Kartais kyla situacijų, kai transporto priemonės savininkas negali jos užregistruoti arba kyla problemų su jau įregistruotos transporto priemonės dalyvavimu eisme. Tai gali sukelti daug nepatogumų ir neaiškumų. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl transporto priemonės registracija gali būti sustabdyta ar neįmanoma, ir kaip spręsti šias problemas.
Pagrindinės transporto priemonės registracijos kliūčių priežastys
Draudimo duomenų trūkumas
Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme gali būti sustabdytas (transporto priemonė numatoma išregistruoti) arba ji jau yra išregistruota, yra nesusijusių arba negautų duomenų iš Transporto priemonių draudikų biuro. Taip nutinka, jei transporto priemonė neturi galiojančio privalomojo draudimo arba draudimo duomenys nėra laiku perduoti.
Savininko deklaravimo kodas (SDK)
Kitas svarbus aspektas - tai nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, įsigaliojusi 2014 m. gegužės 1 d. Nuo tada transporto priemonės pardavimui ar registracijai būtinas Savininko Deklaravimo Kodas (SDK). Jei transporto priemonė neturi SDK, ji negali dalyvauti viešajame eisme ir būti registruojama. SDK yra unikalus 8 raidžių kodas, kuris suteikiamas visoms Lietuvos gyventojams ar įmonėms priklausančioms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms.
Problemos su užsienyje įsigytomis transporto priemonėmis
Taip pat gali kilti problemų, jei transporto priemonė įsigyta užsienyje, ypač iš tokių šalių kaip Prancūzija, Belgija ar Olandija. Nors su transporto priemone viskas gali būti tvarkoje, kartais „Regitra“ gali pareikalauti papildomai sumokėti už patikrinimą ir palaukti kelias savaites, kol bus atlikta registracija. Tai gali sukelti nepasitikėjimą ir abejonių dėl galimo pasipinigavimo.
Reguliarus pranešimas apie išregistravimą
Nuo 2014 m. liepos 2 d. transporto priemonės valdytojui iš anksto pranešama, kad laikas pasirūpinti privalomąja apžiūra ar privalomuoju draudimu, kad transporto priemonė nebūtų išregistruota. Pastebėta, kad 2014 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota per 900 tūkst. įstatymo reikalavimų neatitinkančių kelių transporto priemonių.
Kaip išspręsti registracijos problemas?
Dėl draudimo duomenų
Jei gavote pranešimą, kad automobilio leidimas dalyvauti eisme sustabdytas (transporto priemonę numatoma išregistruoti) negavus duomenų iš Transporto priemonių draudikų biuro, tačiau turite galiojančius privalomojo draudimo dokumentus, turite kreiptis į savo draudimo bendrovę. Draudimo bendrovė turi perduoti reikiamus duomenis draudikų biurui, o šis - „Regitrai“.
Jei transporto priemonė jau išregistruota negavus draudimo duomenų, tačiau turite galiojančius privalomojo draudimo dokumentus, vėlgi, kreipkitės į savo draudimo bendrovę dėl duomenų perdavimo.
Dėl Savininko Deklaravimo Kodo (SDK)
SDK bus suteiktas nemokamai visoms Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms (išskyrus laikinai registruotas ir išvežamas į užsienį). Dėl neregistruotų transporto priemonių, savininkams reikia kreiptis į „Regitrą“ patiems. Jiems numatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d. Deklaruoti apie pasikeitusią transporto priemonės nuosavybę turės Lietuvos gyventojai ir įmonės per 5 d. d. (pirkėjui ir pardavėjui terminas skaičiuojamas bendrai), o užsienio gyventojai - sandorio sudarymo dieną. Deklaracijos pateikimas ir SDK suteikimas internetu bus nemokamas, „Regitros“ padaliniuose - 4,20 Eur.
SDK suteikiamas automatiškai ir nemokamai visoms iki 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms. Dėl SDK gavimo neregistruotoms transporto priemonėms savininkai turi kreiptis savarankiškai iki 2014 m. liepos 31 d. SDK gavimas yra automatinis procesas. Užpildžius ir pateikus įgijimo deklaraciją, SDK sugeneruojamas per keletą minučių. Tai apima įvairios informacijos apie transporto priemonę patikrinimą, pavyzdžiui, ar ji nėra ieškoma, ar jai nėra taikomas areštas.
Naujasis SDK suteikiamas tik abiem sandorio šalims atlikus nuosavybės pasikeitimo deklaravimo žingsnius. Pirkėjas pateikia įgijimo deklaraciją, o pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis. Tik po šių veiksmų naujajam savininkui suteikiamas naujas SDK ir jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku.
Dėl užsienyje įsigytų transporto priemonių
Jei transporto priemonė įsigyta užsienyje ir kyla problemų su registracija, svarbu atidžiai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Rekomenduojama naudoti „Regitros“ pirkimo-pardavimo sutarties formą. Taip pat būtina įsitikinti, ar perkamas automobilis turi galiojantį SDK, kurį galima pasitikrinti „Regitros“ interneto svetainėje. SDK patariama nurodyti ir pirkimo-pardavimo sutartyje.
Jei viena iš sandorio šalių vengia atlikti pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją dėl administracinės atsakomybės arba į teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią šalį atlikti savo veiksmus. Pardavėjas, jei pirkėjas vengia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, turi teisę išregistruoti transporto priemonę (panaikinti leidimą dalyvauti eisme), tačiau nuosavybės pasikeitimo deklaravimo pareiga išlieka.
Dėl techninės apžiūros ar draudimo nebuvimo
Jei transporto priemonė negali būti registruojama dėl techninės apžiūros ar draudimo nebuvimo, kreiptis į „Regitrą“ nereikia. Atnaujinus techninę apžiūrą ar apdraudus automobilį, šie duomenys bus gauti automatiškai. Jūsų automobilio galimybes dalyvauti viešajame eisme, galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą galite pasitikrinti „Regitros“ viešai prieinamoje paieškos sistemoje.
Dėl pamesto ar sugadinto registracijos liudijimo
Jei transporto priemonės registracijos liudijimas pamestas ar sugadintas, reikia nedelsiant kreiptis į „Regitrą“ dėl naujo dokumento gavimo. Tai galima padaryti internetu, pasirinkus paslaugą „Praradau arba sugadinau registracijos liudijimą ir noriu gauti naują“.
Ar išregistruotas automobilis lieka savininko nuosavybė?
Taip, išregistravus transporto priemonę, jos turtinės teisės nesikeičia - ji ir toliau išlieka jos savininko nuosavybė. Tačiau ji negali dalyvauti viešajame eisme.
Transporto priemonės registravimo procesas
- Prieš registruojant transporto priemonę savo vardu, būtinai deklaruokite nuosavybės pasikeitimą. Tai turite padaryti tiek Jūs, tiek pardavėjas. Jūs (pirkėjas) - per 5 d. d. nuo sandorio sudarymo, o pardavėjas - per 5 d. d. SVARBU: Tik pirkėjui pateikus, o pardavėjui patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas kitas SDK ir sistemoje jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku bei jau gali kreiptis dėl jos registracijos.
- Jei norite su transporto priemonę dalyvauti viešajame eisme, pasirūpinkite jos privalomąja technine apžiūra (kai negalioja). SVARBU: Jei transporto priemonė perdaryta neįgaliesiems, pasirūpinkite pažyma iš perdariusios įmonės. Jei įmonė kita, nei LTSA licencijuota, pasirūpinkite technine ekspertize.
- Jei ketinama dalyvauti viešajame eisme, transporto priemonė turi būti įregistruojama per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo. SVARBU: Transporto priemonės registracija tampa aktyvi, kai yra gaunami dokumentai ir/ar numerio ženklai.
Neregistruotas automobilis: rizikos ir patarimai perkant
Advokatas Šarūnas Jazukevičius patarė, ką būtina padaryti perkant naudotą automobilį, kad egzistuotų objektyvios galimybės apginti savo pažeistas teises, nusipirkus techniškai netvarkingą ir (ar) su paslėptais defektais automobilį. Jo patarimus, kaip elgtis perkant mūsų šalyje anksčiau jau registruotą automobilį, skelbėme anksčiau, o dabar lrytas.lt dalijasi advokato Š. Jazukevičiaus patarimais, svarbiais perkant Lietuvoje dar neregistruotą automobilį.
Daugiau problemų perkant neregistruotą automobilį
Perkant Lietuvos Respublikoje dar neregistruotą padėvėtą automobilį iškyla žymiai daugiau praktinių problemų ir dėl to potencialių rizikų ateityje, kurias suvaldyti gali būti visiškai neįmanoma arba labai sudėtinga.
Visų pirma pažymėtina, kad daugelis tokių Lietuvoje dar neregistruotų automobilių yra parduodami padėvėtų automobilių turguose, t. y. tokiais atvejais dažniausiai nebūna jokių skelbimų, kuriuose būtų nurodyta šių automobilių techninė būklė. Antra, daugeliu atveju juos parduodantys asmenys net nėra oficialiai įforminę savo nuosavybės šių automobilių atžvilgiu. Tokiais atvejais jie dažniausiai siūlo pirkimo pardavimo sutartį forminti tiesiogiai su buvusiu automobilio savininku kitoje valstybėje, t. y. su Vokietijos, Suomijos, Olandijos, Italijos ir kitų valstybių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenims, arba už papildomą mokestį, kuris svyruoja nuo 20 Eur iki 100 Eur, siūlo pirkimo pardavimo sutartį forminti per Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę. Tačiau sutikus su antruoju sutarties įforminimo variantu, ne retais atvejais padėvėto automobilio pardavėjas apskritai praranda susidomėjimą parduoti automobilį potencialiam pirkėjui. Tokiais atvejais universali rekomendacija pirkėjui būtų atsisakyti ketinimų pirkti automobilį iš tokio pardavėjo. Tačiau taip pat suprantama, kad dalis pirkėjų gali rizikuoti, net ir formindami sutartį su buvusiu užsienio valstybės automobilio savininku, todėl panagrinėkime išsamiau šiuos du automobilių pirkimo pardavimo sandorio forminimo atvejus ir dėl to kylančias rizikas.
Pirkėją verčianti klastoti sutartį
Taigi, pirmuoju atveju, t. y. sutikdami įforminti pirkimo-pardavimo sutartį su buvusiu automobilio savininku kitoje valstybėje, pirmiausia prisidedate prie dokumento klastojimo, nes puikiai suprasdamas, kad joks užsienio valstybės asmuo nedalyvauja sandoryje, sutinkate, jog už šį užsienio valstybės asmenį sutartyje pasirašytų labai tikėtina tokių įgaliojimų neturintis ir pirkėjui automobilį parduodantis lietuvis realus pardavėjas. Tokias sutartis paprastai originalia užsienio valstybės, iš kurios automobilis atvežtas, kalba paruošia šalia turgaus esantys draudimo paslaugas teikiantys biurai. Tokios sutarties tekstas iš esmės byloja, jog pirkėjas automobilį pirko tiesiai iš užsienio fizinio ir (ar) juridinio asmens, nors tai neatitinka realybės. Antra, tokiu sutarties įforminimu prisidedama prie mokesčių vengimo, nes pirkėjui automobilį realiai pardavęs pardavėjas oficialiai net nedalyvauja sandorių grandinėje. Trečia, tokiu atveju netenkama jokių Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pirkėjo teisinių garantijų, nes iš esmės nėra objektyvios galimybės pareikšti pretenzijų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytam užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris realiai sandoryje net nedalyvavo.
Gali nepavykti įregistruoti transporto priemonės
Tačiau, net ir taip forminat pirkimo-pardavimo sutartį, yra galimybė atlikti visumą veiksmų, kurie tam tikrose ribose gali sumažinti pirkėjo rizikas. Tai yra labai svarbu, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas Lietuvoje registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės, kurių atžvilgiu atlikta privalomoji techninė apžiūra, atliktas tipo patvirtinimas, yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai, bei negali būti registruojamos tos transporto priemonės, kurios dėl sugedimo ar susidėvėjimo baigtos eksploatuoti užsienyje.
Taigi tokiu atveju visų pirma reikia reikalauti, kad pats pardavėjas prieš pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą vienas arba kartu su pirkėju pasirūpintų, kad automobilis pereitų techninę apžiūrą, nes, kaip jau buvo minėta, automobiliai, kurių atžvilgiu nėra praeita techninė apžiūra, negali būti registruojami Lietuvoje. Priešingu atveju gali būti, kad pirkėjas nusipirks automobilį, tačiau negalės jo įregistruoti, nes jis neatitiks Lietuvos Respublikos teisės aktais keliamų techninių reikalavimų. Antra, rekomenduotina sutarti su pardavėju, kad visas ir (ar) galutinis atsiskaitymas bus atliktas tik po to, kai automobilis „Regitros“ padalinyje sėkmingai praeis automobilio tipo patvirtinimo procedūrą ir bus įregistruotas pirkėjo vardu. Tai yra svarbu, nes šios procedūros metu yra nustatoma ir tai, ar perkamas automobilis dėl sugedimo ar susidėvėjimo nėra baigtas eksploatuoti užsienyje. Jeigu būtų nustatyta minėta aplinkybė, automobilio nebūtų galima registruoti Lietuvos Respublikoje.
Gali nesimatyti, ar pavyks registruoti
Šis veiksmas yra dar aktualesnis atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga šią reikšmingą aplinkybę gali nustatyti keliais alternatyviais būdais: pagal automobilio registravimo užsienio valstybėje dokumentuose esančias atitinkamas žymas, pagal tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių teikiamą informaciją ar kitais būdais. Tai reiškia, kad, siekiant įvertinti šią reikšmingą aplinkybę, neužtenka vien įvertinti automobilio registravimo užsienio valstybėje dokumentų turinio, nes informacija gali būti pateikta pavėluotai ir tik atitinkamose tarptautinėse duomenų bazėse. Pažymėtina ir tai, kad skirtingos valstybės pagal skirtingus kriterijus transporto priemones priskiria prie baigtų eksploatuoti dėl sugedimo ar susidėvėjimo transporto priemonių ir skirtingais būdais bei skirtingu tempu šią informaciją išviešina.
Pvz., neseniai viešoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Vokietijoje tokiais automobiliais pradėti laikyti padėvėti automobiliai, kuriuos savininkai perleisdavo naujus automobilius pardavinėjančioms įmonėms, siekdami iš šių įmonių gauti nuolaidą naujo automobilio įsigijimui, t. y. automobiliai, kurie ankščiau sudarydavo ženklių skaičių padėvėtų automobilių, gabenamų pardavimui Lietuvos Respublikoje.
Ar sumokėtas muitas?
Trečia, jeigu tokiu būdu perkamas automobilis yra atgabentas ne iš Europos Sąjungos valstybės, reikia reikalauti pateikti objektyvius įrodymus apie privalomų muitinės procedūrų atlikimą ir valstybė nustatytų mokesčių sumokėjimą, kadangi, priešingu atveju, šiuos veiksmus reikės atlikti pačiam pirkėjui, prieš įregistruojant automobilį, kas pareikalaus papildomų nenumatytų išlaidų. Aukščiau nurodytos rekomendacijos nors ir nesudarys galimybių reikšti pretenzijų pardavėjui techniškai netvarkingos transporto priemonės įsigijimo atveju, bet bent jau užtikrins, kad tokia transporto priemonė apskritai bus įregistruota Lietuvoje.
Pirkimo pardavimo sutarties forminimo per įmonę atveju universali rekomendacija būtų reikalauti, kad tokioje sutartyje būtų nurodyta tikra automobilio pardavimo kaina. Priešingu atveju, net ir toks automobilio įsigijimo įforminimo būdas nelabai apsaugotų pirkėjo interesų ginčo atveju, kadangi pirkėjas realiai galėtų pretenduoti į mažesnę sumą nei sumokėjo. Taip pat pažymėtina, kad tokiu būdu forminant automobilio pirkimo pardavimo sandorį, pirkėjo teisių apsauga susiaurinama jau vien dėl to, kad įmonė, kurios vardu automobilis bus parduodamas pirkėjui, tą automobilį nuosavybės teise valdys labai trumpą laiką, todėl tik už labai trumpą laiką privalės žinoti ir nurodyti apie automobilio patirtus įvykius bei kitus trūkumus.
Apibendrinant reiktų paminėti, kad situacija, kai šalia yra padėvėtų automobilių turgus ir „Regitros“ padalinys, o didelė dalis automobilių oficialiai yra perkami ir parduodami tiesiai iš užsienio šalių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės.
tags: #neeksploatuota #transporto #priemone #lietuvoje