Latvijoje privalomoji techninė apžiūra (TA) automobiliams atliekama kasmet. Tai yra vienas iš esminių skirtumų, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis. Šis metinis patikrinimas yra glaudžiai susijęs su mokesčių surinkimu.
Mokesčių surinkimas ir techninė apžiūra
Valstybei priklausanti Latvijos kelių eismo saugos direkcija (CSDD - Ceļu Satiksmes Drošības Direkcija) turi deleguotą funkciją surinkti įvairius mokesčius ir baudas. Net su techniškai tvarkingu automobiliu nebus įmanoma gauti teigiamos techninės apžiūros (TA) išvados, jei duomenų bazėse „kybos“ įrašas apie nesumokėtus alimentus, baudą už nesumokėtą parkavimo mokestį, viršytą greitį ar automobilio naudotojo mokestį.
Tai reiškia, kad techninės apžiūros metu faktiškai vyksta visų susijusių mokesčių ir baudų patikra, o jų apmokėjimas yra būtinas norint gauti leidimą dalyvauti eisme.
Automobilio naudotojo mokestis
Automobilio naudotojo mokestis yra esminė dalis bendros sumos, kurią mokama Latvijoje. Jo tarifas priklauso nuo kelių veiksnių:
- CO2 emisijos: tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų.
- Variklio darbinio tūrio.
- Galingumo.
- Masės.
Tarifas daugiausia priklauso nuo transporto priemonės pirmosios registracijos datos ir jos CO2 emisijos. Ateityje automobilio naudotojo mokestis, kurio tarifas priklauso nuo minėtų parametrų, bus dar labiau diferencijuotas.
Techninės apžiūros dažnumas ir kaina Latvijoje
Latvijoje taikoma specifinė privalomosios techninės apžiūros formulė - „2+2+1“. Tai reiškia, kad naują automobilį įsigijęs žmogus pirmą kartą į TA centrą turi atvykti po dvejų metų, antrą kartą - po ketverių, o peržengus penkerių metų ribą techninę būklę tikrinti reikia kasmet. Komercinis transportas tikrinamas kasmet, o taksi automobiliai nuo trečiųjų eksploatacijos metų - kas pusmetį.
Techninės apžiūros kaina Latvijoje svyruoja apie 25 eurus, priklausomai nuo mašinos tipo. Tačiau į šią kainą įeina ir atlyginimas žmonėms, ant kurių pečių guli didelė administracinė našta, ir lipduko, patvirtinančio apie sumokėtą automobilio naudotojo mokestį, kaštai.
Iš viso, pirminio kasmetinio vizito metu TA centre su lengvuoju automobiliu apsilankęs žmogus vidutiniškai išleidžia apie 180-200 eurų. Ši suma apima ne tik apžiūros mokestį, bet ir įvairius privalomus mokesčius bei baudas.
Transporto priemonės registracija ir duomenų patvirtinimas
Norint registruoti transporto priemonę Latvijoje, reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindiniai dokumentai yra transporto priemonės pirkimo sąskaita faktūra, originalūs registracijos dokumentai, tapatybės įrodymas ir, jei reikia, dokumentas, įrodantis jūsų įmonės teisinį statusą. Vėliau jums taip pat reikės CSDD išduotos transporto priemonės duomenų patvirtinimo pažymos. Tai yra dokumentas, kurį išduoda CSDD, patikrinusi automobilio identifikavimo ir techninius duomenis.
Po patikrinimo CSDD išduos transporto priemonės duomenų patikrinimo pažymėjimą, kurį vėliau naudosite registracijai. Šis procesas užtikrina, kad visi automobilio duomenys yra teisingi, o tai yra svarbu ir tiksliam mokesčių apskaičiavimui. Verta žinoti, kad CSDD gali pareikalauti atitikties sertifikato pirmajai registracijai.
Lietuvos ir Latvijos techninės apžiūros sistemų palyginimas
Lietuvos ir Latvijos privalomosios techninės apžiūros sistemos panašios, kaip du ant tos pačios šakos sunokę obuoliai: beveik visos patikros procedūros ir algoritmai yra identiški. Asociacijos „Transeksta“ ir Latvijos kelių eismo saugos direkcijos CSDD specialistai nuolat susitinka pasidalinti patirtimi apie taikomas naujoves, įvairius eksperimentus bei socialines programas. Nuo pat modernios privalomosios techninės apžiūros sistemos Latvijoje kūrimo pradžios toks bendradarbiavimas padėjo sutaupyti laiko ir išvengti kai kurių klaidų.
Esminiai dalykai praktiškai yra tokie patys, nes vadovaujamasi tomis pačiomis europinėmis direktyvomis. Sistemos evoliucionuoja labai panašiai ir susiduria su analogiškomis problemomis.
Aktualios diskusijų temos
Neseniai panašių iniciatyvų - naikinti nepriklausomą transporto priemonių „sveikatos“ patikros instituciją - pasigirdo ir Latvijoje. Konkurencijos taryba ėmėsi nagrinėti, kur šioje specifinėje srityje yra ribos tarp laisvos rinkos, nevaržomai pasirenkamų paslaugų ir automobilininkų pareigų, nešališkos kontrolės, būtinybės eliminuoti iš eismo techniškai netvarkingas, grėsmę aplinkiniams keliančias, mašinas. Tai mėgstama populistų tema, todėl rinkimų išvakarėse neabejotinai dar bus diskusijų.
Dar viena tema, į kurią gilintasi - korupcijos prevencija. Lietuvoje pastaraisiais metais tam skiriama daug dėmesio ir kai kurios iniciatyvos vienareikšmiškai vertos „klonavimo“ Latvijoje.
Eismo saugumo statistika ir naujovės
Vidutinis eisme dalyvaujančių automobilių amžius Latvijoje siekia 13,7 metų. Be to, Latvijoje tebeturima labai daug žvyrkelių, kuriais važinėjančių mašinų resursas senka žymiai greičiau, nei keliaujant kokybišku asfaltu. Iš pirmo karto techninę apžiūrą įveikia maždaug 55-60 proc. mašinų. Dažniausiai fiksuojami stabdžių sistemos, važiuoklės ir vairo mechanizmo trūkumai, taip pat daug šviesos signalizacijos bei žibintų problemų.
Pagal eismo įvykius ir juose žūstančių žmonių skaičių Lietuva ir Latvija atrodo gana panašiai (Europos Komisijos skelbiamais duomenimis pernai Lietuvoje vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys, Latvijoje - 70, o Estijoje - 36; ES vidurkis - 49), o padėtis gerėja toli gražu ne taip greitai, kaip visiems norėtųsi.
CSDD pastaraisiais metais ėmėsi poros naujų iniciatyvų - per OBD sistemą tikrinti oro saugos pagalvių būklę bei fiksuoti ant automobilio sumontuotų padangų amžių. Nemažai žmonių, įsigyjančių padangas per įvairius išpardavimus, labai nustemba sužinoję, kad „naujas“ jų pirkinys iš tiesų būna gana senas, kartais 4, o kartais net 6 metų. Tokia padanga, nepaisant sąlyginai didelio protektoriaus rašto gylio, negali užtikrinti optimalaus sukibimo. Kai pradėta patikros metu apie tai kalbėti, pasirodė, kad žmonės ir kai kuriuos kitus svarbius dalykus linkę laikyti „smulkmenomis“ ir nekreipti dėmesio.
Tarptautinės apžiūros
Lietuvos transporto bendrovės, didžiąją dalį veiklos perkėlusios į kitas Europos šalis, yra gavusios teisę techninę apžiūrą atlikti kai kuriuose Vokietijos TA centruose. Apie šiuos dalykus buvo daug diskutuojama, tačiau kol ne visos ES šalys vadovaujasi tais pačiais teisės aktais ir direktyvomis, buvo nutarta diagnostikos, kurią atlieka kitų šalių TA kontrolieriai, neprilyginti techninei apžiūrai. Juo labiau, kad nėra jokios galimybės kontroliuoti, kaip toji diagnostika atliekama užsienyje. Tai reikštų, kad patikra būtų atliekama laikantis skirtingų standartų.