Lambda zondas yra vienas iš svarbiausių komponentų jūsų automobilio išmetimo sistemoje, atsakingas už emisijų kontrolę ir tvarkingą variklio darbą. Daugiausiai apie jo problemas žmonės sužino, kai nepavyksta praeiti techninės apžiūros arba po vizito servise ir diagnostikos, atliktos dėl „Check Engine“ lemputės. Nors pavadinimą yra girdėję pakankamai daug žmonių, tikrai ne visi gerai žino ar net įsivaizduoja, ką lambda zondas daro, kur jį rasti, koks jo veikimo principas ir kodėl gali kilti jo problemų.
Kas yra lambda zondas ir kaip jis veikia?
Lambda zondas, dar vadinamas lambda arba deguonies sensoriumi/jutikliu, yra labai svarbus komponentas transporto priemonės išmetimo sistemoje. Daviklis turi pagrindinę funkciją - matuoti deguonies koncentraciją variklio išmetamosiose dujose. Ši informacija yra vienas iš daugybės kintamųjų ir rodiklių, kuriuos stebi jūsų variklio ECU (elektroninis valdymo blokas).
Lambda zondas veikia generuodamas įtampos signalą pagal aptiktą deguonies kiekį. Šis signalas perduodamas variklio valdymo blokui (ECU). Optimalus oro ir degalų mišinys, vadinamas stechiometriniu santykiu, yra maždaug 14,7 oro ir 1 degalų dalis benzininiam varikliui ir 14,5:1 dyzeliniam.
Lambda jutiklių tipai
Išskiriami du pagrindiniai lambda jutiklių tipai:
- Siaurajuosčiai (narrowband) jutikliai - paprastai rodo, ar degalų ir oro mišinyje yra daug degalų, ar mažai.
- Plačiajuosčiai (wideband) zondai - tiksliau matuoja oro ir degalų santykį gerokai platesniu diapazonu ir didesniu tikslumu.
Pagal šio sensoriaus pateikiamą grįžtamąjį ryšį ECU gali realiuoju laiku koreguoti įpurškimo sistemos darbą.
Lambda zondo išdėstymas automobilyje
Lambda zondas, dar vadinamas deguonies sensoriumi, yra gana patogiai prieinamas komponentas tiems, kurie turi duobę arba keltuvą garaže/dirbtuvėse. Gamintojas jį įmontuoja ten, kur būtų galima stebėti ir matuoti deguonies kiekį išmetamosiose dujose.
- Prieš katalizatorių (prieš srovę pastatytas, arčiau variklio esantis zondas). Jeigu yra keli zondai, pirmasis paprastai įmontuojamas išmetimo kolektoriuje arba prieš pat katalizatorių. Upstream zondas visada reaguoja labiau, nes jis "uosto" neapdirbtas dujas.
- Jutiklis po katalizatoriaus (tolesnio srauto daviklis). Antrasis jutiklis bus už katalizatoriaus. Po katalizatoriaus dujos prasivalo ir downstream zondas tada reaguoja žymiai lėčiau.
Transporto priemonėse su keliais išmetimo keliais, pavyzdžiui, V6 arba V8 varikliuose, kiekvienoje variklio pusėje gali būti dar keli lambda zondai. Jų išdėstymas užtikrina tikslią išmetamųjų dujų stebėseną ir kontrolę. Dviejų lambda zondų buvimas yra įprastas: vienas (upstream) žiūri duomenis prieš katalizatorių, ir tie duomenys stipriai kaitaliojasi. Zondas po katalizatoriaus (apatinis, downstream) žiūri dujas po katalizatoriaus. Jei katalizatorius veikia gerai, apatinis zondas veiks lėtai.
Dažniausios lambda zondo problemos
Lambda zondai yra išmetimo sistemos dalis. Jie turi dirbti sudėtingomis sąlygomis, įskaitant aukštą temperatūrą, taršias dujas ir net mechaninę apkrovą. Dėl to neturėtų būti nuostabu, kad kas tam tikrą laiką lambda zondas gali išeiti iš rikiuotės.
Gedimo priežastys
- Tarša. Alyvos, degalų priemaišų ir aušinimo skysčio nuotėkis gali užteršti zondą. Kadangi yra labai jautrus elektroninis komponentas, net ir dėl gana nedidelės taršos zondas pradeda nebetiksliai matuoti deguonies kiekį. Apnuodijimas silikonu taip pat gali sukelti problemų, nes silikono junginių dažnai rasite tam tikruose lubrikantuose ar tarpinėse medžiagose.
- Amžius ir nusidėvėjimas. Laikui bėgant zondo komponentai, dėl nuolatinio aukštos temperatūros ir išmetamųjų dujų poveikio, nusidėvi.
- Problemos su elektronika. Pažeisti laidai arba prastos elektros jungtys gali sutrikdyti signalo perdavimą iš zondo į ECU.
- Fizinė žala. Nuolaužos nuo kelio, nuolatinė vibracija ir dėl neprofesionalaus remonto ar techninės priežiūros zondas gali patirti fizinę žalą.
Gedimo požymiai
Norint nustatyti, ar reikia pakeisti lambda zondą, turite pastebėti tam tikrus ženklus ir atlikti diagnostinį patikrinimą:
- „Check Engine“ lemputė. Vienas iš dažniausių požymių - prietaisų skydelyje užsidegusi „Check Engine“ lemputė. Jūsų automobilio ECU, vos tik aptikęs zondo rodmenų neatitikimus, gali įjungti šią įspėjamąją lemputę. Pavyzdžiui, Subaru Forester I 98m. 2.0 (90kW) su Delfi programa atlikta kompiuterinė diagnostika gali rodyti klaidą "2 - unknown error code". Problema gali pasireikšti tuo, kad kartais užsidega (labai retai) „Check Engine“ ir po maždaug 5 sekundžių užgęsta. Trauka užsidegus „Check Engine“ nedingsta, mašina traukia kuo puikiausiai. Tokiu atveju, patikrinus programoje, gali būti rasta, kad „Downstream O2 sensor“ rodo 0,16 V ir nekinta nepriklausomai nuo gazavimo, o „Upstream O2 sensor“ puikiausiai reaguoja į gazą.
- Išaugusios kuro sąnaudos. Dėl sugedusio lambda zondo variklis gali dirbti visada įpurkšdamas mišinį su labai dideliu arba labai mažu kuro kiekiu, todėl dirba neefektyviai ir išauga degalų sąnaudos.
- Sunkus darbas laisva eiga ir nesudirbantys cilindrai. Dėl sugedusio zondo ir netolygaus oro ir degalų mišinio santykio variklis gali netolygiai dirbti laisva eiga.
- Padidėjusi tarša. Zondo gedimas sukurs sąlygas didesnėms anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (HC) emisijoms.
- Prastesnė akceleracija.
Lambda zondo keitimas ir "apgavikai"
Kai kurių Subaru modelių savininkai susiduria su problema, kai lambda zondas rodo 0,2V, nepaisant pakeitimų į Bosal, NGK ar Bosch zondus. Tokiais atvejais laidai jau būna patikrinti testeriu, tačiau problema išlieka. Taip pat gali būti atlikti kiti darbai: pakeistas variklio temperatūros daviklis, patikrintas kuro slėgis (4 bar), pakeistas kuro filtras ir oro filtras, bet variklis vis tiek dirba neefektyviai ir gęsta atjungus zondą.
Jei automobilyje meta antro lambda zondo (už katalizatoriaus) pakaitinimo klaidą, tai reiškia, kad daviklis variklio darbo neįtakoja tiesiogiai, o tik stebi, ar katalizatorius atlieka savo darbą. Tokiais atvejais pakaitinimą apgauti paprasta - dedama varža. Bandymų keliu galima atrasti, kokia maksimali varža dar skaitoma kaip geras zondas - bus mažiau šilumos. Tačiau kompas, matydamas gerą varžą, tikėsis ir teisingo signalo, kurio nebus. Svarbu žiūrėti konkrečios mašinos manualą ir daryti pagal jį.
Pavyzdžiui, darant antro zondo "apgaviką" taip, kad zondo visai nereikėtų (kai katalizatorius išoperuotas), galima sujungti lygiagrečiai du galingus vielinius rezistorius, kad gautųsi reikalinga varža (pvz., 20-30 omų), ir pagaminti 0,3V "maitinimo šaltinį", viską pajungiant vietoj antro zondo. Tačiau tai tinka tik tuomet, kai nėra pakaitinimo klaidos.
Nepirkite deguonies jutiklių! Kaip patikrinti deguonies jutiklį
Pakaitinimo klaidos atveju
Jei meta zondo pakaitinimo klaidą, viskas yra paprasčiau:
- Patikrinkite zondo kaitinimo elemento varžą. Ji turėtų būti keliasdešimt omų.
- Patikrinkite, ar esant šaltam varikliui į kaitinimą ateina įtampa.
Jei zondo kaitinimo elementas sudegęs, keiskite zondą arba darykite "apgaviką" iš kelių varžų. Svarbu atkreipti dėmesį į laidų spalvas: mėlyna - signalas, balta - signalo įžeminimas, juodi - kaitinimas. Nemanoma, kad tai susiję su pakaitinimo nutrūkusia grandine, nebent laidai yra pažeisti.
Vietoj pirmo zondo "apgavikai" nesideda, o jei ir įdėsite - išdarkysite variklio darbą. Priešingu atveju, jei yra du katalizatoriai ir pirmojo sensorius rodo, kad jam jau "nekazka", nors ir brangu, rekomenduojama keisti katalizatorių.