau net ir esant abiejų tėvų sutikimui, internete paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo. Svarbu įvertinti konkrečios nuotraukos (atvaizdo) pobūdį, ar tikrai būtina ją skelbti ir kokiu tikslu tai daroma.
Tais atvejais kai vaiko nuotrauka skelbiama viešoje erdvėje, būtina pasirinkti socialinius tinklus taip, kad būtų aišku, kam ir kam girdisi nuotrauka, ir ar galima riboti jos matomumą. Be to, vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei. Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuoti, ar jis sutinka ir nori, kad jos nuotraukos būtų talpinamos viešoje interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.
Teisinis rėmas: ką reguliuoja įstatymai
Tėvų sutikimas fotografuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir teikiamas kitiems asmenims. Apie paskelbtą atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Įstatymas numato, kad vaikų atvaizdų viešinimas gali būti apribotas arba draudžiamas, kai tai žemina jų garbę ir orumą ir kai nėra teisėto tikslo. Jei atsitinka pažeidimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus bei atlyginti žalą.
Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas griežtai draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, net ir turint tėvų sutikimą, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma už tokius pažeidimus, o baudos gali svyruoti nuo 850 eur iki 2 000 eurų už pakartotinius pažeidimus. Taip pat galima taikyti civilinę žalą - tiek turtinę, tiek neturtinę.
BDAR (BDAR) nustato didžiausias baudas už asmens duomenų pažeidimus; baudos gali siekti iki 2-4 proc. ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos arba iki 10-20 mln. eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Taigi, ugdymo įstaiga ar kitas asmens duomenų valdytojas turi užtikrinti, kad nepilnamečių atvaizdai būtų viešinti tik gavus tinkamą ir aiškų sutikimą.
Kaip veikia praktika: pavyzdžiai ir įžvalgos
Nepilnamečių nuotraukų skelbimo kontekstas yra labai svarbus. Jei įrašas grybšto į griaunančią ar pažeminančią situaciją, įkėlusiam asmeniui gali grėsti civilinė ir administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, viešai paviešinti nepilnamečio nuorodą ar nuotrauką socialiniame tinkle, kurio neribojama prieiga, gali tapti pagrindu reikalauti ištrinti įrašą ir atsakyti už žalą. Tuo pačiu, jeigu nuotraukos skelbimas atitinka viešąjį interesą ar yra patikimo šaltinio dalis, vis tiek turi būti atsižvelgiama į vaiko privatumo teisę ir jo sutikimą.
Ekspertai pabrėžia, kad tėvai yra atsakingi už sprendimus dėl vaikų buvimo internete iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės. Tačiau būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o sutikimo davimas turi būti aiškus, rašytinis ir ad kakas išsiaiškinimas dėl konkrečių panaudojimo atvejų. Jei 14 metų vaikas pareikalauja nuotraukų ištrynimo, jos turi būti ištrintos, net jei anksčiau buvo duotas tėvų sutikimas. Persigalvoję tėvai arba vaikai turi teisę atšaukti sutikimą bet kuriuo metu.
Kada galima viešinti be papildomo sutikimo?
- Jei nuotrauka fiksuoja viešąjį interesą arba įvyko viešose vietose, kur kūrinių viešumas gali būti pateiktas visuomenei, bet vis tiek turi būti paisoma asmens privatumo.
- Jei nuotrauka ar vaizdas nereiškia asmens išskirtinumo ar jo reputaciją žeminančio konteksto.
- Jei tai susiję su teisės pažeidimais ar nusikaltimais ir asmens teisės nėra pažeidžiamos kitais būdais.
Praktiniai patarimai tėvams ir ugdymo įstaigoms
Prieš viešinant nepilnamečio nuotraukas, patartina aptarti su visais tėvais ir įtraukti aiškias sutikimo sąlygas. Sutikimas turėtų būti atskiras dokumentas arba jame turi būti aiškiai pažymėtos sąlygos dėl kiekvieno panaudojimo atvejo. Jei sutikimas yra išdėstytas kelių metų laikotarpiui, tai turi būti aišku ir aktu, kuriame galima atšaukti sutikimą. Jei vaikas prisitaikė prie pažeidžiančio turinio, reikia atsižvelgti į jo teisę į privatumą, kaip nurodo įstatymai.
Jei vaikas nedalyvauja sutikimo teikime arba tėvai nesutaria dėl nuotraukų viešinimo, rekomenduojama kreiptis į teismą arba į Vaiko teisių apsaugos institucijas, kad būtų išspręsta situacija ir užtikrintas vaiko interesas. Jei pažeidimas įvyksta, galima reikalauti nutraukti veiksmus ir atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat galima kreiptis į Policiją, Žurnalistų etikos inspektorių, Duomenų valdytojus ar kitas atsakingas institucijas.
Ugdymo įstaigoms rekomenduojama parengti vidines taisykles dėl vaikų fotografavimo ir viešinimo renginiuose bei sukurti aiškius kriterijus, kada galima viešinti vaiko atvaizdą, o kada - ne. Tokios gairės padeda išvengti konfliktų tarp tėvų ir užtikrina vaikų teises ir privatumo apsaugą.
Kaip veikia atsakomybė: įrodymai ir procesai
Už autorių teisių pažeidimus Lietuvoje gali būti taikoma administracinė ir civilinė atsakomybė. Administracinės baudos dažnai skiriamos už nepilnamečių teisių pažeidimus, o civilinė žala gali būti neturtinė ar turtinė. BDAR pažeidimai gali būti pagrindas didžiausių bausčių. Jei ugdymo įstaiga viešina nepilnamečio atvaizdą be tinkamo sutikimo, tėvai ar globėjai gali pareikšti reikalavimą ištrinti įrašą ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Jei pastebėta neteisėta vaiko atvaizdo viešinimo situacija, pirmiausia reikėtų kreiptis į įstaigą ir pareikšti reikalavimą ištrinti nuotrauką ar vaizdo įrašą bei reikalauti atlyginimo, o nepavykus - teikti ieškinį teismui. Taip pat galima kreiptis į policiją, Valstybės duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektorių tarnybą ar Vaiko teisių apsaugos institucijas.
Prie ko prisidės tikslūs duomenys
Šioje srityje svarbu turėti aiškius įrodymus, kuriuose nurodyta, kada buvo publikuota nuotrauka, ir kas buvo tėvų sutikimas; taip pat būtina įrodyti, kad pažeidimas turėjo neigiamą poveikį vaiko teisėms. Kai reikia, galima pasitelkti teisininkus ir specialias institucijas, kurios padeda įgyvendinti teises ir reikalauti kompensacijų už žalą.
Vaiko teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją tiesiogiai užtikrina įstatymai ir teisės normos, tačiau praktikoje svarbiausia yra konteksto įvertinimas, tėvų ir vaiko sutikimo tikslumas, bei atsakomybės supratimas už neteisėtą atvaizdo panaudojimą.
Turinys papildytas pagal teisininkų ir teisės aktų apibendrinimus, kurie akcentuoja, kad sutikimas turi būti aiškus, atskiras, laisvas ir galioja tik konkrečiam panaudojimo tikslui. Taip pat svarbu atsiminti, kad net ir viešoje vietoje užfiksuotas vaikas turi teisę į privatumo apsaugą, o viešinti vaiko atvaizdą galima tik laikantis įstatymų ir etikos normų.
tags: #nepilnameciu #nuogu #nuotrauku #paviesinimas #bauda