Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja naujas Europos Sąjungos „Mobilumo paketo“ etapas, atnešiantis esminių pokyčių lengvųjų komercinių transporto priemonių savininkams. Šie pokyčiai palies ir pačius vairuotojus, o Seimas, siekdamas efektyvinti aplinkosaugos kontrolę, priėmė sprendimą, atšaukiantį kai kurias aplinkosaugininkų funkcijas keliuose.
„Mobilumo paketo“ II etapas: Nauji reikalavimai lengviesiems komerciniams automobiliams
Jau nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujas Europos Sąjungos „Mobilumo paketo“ etapas numato, kad daliai N1 kategorijos automobilių, vykdantiems tarptautinius pervežimus, taps privalomi išmanieji antrosios kartos tachografai (G2V2). Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ragina vežėjus nelaukti vasaros ir pokyčiams ruoštis jau dabar.
Kam tachografai tampa privalomi, o kam galios išimtys?
Naujieji reikalavimai įrengti išmanųjį antrosios kartos tachografą bus taikomi toms N1 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė (įskaitant priekabą) viršija 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, ir kurios yra naudojamos tarptautiniams krovinių vežimams arba kabotažui, tai yra krovinių vežimui kitos valstybės viduje. Naujoji tvarka palies tiek įmones, tiek fizinius asmenis, gabenančius krovinius už atlygį Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyse, taip pat Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
Tiesa, dalis vežėjų gali lengviau atsikvėpti. Reikalavimas montuoti tachografus nebus taikomas tuomet, jeigu kroviniai N1 kategorijos automobiliais vežami tik Lietuvos teritorijoje. Išimtys taip pat galios tais atvejais, kai krovinys gabenamas savo sąskaita ir įmonė veža tik savo prekes, arba kai vežimas apskritai vykdomas nekomerciniais tikslais.
Ką būtina atlikti jau dabar?
LTSA atstovai primygtinai rekomenduoja vežėjams atlikti namų darbus ir iš anksto įvertinti turimą transporto parką. Įmonėms patariama jau dabar planuoti vizitus į autorizuotas dirbtuves, kur bus sumontuoti arba pakeisti išmanieji G2V2 tachografai ir atlikta privalomoji metrologinė patikra. Paskutinėmis savaitėmis prieš liepos 1-ąją tikėtinos didelės eilės, todėl delsimas gali sutrikdyti verslo procesus.
Taip pat vežėjai privalo žinoti griežtas duomenų nuskaitymo taisykles. Duomenys iš pačio tachografo privalo būti nuskaitomi ne rečiau kaip kas 90 dienų, o iš vairuotojo kortelės - bent kartą per 28 dienas. Šiam procesui užtikrinti būtina speciali įmonės kortelė, kurią išduoda LTSA.
Kortelių išdavimo tvarka ir vairuotojų pasiruošimas
Artėjantiems pokyčiams turi pasiruošti ir patys vairuotojai, nes nuo 2026 m. liepos 1 d. jiems bus taikomi griežti darbo ir poilsio režimo reikalavimai, numatyti ES Reglamente (EB) Nr. 561/2006. Norėdami vykdyti tarptautinius reisus, vairuotojai privalės turėti asmenines vairuotojo korteles. Dėl to LTSA ragina įmonių vadovus jau dabar investuoti į darbuotojų mokymus: supažindinti vairuotojus su darbo ir poilsio apskaita, išmokyti praktiškai naudotis tachografais bei paaiškinti ES „Mobilumo paketo“ niuansus.
Ruoštis pokyčiams galima nelaukiant eilėse, nes reikiamus dokumentus ir korteles įmonių vadovai bei vairuotojai gali užsisakyti internetu, informacinėje sistemoje eLTSA. Pageidaujant, pagamintos kortelės saugiai pristatomos per kurjerį tiesiai nurodytu adresu. Tiems, kurie pirmenybę teikia gyvam aptarnavimui, užsisakyti ir atsiimti įmonės ar vairuotojo korteles galima fiziškai atvykus į LTSA padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimai ir generalinio advokato pozicija dėl „Mobilumo paketo“
Ginčo argumentai ir aplinkosauginės problemos
Dėl „Mobilumo paketo“ nuostatų kilo ginčas, kurio šalys nepritarė joms, teigdamos, kad jos nesąžiningai nukreiptos į transporto įmones iš Vidurio ir Rytų Europos. Nors paketu siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, ginčo šalys tvirtino, kad nuostatos trukdys konkurencijai.
Taip pat buvo akcentuojamas tokių nuostatų suderinamumas su aplinkosauginiais reikalavimais, ypač dėl anglies dvideginio (CO₂) išmetimo padidėjimo. Šalys tvirtino, kad transporto priemonės grąžinimo taisyklė baigsis tuščiomis kelionėmis, o vilkikus privers važiuoti didelius atstumus atgal į savo bazę nevežant jokio krovinio. Tai padidintų kelionių Europos keliais skaičių, o tai prieštarautų platesniam ES tikslui sumažinti anglies pėdsaką. Kritikai pabrėžė, kad, įpareigojus taip dažnai grąžinti transporto priemones, padidėtų kelių spūstys ir eismo intensyvumas, dėl to padidėtų degalų sąnaudos ir su tuo susijęs išmetamųjų teršalų kiekis.
ESTT sprendimas
ESTT sprendime nurodė, kad turi būti naikinamas „Mobilumo paketo“ įpareigojimas vilkikus kas 8 savaites grąžinti į jų registracijos šalį. ESTT pasisakė už kitų nuostatų galiojimą, teigdamas, kad jos yra būtinos siekiant sąžiningos konkurencijos, geresnių vairuotojų darbo sąlygų ir didesnio eismo saugumo tikslų.
ESTT taip pat konstatavo, kad „Mobilumo paketu“ ES teisės aktų leidėjas siekė rasti pusiausvyrą tarp įvairių susijusių interesų, būtent vairuotojų interesų dirbti geresnėmis darbo sąlygomis ir darbdavių intereso plėtoti verslą. Atsižvelgiant į šią būtiną pusiausvyrą, padidinus vairuotojų socialinę apsaugą gali padidėti tam tikrų transporto įmonių patiriamos išlaidos. Šiuo tikslu priimtos taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui. Be to, šios taisyklės vienodai taikomos visoje Europos Sąjungoje ir nediskriminuoja transporto įmonių, įsteigtų valstybėse narėse, kurios tariamai yra „Sąjungos pakraštyje“. Tos taisyklės daro didesnį poveikį tam tikroms įmonėms todėl, kad įmonės pasirinko ekonominį veiklos modelį, pagal kurį daugumą savo paslaugų (jei ne visas) teikia gavėjams, įsisteigusiems toli nuo jų įsisteigimo valstybės narės.
Vienas iš svarbiausių iššūkių yra veiklos sąnaudų suvaldymas. Įmonės, atsižvelgdamos į sprendimą, turės pakoreguoti savo logistikos strategijas, taip pat šis sprendimas turės įtakos būsimoms investicijoms į transporto sektorių. Įmonės turės apsvarstyti galimybę didinti investicijas į transporto parko valdymo technologijas, kad optimizuotų logistiką pagal liekančias galioti nuostatas. Kitas verslas taip pat gali pamatyti galimybes investuoti.
Generalinio advokato išvados
Pirmieji posėdžiai šiuo klausimu įvyko tik 2023 m. balandį, o ilgai lauktą išvadą dėl visų trijų ES teisės aktų, sudarančių „Mobilumo paketą“, ESTT generalinis advokatas pateikė lapkričio viduryje. Advokatas pasisakė prieš įpareigojimą periodiškai grąžinti tarptautiniams pervežimams naudojamas transporto priemones į registracijos šalį, tačiau nepalaikė valstybių pareiškėjų ieškinių dėl kitų ginčijamų „Mobilumo paketo“ nuostatų.
ESTT generalinis advokatas laikosi pozicijos, kad ES įstatymų leidėjas neišnagrinėjo pareigos grąžinti transporto priemones kas aštuonias savaites proporcingumo, neatliko ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio analizės, todėl šis įpareigojimas turi būti panaikintas. Tokia advokato pozicija buvo grindžiama tuo, kad vis dar yra neišspręstų klausimų:
- Kaip nustatyti tikėtiną papildomą transporto priemonių kilometrų skaičių per metus ir atitinkamą išmetamų teršalų kiekį atsižvelgiant į kitų Parlamento nurodytų priemonių kontekstą, nes neprivaloma laikytis įsipareigojimo grąžinti transporto priemones, taip jos neliks neeksploatuojamos.
- Kokį poveikį įpareigojimui grąžinti transporto priemones turės pokyčiai, kurių tikimasi dėl reglamentų, turinčių įtakos platesniam transporto sektoriui, įgyvendinimo.
„Svarbu paminėti, kad grindžiant generalinio advokato poziciją buvo keliamas klausimas ir dėl numatomų bendrų ekonominių pasekmių rinkai, ir dėl konkretesnių pasekmių, susijusių su nurodytais tikslais, nustatymo. Taip pat iškeltas klausimas dėl numatytojo įpareigojimo galimo poveikio valstybių, teikiančių transporto paslaugas iš vietos, nutolusios nuo paklausos centro, ekonominei situacijai. Ir, žinoma, domėtasi, kaip teisės aktų leidėjas nusprendė, kad į įsteigimo valstybę narę reikės grįžti kas aštuonias savaites“, - komentavo advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuota partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė.
Papildomai ESTT generalinis advokatas pateikė savo poziciją ir dėl kitų naujojo reguliavimo nuostatų.
Vairuotojų grąžinimas ir komandiravimo taisyklės
Ž. Stuglytė išskiria, kad šiuo klausimu generalinis advokatas laikėsi pozicijos, jog vežėjui nustatytas įpareigojimas grąžinti vairuotoją į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas keturias savaites neturi įtakos vairuotojo laisvei pasirinkti vietą, kurioje jis ketina pradėti ir praleisti savo poilsio laiką. „Pagal nuostatos turinį, vairuotojas turi galimybę pradėti savo įprastą kassavaitinio poilsio laiką vienoje iš šių dviejų vietų, tačiau to daryti neprivalo“, - paaiškina teisininkė.
Nedetalizuota vairuotojo grąžinimo tvarka suteikia vežėjams būtiną lankstumą organizuoti vairuotojo grąžinimą kaštų atžvilgiu pačiu protingiausiu būdu, atsižvelgiant į įmonės ir jos klientų poreikius. Be to, primena Ž. Stuglytė, transporto sektoriaus įmonės dar galiojant ankstesniam reguliavimui jau turėjo pareigą saugoti vairuotojų tachografų įrašus ir aptarnavimo žurnalus, tad naujos procedūros tam, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su pareiga dėl vairuotojų grąžinimo, iš esmės nereikia, todėl nebus patiriama ir papildomų išlaidų.
Kitas svarbus ESTT generalinio advokato pateiktos pozicijos aspektas - tai specialios taisyklės dėl vairuotojų komandiravimo. Kaip paaiškina teisininkė, komandiravimo taisyklės atitinka tas, kurios jau galiojo iki pastarosios direktyvos priėmimo, todėl vežėjams dėl to neturėtų didėti našta. „Panaikinus neapibrėžtumą dėl skirtingo taisyklių taikymo įvairiose valstybėse narėse, tikėtina, apskritai sumažės įmonių sąnaudos. Be to, priimtos specialios, mažiau apsunkinančios administracinės taisyklės visų rūšių transporto operacijoms, kurios padeda sumažinti vežėjams, komandiruojantiems vairuotojus, tenkančią naštą, palyginti su iki aptariamos direktyvos priėmimo galiojusia teisine sistema“, - paaiškina transporto sektoriaus teisės ekspertė.
Veiklos rūšimi grindžiamas kriterijus, pagal kurį tarptautinio transporto sektoriuje taikomos vairuotojų komandiravimo tarptautiniame transporte taisyklės, yra tinkamas, ir kiekviena iš skirtingų transporto veiklos rūšių turi skirtingą ryšį su įsisteigimo valstybės narės arba priimančiosios valstybės narės teritorija. Taip pat yra ir kombinuotojo transporto atveju, - teigiama ESTT generalinio advokato išvadoje. Vienkartinės dvišalės operacijos atveju vairuotojas taip pat teikia visą paslaugą, įskaitant jos tarptautinio vežimo aspektą. Vairuotojo sugaištas laikas nebūtinai yra laikas, kuris turi būti įskaitytas vežėjui. Be to, laikas nėra tas kriterijus, kurį teisės aktų leidėjas taiko direktyvoje. „Taigi, vairuotojo, vykdančio kombinuotojo vežimo operaciją, situacija nėra panaši į vairuotojo, vykdančio dvišalę vežimo operaciją, situaciją. Diferencijuotas režimas atsiranda ne dėl pasikeitusios transporto rūšies, o dėl objektyvių skirtumų tarp transporto rūšių, susijusių su pačia paslaugų teikimo tvarka“, - paaiškina Ž. Stuglytė.
Vairuotojų poilsis
Nors nauji draudimai dėl naudojimosi įprastu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu kabinoje ir nebuvo įvesti, ESTT generalinio advokato poziciją išnagrinėjusios teisininkės pažymi, kad vis dėlto buvo kodifikuota galiojanti teisės norma, kylanti iš ankstesnės reglamento redakcijos. „Generalinis advokatas pateikė poziciją, kad aptariama nuostata nedraudžia vairuotojams ilsėtis transporto priemonėje, o yra taikoma tik įprastiniam kassavaitiniam poilsiui, kuris suteikiamas kas dvi ar tris savaites. Be to, tai yra poilsio laikas, kurį pagal pareigą, susijusią su vairuotojų grąžinimu, vairuotojai turi turėti galimybę praleisti savo gyvenamojoje vietoje, o tai sumažina tariamai taisyklių daromą spaudimą automobilių stovėjimo aikštelių poreikiui“, - teigia G. Breiterytė.
Teisininkė prideda, kad tiksliai neapibrėžta sąvoka „tinkamas būstas“ suteikia galimybę lanksčiai taikyti nuostatą dėl apgyvendinimo vietos tipo, tad ir sušvelninti galimas infrastruktūros trūkumo pasekmes. Tiesa, nors nauji reikalavimai dėl vairuotojų poilsio ir nebuvo įvesti, buvo nustatytas kiekybinis reikalavimas, susijęs su turima įranga ir žmogiškaisiais ištekliais. Bet jis nesusijęs nei su transporto priemonių ir vairuotojų mobilumo laipsniu, nei su grąžinimo dažnumu. „Iš reikalavimo taip pat neišplaukia, kad transporto priemonės ar vairuotojai turi nuolat būti įsisteigimo valstybėje narėje. Nenustatoma ir, pavyzdžiui, teisinių santykių, kurie turi sieti įmonę ir jos vairuotojus, rūšis. Be to, pastaroji norma nereglamentuoja vietos, kurioje bus teikiama transporto paslauga. Siekiama tik sustiprinti ryšį tarp įmonės ir valstybės narės, iš kurios ji vykdo veiklą“, - paaiškina jaunesnioji teisininkė.
Išmaniųjų tachografų diegimo skatinimas
Šiuo metu išmanieji tachografai yra privalomi visose naujai įregistruotose, o ilgainiui ir visose tarptautinį vežimą vykdančiose transporto priemonėse. Kaip anksčiau teigė Europos Komisija, įdiegus naujus prietaisus, vienodas sąlygas turės visos tarptautiniais pervežimais užsiimančios įmonės. Iki šiol tos bendrovės, kurios pažeisdavo su vairuotojų darbo laiku susijusias taisykles, turėjo nesąžiningą konkurencinį pranašumą. Generalinio advokato pozicijoje buvo pateikti 3 ir 4 metų terminai vežėjams sumontuoti šiuos prietaisus.
„Apdairūs vežėjai jau nuo 2018 m. EK vykdyto išmaniųjų tachografų diegimą skatinančių priemonių tyrimo ir 2018 m. Europos Parlamento tyrimo, skirto įvertinti 2020 m. sausio išmaniųjų tachografų įrengimo sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms tarptautinio transporto sąnaudas ir naudą, paskelbimo galėjo suprasti, kad yra svarstomi su tachografais susijusių reglamentų pakeitimai ir atsižvelgti į šią galimybę priimdami savo ekonominius sprendimus“, - situaciją komentuoja teisininkė L. Juodytė. Ji prideda, kad daryti prielaidą, jog atitinkami ūkio subjektai turėjo garantijų (ankstesnio reguliavimo pagrindu), kurios būtų pateisinusios jų teisėtą pasitikėjimą tuo, kad reglamentavimo aplinka išliktų nepakitusi ir, priėmus įgyvendinimo taisykles, jie bet kuriuo atveju būtų turėję 15 metų laikotarpį reikalavimui įrengti išmaniuosius tachografus įvykdyti. „Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nėra neįprasta, kad reguliavimo sistema kelis kartus pritaikoma / keičiama, ypač tose srityse, kuriose sprendžiamos greitai kintančios techninės ir (arba) technologinės problemos ir kurioms būdinga greita ir nuolatinė pažanga“, - priduria L. Juodytė.
Apibendrindamos generalinio advokato išdėstytą poziciją teisininkės nurodo, kad siūloma patenkinti valstybių ieškinius dėl pareigos grąžinti transporto priemones kas aštuonias savaites panaikinimo, o likusią ieškinių dalį atmesti. Taigi, viena vertus, galima tikėtis palankaus ESTT sprendimo ieškinių dalyje dėl pareigos grąžinti transporto priemones kas aštuonias savaites. Kita vertus, lygiai taip pat pagrįsta tikėtis, kad likusi ieškinių dalis bus atmesta. Tiesa, generalinio advokato išvada nėra privaloma, tad ESTT gali priimti ir visai ar iš dalies kitokį sprendimą. ESTT sprendimas turėtų būti priimtas kitais metais.
Seimo naujienos: aplinkosaugininkų funkcijų pokyčiai
Seimas atšaukė prievolę aplinkosaugininkams keliuose tikrinti automobilių taršą
Dar kadenciją baigusiame Seime pradėta svarstyti iniciatyva įveikė svarstymo stadiją plenarinėje parlamento salėje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams po svarstymo pritarė 72 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 13 susilaikė. Projekto priėmimas planuojamas dar šioje pavasario sesijoje. Seimas priėmė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais naikinama anksčiau aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams priskirta funkcija tikrinti lengvųjų automobilių išmetamųjų dujų taršą ir naikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Nauji įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2027 m. lapkričio 1 d.
Argumentai dėl perteklinės funkcijos
Iniciatyvos autorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas mano, kad aplinkosaugos pareigūnai neturėtų būti apkraunami perteklinėmis funkcijomis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jų darbu ir atitraukia nuo kitų svarbių pareigų.
Pasak L. Jonausko, praėjusios Vyriausybės priimtas sprendimas nepasiteisino, o tik apkrovė aplinkosaugininkus perteklinėmis funkcijomis. „Šiandien turime pilnai funkcionuojančią automobilių tikrinimo sistemą, todėl aplinkosaugininkams papildomai dubliuoti policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijų nėra pagrindo. Kaip parodė aplinkosaugininkų keliuose vykdyti reidai, iš beveik 871 sustabdytų tikrinti automobilių, pasitvirtino tik 1 atvejis, kai buvo viršyta išmetama tarša. Pareigūnų laikas, praleistas keliuose stabdant automobilių vairuotojus, dabar galės būti skiriamas aplinkosauginei kontrolei miškuose, prie vandens telkinių, taršių įmonių, kur jie yra reikalingiausi“, - sako L. Jonauskas.
Išimtys ir ateities planai
Aplinkosaugininkams išlieka teisė ir toliau dėl taršos tikrinti keleivinius autobusus ir krovininius automobilius. Beje, siekiant vykdyti efektyvesnę kelių transporto į aplinką išmetamų teršalų kontrolę, Vyriausybė 2027 m. ketvirtą ketvirtį planuoja užbaigti automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemos kūrimą. Aplinkos ministerijos nuomone, reikia ieškoti inovatyvaus technologinio sprendimo.